D.Kedžio bylos strategai, pamatę, jog V.Gaivenio laida ir ten atsiradusiu „slaptuoju policijos informatoriumi“ tauta nelabai tiki, savo „sunkiąją artileriją“ permetė į kitą – BTV televiziją. Turbūt galvoja, jog gal čia, paskleidus „tiesą“ žurnalisto R.Musnicko lūpomis, ir dar šalia „slaptojo policijos informatoriaus“ parodžius galiūnus, pagaliau to „slaptojo liudytojo“ žodžiai įgis patikimumo svorį – gal visuomenė tuo, ką jis sako, patikės? Nes karą laimi tas, kas laimi propagandos karą. O garsiojoje Kauno pedofilijos byloje propagandos karą bylos strategai akivaizdžiai pralaimėjo – visuomenės nuomonė teisėsaugos atžvilgiu šioje istorijoje yra labai nepalanki.
Po to, kai žiniasklaida demaskavo slaptąjį policijos informatorių, pagaliau BTV laidoje Raigardo Musnicko lūpomis buvo patvirtinta: taip, tas informatorius – tai Mindaugas Žalimas. Ir, panašu, pradėta jo reputacijos „atskalbimo“ kampanija.
Ar vakarykštė televizijos laida suteikė patikimumo „slaptuoju policijos informatoriumi“? Anaiptol. Tačiau pagaliau, bene pirmą kartą po 2009 metų spalio 5 dienos žudynių, Drąsiaus Kedžio istorijoje pagaliau buvo galima išvysti Valstybės saugumo departamento pėdsaką. Pagaliau šitoje istorijoje atsirado ta trūkstamoji grandis – ta slaptoji jėga, kuri nuo pat kruvinųjų įvykių Kaune laikėsi atokiai, buvo „prigulusi ant dugno“, o VSD vadovas viešai net buvo pareiškęs, kad VSD į šitą istoriją nebuvo įsivėlusi.
Deja, vakarykštė BTV laida apie Mindaugą Žalimą parodė VSD pėdsaką, kuriuo sekant, manau, ir būtų išnarpliota ši pedofilijos bylos abrakadabra.
Tie, kurie vakar žiūrėjo „visą tiesą apie slaptą liudytoją“, turbūt paklaus: „Iš kur tas VSD? Juk apie VSD laidoje nė kalbos?“
Be abejo, nebuvo. Tačiau tokias laidas reikia žiūrėti ir tarp eilučių: baltarusio sumušimo istorija ir yra tas siūlas, einantis į VSD. Nes baltarusiai (ir dar ypač A.Lukašenkos administracijos šulų vaikeliai) yra akylai stebimi mūsų žvitriosios saugumo akies.
Todėl mano hipotezė būtų tokia: po baltarusio sumušimo saugumas galėjo paspausti prokuratūrą, kad įtarimai Mindaugui Žalimui būtų pareikšti – o kai žmogui gresia 10 metų nelaisvės, tai gali žmogus ir pas žurnalistus nueiti, ir prisiminti, ką „Kedys sakė, kad Neringa sakė“ prieš Kauno žudynes.
Stebint vakarykštę laidą per BTV, į akis krito scenarijų panašumai: tiek V.Gaivenio laidos, rodytos per LNK, tiek vakarykštės – per BTV. Net laidų montažas ir tas panašus – lyg montažinėje sėdėtų koks Renatas iš VSD 2-os valdybos ir modeliuotų: „Tą žodį „velniai“ pakartokite dėl įspūdžio sudarymo tris kartus“.
Ar po vakarykštės laidos galima labiau pasitikėti „galiūnu“ Mindaugu Žalimu? Nemanau. Jau per daug buvo bandyta akcentuoti tai, kad Kaune tikrai „žudė Kedys“, ir kad „Neringa Venckienė žinojo apie tai“. Bandymas primygtinai ką nors įbrukti sukelia priešingą (atmetimo) reakciją ir sukelia įtarimų, kodėl bandoma padaryti tai, – tą propagandos strategai turėtų žinoti (nebent tą strategiją jie kūrė absoliučiai girti).
Todėl po vakarykštės laidos, išgirdus Mindaugo Žalimo istoriją su primuštu prie naktinio baro baltarusiu, galima daryti tokią išvadą: saugumo ausys Drąsiaus Kedžio istorijoje jau išlindo. Dabar belieka į jas įsikibti ir gerai patempti – pažiūrėsime, kas išlįs.
Beje, kalbant apie Mindaugo Žalimo patikimumą: apie kokį asmens patikimumą galima kalbėti, kai žmogui yra sulaužoma galvos kaukolė?
