Statistikos departamento duomenimis 2022 metais naujų daugiabučių namų pabaigta statyti 64, pernai – 111. Šiemet per pirmą metų pusmetį jau išduota 113 statybą leidžiančių dokumentų naujiems daugiabučiams statyti, dar 215 – pernai. Naujus butus daugiabučiuose įsigijusiems savininkams neretai kyla poreikis namo administravimą ne perduoti administruoti tuo užsiimančiam juridiniam asmeniui, bet steigti daugiabučių namų savininkų bendriją. Nuo 2023 metų sausio 1 d. dėl įsigaliosiančių Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimų, tai padaryti bus lengviau.
Steigti bendriją bus galima fiziškai nedalyvaujant steigiamajame susirinkime
Nuo ateinančių metų įsigaliojantys įstatymo pakeitimai numato, kad daugiabučių namų savininkų bendrija galės būti įsteigta steigiamajame susirinkime dalyvaujant daugiau nei pusei visų butų ir kitų patalpų savininkų. Naujiena, kad butų ir kitų patalpų savininkai galės raštu pareikšti savo nuomonę dėl bendrijos steigiamajame susirinkime svarstomų klausimų ir tokia nuomonės išraiška bus laikoma dalyvavimu bendrijos steigiamajame susirinkime, kai tuo tarpu iki šiol buvo būtinas fizinis asmenų dalyvavimas.
Advokatų kontoros „Izokaitienė, Bartkevičienė ir partneriai“ teisininkė Sabina Izokaitienė sako, kad įsigaliojus pakeitimams savininkai galės iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę ir jiems nebus privaloma atvykti į steigiamąjį susirinkimą, kas bus ypač patogu savininkams, įsigijusiems būstus pajūryje, tačiau ten nuolat negyvenantiems, ar užsienio valstybėje įsikūrusiems asmenims, taip pat tiems, kurie būstą (patalpas) įsigis nuomai.
Bendrijos steigimui užteks ¼ savininkų dalyvavimo
Šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija numato, kad bendrija gali būti įsteigta steigiamajame susirinkime dalyvaujant daugiau kaip pusei visų daugiabučio namo butų (patalpų) savininkų, kas reiškia, kad nepavykus surinki tokio skaičiaus savininkų fiziškai dalyvauti steigiamajame susirinkime, bendrijos įsteigti nepavyks. Nuo naujųjų tvarka keičiasi – nepavykus pirmą kartą surinki daugiau nei pusės butų ir kitų patalpų savininkų dalyvauti steigiamajame susirinkime (kaip minėta, dalyvavimu bus laikoma ir iš anksto raštu pareikšta nuomonė), pakartotiniam susirinkimui, kuris turės vykti ne anksčiau kaip po keturiolikos dienų nuo pirmojo, užteks ¼ butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų dalyvavimo ir sprendimai galės būti priimti susirinkime dalyvaujančių savininkų balsų dauguma, bet ne mažiau kaip 1/4 visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų. Iš esmės reikalaujamų balsų skaičius sprendimui steigti bendriją keičiasi labai nežymiai, tačiau keičiasi kvorumo reikalavimai, kas reiškia, kad esant mažiau aktyvių narių, daugiabučių namų savininkų bendriją įsteigti bus galima dažniau nei iki šiol.
Lengvinamas bendrijų valdymas
Ne tik bendrijos steigiamajame susirinkime, bet ir visuotiniuose susirinkimuose bus galima balsuoti raštu. Priešingai nei iki 2023 m. sausio 1 d., kartu su naująją įstatymo redakcija įvedama galimybė visuotiniame susirinkime balsuoti raštu visais klausimais (tame tarpe ir dėl įstatų pakeitimo, dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, dėl bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo). Be to, visuotinis narių susirinkimas turės būti sušauktas nebe per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, bet per 5 mėnesius.
Šiandien dienai neretai planas steigti daugiabučių namų savininkų bendriją žlunga arba tampa itin sunkiai įgyvendinamas dėl galiojančių reikalavimų steigiamajame susirinkime butų ar kitų patalpų (pastatų) savininkams dalyvauti fiziškai. Pasaulinei pandemijai pakoregavus mūsų požiūrį tiek į dalyvavimą susirinkimuose, tiek ir į sprendimų priėmimą juose nuotoliniu būdu, pakoreguotas ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, o kartu ir suteiktos platesnės galimybės butų ir kitų patalpų savininkams steigti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijas ir tokiu būdu naudoti, valdyti, prižiūrėti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus.
