Stanislovas Stulpinas
Buvęs Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyr.prokuroras
Jokių abejonių nekyla, kad ikiteisminis tyrimas nesudėtingoje, pedofilijos byloje buvo piktybiškai vilkinamas, kad nusikalstamai aplaidžiai, o gal ir piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi vyko tyrimas J. Furmanavičiaus ir V. Naruševičienės nužudymo bei galimai nužudytų D. Kedžio ir A. Ūso bylose. Akivaizdu, kad buvęs generalinis prokuroras turi prisiimti pilną atsakomybę dėl šių tragedijų. Specialiosios tarnybos savo specialiuosius agentus saugo ir dengia ir tikrai galimai A. Valantinas buvo įtakojamas, kad A. Ūsas išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Kitaip sunku paaiškinti, kodėl patyręs teisininkas tokioje eilinėje byloje visiškai ignoravo įstatymus, arogantiškai atmesdavo bet kokius prašymus, savo veiksmais ar neveikimu viską darė, kad pedofilijos byla teismo nepasiektų.
Specialiosios tarnybos galimai dėl įvykusios tragedijos turi kartu su A. Valantinu prisiimti atsakomybę. Visos versijos turi būti tikrinamos. Sunkiausia patikėti, kad mūsų valstybės specialiosios tarnybos galimai ne tik „spaudė“ A. Valantiną, bet ir tiesiogiai dalyvavo pašalinant D. Kedį, bylos įtariamuosius ir net patį A. Ūsą. Abejonėm tikrai tam tikro pagrindo yra.
2009-10-05 nušaunami teisėjas J. Furmanavičius, po kelių valandų -V. Naruševičienė. Įvykio vietoje numetamas D. Kedžio pistoletas. Kyla klausimas, kodėl nušaunami būtent jie.
Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios D. Kedys dukrelės seksualiniu prievartautoju įvardija A.Ūsą bei bendrininkę L. Stankūnaitę, reikalauja jų atsakomybės, visas jo pyktis yra nukreiptas tik į juos. J. Furmanavičiaus pavardė atsiranda tik po bylos iškėlimo praėjus septyniems mėnesiams – 2009 rugpjūčio mėnesį, kai D. Kedys kreipiasi į generalinį prokurorą, prašydamas patraukti ir jį baudžiamojon atsakomybėn. Tai reiškia, kad D. Kedys teisingumo siekė teisėtom priemonėm. V. Naruševičienę jis kaltino tik tuo, kad ši leido mergaitės seksualiniam prievartavimui naudoti savo patalpas, bei įtarė, kad ji savo dukrą taip pat atiduoda pedofilams.
Logiška išvada, jei būtų žudęs D. Kedys, tai jo taikiklyje turėjo būti A. Ūsas ir L. Stankūnaitė. Kodėl nužudyti kiti ir kas galimi žudikai?
Galimai VSD specialusis agentas A.Ūsas seksualiai prievartauja D. Kedžio dukrelę. Apie seksualinį prievartavimą mergaitė papasakoja savo tėvui. D. Kedys kreipiasi į policiją, pradedamas ikiteisminis tyrimas, bylą ruošiamasi perduoti teismui. A. Ūsas galimai kreipiasi pagalbos į savo galimai darbdavius – VSD.
A. Valantinas, galimai VSD „pakabintas“ dėl korupcijos, duoda nurodymą bylą perimti prokuratūros žinion. Prasideda brutalus bylos vilkinimas. D. Kedys, savo sesers padedamas, visur rašo skundus, prašo pagalbos, duoda duomenis apie kitus įtariamuosius, atsidaro savo internetinį puslapį, platina seksualinio prievartavimo vaizdo įrašus…Deja, jis visiškai ignoruojamas.
Netekęs vilties D. Kedys savo pyktį išlieja grasindamas susidorojimu su A. Ūsu, L. Stankūnaite ir V. Naruševičiene. L. Stankūnaitė ir V. Naruševičienė 2009 rugsėjo 5 raštu prašo Generalinio prokuroro jas apsaugoti. L. Stankūnaitė savo pareiškime prašo apsaugoti ir A. Ūsą. Deja, A. Valantino jų maldavimai nepasiekia.
A. Ūsas iš L. Stankūnaitės žino, kad D. Kedys turi teisėtai laikomų ginklų, galimai bijo, kad gali būti nušautas, galimai nėra įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau pedofilijos byla nepasieks teismo ir jis su galimais kitais bendrininkais bus nuteistas. Galimai A. Ūsas nusprendžia pats pašalinti nusikaltimo bendrininkus, apkaltinant tuo D. Kedį, jį patį izoliuojant. D. Kedys nužudytas negali būti, nes įtarimai dėl trijų žmonių nužudymo gali kristi jam pačiam.
