Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Paulius Saudargas kartu su kolegomis įregistravo LR Baudžiamojo kodekso 178 ir 187 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas lengviau inkriminuoti svetimo turto vagystes iš energetikos, ryšių ar geležinkelio objektų, turinčių didelę reikšmę nacionaliniam saugumui ir griežčiau bausti už tokias veikas.
Parlamentarai siūlo pakeisti 178 straipsnio 3 dalį ir po žodžių „didelės vertės svetimą turtą“ įrašyti žodžius „arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių infrastruktūros įrangą ir (ar) įrenginį arba jų dalis ar kitus priklausinius,“ ir šią dalį išdėstyti taip: „3. Tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių infrastruktūros įrangą ir (ar) įrenginį arba jų dalis ar kitus priklausinius, arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų“.
Taip pat siūlo pakeisti 187 straipsnio 2 dalį po žodžių „galėjo nukentėti žmonės,“ įrašant žodžius „arba sunaikino ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių infrastruktūros įrangą ir (ar) įrenginį arba jų dalis,“ ir šią dalį išdėstyti taip: „2. Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių infrastruktūros įrangą ir (ar) įrenginį arba jų dalis, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.“
„Parengti tokį įstatymo pakeitimo projektą paskatino vagysčių mastai iš strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių, dirbančių energetikos, ryšių ar geležinkelio srityse, bei galimos neprognozuojamai didelės pasekmės ne tik įmonėms, bet valstybei ir jos piliečiams. Esamas reglamentavimas nėra efektyvus, nes įvykdžius vagystes iš tokių objektų dažnai nėra galimybės inkriminuoti kvalifikuojančių vagystę požymių. Šiomis įstatymo pataisomis siekiama panaikinti situaciją, kai svetimo turto vagystė, pagrobimas ar sunaikinimas iš strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės objektų, sukeliantis didelę netiesioginę žalą, yra baudžiamas neproporcingai švelniai“, – teigė Seimo narys P. Saudargas.
Policijos departamento prie VRM duomenimis, geležinkelių transporto objektuose 2011 m. įvykdyta 219 nusikalstamų veikų. Iš jų 2011 m. ištirta 32,4 proc., o 2010 m. buvo ištirta 47,7 proc. Dažniausiai pasikėsinimo objektais tampa elektros, ryšių, signalizacijos priemonės ir geležinkelio įrankiai, įranga bei detalės.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ ypač didelį susirūpinimą kelia kabelių, automatikos, elektros įrangos dalių, signalizacijos įrangos geležinkelių transporto objektuose vagystės ar sugadinimas. 2011 m. dėl to patirta žala siekia beveik 124 tūkst. litų. Pirmiausia tokiomis veikomis padaroma didelė finansinė žala bendrovei, tačiau blogiausia, kad sutrikus eismo valdymui ir dingus ryšiui kyla reali grėsmė traukinių eismo ir keleivių saugumui.
AB „Lesto“ nuostoliai dėl technologinio turto vagysčių ir sunaikinto turto sudarė: 2010 m. – 1,96 mln. litų; 2011 m. – 1,59 mln. litų. Dėl vagysčių elektros energijos tiekimas 2011 m. buvo nutrūkęs 10402 gyventojams.
TEO LT, AB 2010 m. užregistravo 169 ryšio kabelio vagystes, o 2011 m. – 188. Pernai išaiškinta tik 8 proc. vagysčių, padarytų iš TEO LT, AB infrastruktūros.
