Nusišalino teisėjas G.Seikalis, nagrinėjęs A.Sadecko ieškinį „Laisvam laikraščiui“
Vilniaus 2-os apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, daugiau nei pusantrų metų nagrinėjęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko ieškinį „Laisvam laikraščiu“ dėl neva įžeistos garbės ir orumo, paskelbė nusišalinantis nuo šios bylos nagrinėjimo.
Civilinėje byloje Nr.2-813-294-2008 A.Sadeckas reikalavo paneigti, kad jo privati firma „Ekskomisarų biuras“ dalyvavo „Mažeikių naftos“ privatizavime bei išplovė iš šios bendrovės daugiau nei 8 mln. litų.
Per pusantrų metų teismo posėdžių redakcija pateigė neginčijamus įrodymus, kad pinigų pavedimai iš „Mažeikių naftos“ į privačią A.Sadecko firmą buvo neteisėti.
„Laisvo laikraščio“ redakcija mano, kad teisėjui G.Seikaliui galėjo būti daromas politinis spaudimas priimti nepalankią „Laisvam laikraščiui“ nutartį, o to daryti teisėjas nenorėjo, todėl nusišalino nuo šios bylos svarstymo ir savo nutartyje paskelbė politinį pareiškimą.
Pateikiame visą teisėjo G.Seikalio spalio 20 d. nutartį:
“Vilniaus m.2 apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, nagrinėdamas civilinę bylą Nr.2-813-294/2008 pagal ieškovo Alvydo Sadecko ieškinį atsakovams UAB „Šilo bitė" (savaitraščio „Laisvas laikraštis" leidėjo), Aurimui Drižiui ir Vytautui Kabailai dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos priteisimo
NUSTATĖ:
Ieškovas Alvydas Sadeckas prašė pripažinti, kad eilėje savaitraščių „Laisvas laikraštis" buvo publikuojami straipsniai neatitinkantys tikrovės, žeminantys jo garbę ir orumą, prašė įpareigoti atsakovus juos paneigti ir priteisti jam neturtinę žalą.
Byloje surinkti visi rašytiniai įrodymai, byla pradėta nagrinėti iš esmės.
Prieš galutinai vertinant surinktus įrodymus, teismui kilo abejonių dėl jo galimo nešališkumo, priimant sprendimą byloje.
Teisėjas, nagrinėjantis bylą, nėra susijęs jokiais teisiniais santykiai nei su ieškovu, nei su atsakovais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms, nėra saistomas jokiais giminystės ar svainystės ryšiais, taip pat nėra kitų pagrindų, numatytų LR CPK 65 str. dėl kurių teisėjas privalėtų nusišalinti arba būtų nušalinamas nuo bylos nagrinėjimo.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas A.Sadeckas nėra eilinis asmuo, o yra LR Seimo narys, užimantis aukštas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigas.
Šios kadencijos Seimas savo veiklos metu parodė visišką nesugebėjimą spręsti įsisenėjusias teismų problemas, o kai kurie Seimo veiksmai teismų atžvilgiu dvelkia neslepiamu cinizmu ar atviru priešiškumu.
Manau, kad metų metais rengiamo ir niekaip nepriimamo naujo Teismų įstatymo įgyvendinimo vilkinimas akivaizdžiai prieštarauja ne tik teismų, bet ir visos valstybės interesams, kenkia jos nacionaliniam saugumui.
Normalų teismų funkcionavimą ėmė keisti nuostata, kad valstybėje teisingumą galima vykdyti slaptųjų tarnybų pažymomis. Svarbiausi ekonominiai sprendimai ir asmenų skyrimas į svarbiausius postus priimami vadovaujantis šių tarnybų slaptomis pažymomis be teisės į apeliaciją.
Teisėjų nepriklausomumas, kaip ir kalbos apie jų gaunamus didžiulius atlyginimus, tėra mitas, taip pat eskaluojamas metų metais.
Teisėjas, neišdirbęs penkerių metų ir nepatvirtintas likusiai kadencijai, t.y. iki 65-rių metų yra priklausomas nuo visko, nuo kuo tik gali priklausyti. Be to, teisėjai, kaip ir kiti piliečiai, norėdami užsitikrinti bent kiek padorų gyvenimą, yra prasiskolinę bankams iki kadencijų pabaigos. Darbo praradimas daugeliui reikštų jų šeimų bankrotą.
Procesiniai terminai yra surašyti taip, kad jie tapo siektina tobulybe ir visiškai neatitinka nūdienos realijų.
Patikrinus bet kurio teisėjo darbą, sekančią dieną jis gali būti atleistas iš darbo dėl bet kokių formalių priežasčių.
Žvelgiant į valdančiuosius, kurie save laiko visuomenės elitu, savo blizgučiais, meilužėmis ir medžioklėmis Afrikoje besipuikuojantiems „Gyvenimo būde" atrodo, kad didžiajai daliai jų žodžių sąskambis „Teisinė valstybė“ yra toks pat įstabus ir nesuprantamas, kaip Mambu-jambu genčiai skardinė nuo konservų. Grupė marginalų netgi išmąstė, kad tauta jiems suteikė mandatą nevykdyti Konstitucinio teismo sprendimų.
Tą pačią nuostatą atkartojo valstybės Premjeras neseniai pareiškęs, kad teisėjams bylinėtis teisme dėl neišmokėtų atlyginimų yra neetiška.
Sulaukęs penkiasdešimties sužinojau, kad teisti vagį Lietuvoje – neetiška.
Įstatymų vykdymas virto į išmaldos prašymą. Ar gali išmaldos prašytojas spręsti apie garbę išmaldą duodančių? Manau, kad ne.
Esant visiškam nesusikalbėjimui tarp teisėjų bendruomenės, LR Seimo ir Vyriausybės, vengdamas suklysti dėl galimo neadekvataus surinktų įrodymų vertinimo ir siekdamas užtikrinti ieškovui jo Konstitucinę teisę į viešą, teisingą, nepriklausomą ir bešališką teismą, bei vadovaudamasis LR CPK 66 str. nusišalinu nuo šios bylos nagrinėjimo“.
KK inf.
2008-10-21