Galimai A. Ūsas pasamdo nusikaltėlius, aptaria visą planą. 2009 m. spalio 5 D. Kedys išviliojamas iš namų, pagrobiamas, iš jo paimamas teisėtai laikomas ginklas, pats izoliuojamas parinktose patalpose ir saugojamas. Nusikaltėliai iš neregistruoto ginklo nušauna teisėją, už kelių valandų V. Naruševičienę. Šalia jos numetamas D. Kedžio ginklas.
Žinoma, kyla didelių abejonių, ar visą tai buvo įmanoma padaryti be specialiųjų tarnybų pagalbos?
Iš izoliuoto D. Kedžio stengiamasi išgauti tai, ką jis dar žino apie pedofilijos klaną, naudojamas fizinis smurtas.
Visuomenė nepatiki, kad D. Kedys žudė, prasideda mitingai piketai. Anksčiau ar vėliau reikėjo D. Kedžiu atsikratyti, jis turėjo būti nužudytas, imituojant nelaimingą atsitikimą. Bet atsirado nenumatyta aplinkybė. Kadangi prokuratūra tiria pagrindinę versiją, kad žudė D. Kedys, jis visur ieškomas (gal paieška tik imituojama), pagal apsaugos įstatymą pradedami saugoti A. Ūsas ir L. Stankūnaitė.
A. Ūsas be policijos departamento apsaugos darbuotojų faktiškai negali nė žingsnio žengti, savotiškai pats apsaugos izoliuojamas. Tokia priemonė užkerta A. Ūsui bet kokius veiksmus.
Tikriausiai visa visuomenė apstulbo sužinojusi, kad A. Ūsas 2010 m. kovo 2 dieną oficialiai atsisakė apsaugos. Toks A. Ūso žingsnis sveiku protu sunkiai suvokiamas. Prieš tai A.Ūsas ne kartą viešai buvo pareiškęs, kad jis bijo būti D. Kedžio nušautas. D. Kedys laisvas, galimai, anot A. Ūso, bet kada gali įvykdyti savo ketinimus. Kas pasikeitė?
A. Ūso byla, nors ir su mažiausiais kaltinimais, perduota teismui. Jis galimai supranta, kad, spaudžiant Prezidentei ir visuomenei, galimai VSD nebegali daugiau padėti, tuo labiau, kad A. Valantinas buvo priverstas atsistatydinti. Supranta, kad gali būti nuteistas, kad, gal būt, įtarimai gali būti perkvalifikuoti į sunkesnius, kad įtarimai gali būti naujos prokuratūros vadovybės pareikšti ir L. Stankūnaitei. O jei ji dar pradės kalbėti? Visa tikimybė, kad nauja prokuratūros vadovybė pradės tirti ir kitokią tragedijos Kaune versiją, kuri gali atvesti tiesiai pas jį. Tuo labiau, kad visuomenė, garbūs teisininkai netiki, kad žudė D. Kedys.
Galimai A. Ūsui reikalingas paskutinis įrodymas, kad žudė tik D. Kedys ir niekas kitas. Reikalingas jo lavonas be smurtinės mirties požymių, šalia kurio būtų pagrindinis įrodymas – pistoletas, iš kurio nušauti teisėjas ir V. Naruševičienė. Numatytus veiksmus A. Ūsas gali atlikti tik atsikratęs savo apsaugos.
2010 m. kovo 25 A. Ūsas televizijos laidoje „Abipus sienos“ pareiškia kad dabar jam niekas netrukdo susidoroti tiek su Venckais, tiek su Kedžiais. Tų pačių nusikaltėlių padedamas, galimai A. Ūsas organizuoja D. Kedžio mirties imitaciją, faktiškai jį nužudant paskandinimu. Aišku, kad D. Kedys priešinasi – ant jo kūno išlieka smurto žymės. Jo kūnas nuvežamas ir numetamas prie Kauno marių, šalia paliekamas pistoletas. Apsižioplinama – užmirštama ant pistoleto palikti D. Kedžio identifikavimui tinkamus piršto anspaudus.
Galimai A. Ūsas savo bendrininkams grasina, kad šie tylėtų. Kaip nusikaltėlių pasaulyje dažnai būna – jie nusprendžia pašalinti patį užsakovą, ką ir padaro visai šaliai žinomom aplinkybėm.
Tačiau aš dar kartą abejoju, ar tai buvo įmanoma padaryti be galimai specialiųjų tarnybų pagalbos. Galimai A. Ūsas specialiosioms tarnyboms taip pat jau kėlė grėsmę. Visuomenėje dažnai kyla klausimas – ar tikrai palaidotas A. Ūsas…?
Žiniasklaidoje kartais pasigirsta kai kurių prokuratūros atstovų komentarai, kad jie turintys kažkokį įrodymą, kad žudė D. Kedys. Jei tą kažką turi, tai manau, kad tas „ kažkas“ galimai suklastotas. Galima liepti dar vienam galimam, „kurmiui“ duoti parodymus, kad kažką matė, galima sumontuoti…
Yra liudytojas, kuris matė ir davė parodymus, kaip buvo automašina atvežtas prie marių Kedys. Žmogus savo noru duoda parodymus ir po to… savo noru nuvažiuoja į psichiatrinę ligoninę, po ko staiga pakeičia parodymus, kad ne visai matė. Cirkas ir daugiau nieko. Bet man tokie cirkai primena Stalino ir Berijos laikus – tylėk, o tai būsi po velėna.
Dabar beveik jokių pedofilijos ir tragedijos įrodymų nebeliko? Ar tikrai? Įdomu, nuo kokių grėsmių šiandiena mokesčių mokėtojų pinigais saugoma L. Stankūnaitė. Esu įsitikinęs, kad ji saugojama vien tam, kad nepradėtų kieno nors įtakojama kalbėti. Ji turi suprasti, kad šioje byloje jau tiek lavonų, kad galimai gali nelikti ir jos, ir jos dukrelės, jei tuoj pat visko nepapasakos žiniasklaidai ar naujam Generaliniam prokurorui, nes norisi tikėti, kad jis padorus, principingas vadovas.
Manęs dažnai klausia, kad dabar bus? Atsakau, kad tikriausiai nieko nebus. Negi nematote, kokios jėgos yra pajungtos, kad L. Stankūnaitei būtų sugrąžinta prievartauta mergaitė, kad jas būtų galima galimai amžinai užtildyti, kas įtakoja, kad būtų susidorota su N. Venckiene.
Reikia turėti daug pilietinės drąsos, kad atvirai pripažinti savo klaidas ar kad buvau apgaudinėjamas. Pasekmių nebepašalinsi, keturių Lietuvos piliečių iš kapų nebeprikelsi, tačiau tik ryžtingos priemonės, principingas nusikalstamo aplaidumo, piktnaudžiavimo įvertinimas, nežiūrint, kas kokiuose postuose besėdėtų, padės tokių tragedijų išvengti ateityje, sugrąžins visuomenės pasitikėjimą teisėsauga ir mūsų valdžia.
Ką reikėtų daryti nusikaltimams išaiškinti?
Pirmiausia generalinis prokuroras turėtų teismo paprašyti mergaitės tvirkinimo bylą sugrąžinti prokuratūrai tyrimui papildyti.
Generalinis prokuroras savo įsakymu turėtų sudaryti naują ikiteisminio tyrimo grupę nužudymų ir seksualinio prievartavimo byloms ištirti. Jose negali likti nė vieno prokuroro, anksčiau tyrusio ar kontroliavusio šias bylas.
Generalinis prokuroras turėtų asmeniškai kontroliuoti šių bylų tyrimą.
Nedelsiant turi būti paskirtos D. Kedžio ir A. Ūso lavonų tyrimo pakartotinės ekspertizės, ekshumuojant lavonus. Ekspertizes turėtų atlikti tarptautiniai ekspertai, dalyvaujant nepriklausomiems ekspertams – tik tai padėtų ateity išvengti bet kokių spekuliacijų dėl ekspertizių objektyvumo.
Turiu ir daugiau minčių, bet jų negaliu viešinti.
Esu įsitikinęs, kad N. Venckienės kolegos teisėjai pagaliau supras, kad jų rankomis norima su ja susidoroti. Neteiskite ir patys nebūsite teisiami.
Kai kas klausia, kodėl aš keliu tas problemas. Aš nebegaliu tylėti, kai mūsų teisinėje valstybėje vyksta tokios nesąmonės, atvirai trypiamas teisingumas, įstatymai, kai visokie valantinai ir į jį panašūs atvirai tyčiojasi iš visuomenės, kai paminamos žmonių teisės ir teisėti interesai, kai teisėsaugos institucijose galimai pradedami formuoti klanai ir klaneliai. Aš nenoriu tokioje Valstybėje gyventi, nenoriu, kad tokioje Valstybėje gyventų mano, Jūsų vaikai ir anūkai.
Daug kas supranta, kas man pačiam gresia, tačiau tiesa, kad ir kokia skaudi ji bebūtų, į akis turi kažkas pasakyti. Toks buvau tarnaudamas, toks noriu ir numirti.
2010-09-02
