Seimo posėdyje pritarta Teisingumo ministerijos inicijuotai koncepcijai įteisinti pirmosios instancijos teismuose tarėjų institutą.
„Teisingumo ministerija, išanalizavusi teisės mokslininkų ir praktikų rekomendacijas, siūlo, kad tarėjai dalyvautų ne visų, o tik atskirų kategorijų bylose, kuomet tokioms byloms visuomenė skiria daugiau dėmesio bei teismų sprendimai sulaukia rezonansinio atgarsio“, – sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Siūloma, kad tarėjai dalyvautų bylose dėl labai sunkių nusikaltimų padarymo (už kuriuos baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija 10 metų laisvės atėmimo); bylose dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimų; darbo bylose; civilinėse bylose dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo; civilinėse ir administracinėse bylose, kuriose pareikštas ieškinys ar pareiškimas viešajam interesui ginti, bei bylose dėl tarnybinių ginčų.
Tarėjai būtų skiriami dalyvauti šiose bylose tik tuomet, kai to pageidautų bent viena proceso šalis, prokuroras, kaltinamasis, nukentėjusysis ar jų gynėjai ir (ar) atstovai. Tačiau nagrinėjant bylas dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimų ir darbo bylas tarėjai būtų skiriami visais atvejais.
Pagal parengtą koncepciją tarėjais galėtų būti ne jaunesni nei 25 metų ir ne vyresni nei 65 metų Lietuvos Respublikos piliečiai, įgiję ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą, mokantys lietuvių kalbą, deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje ir atitinkantys kitus nustatytus reikalavimus. Tačiau kai kurių profesijų atstovai (teismų, prokuratūros, ikiteisminio tyrimo institucijų darbuotojai ir pan.) tarėjais būti negalėtų.
Siūloma nustatyti, kad asmenys, atitinkantys tarėjams keliamus reikalavimus, į šį sąrašą galėtų įsirašyti savanoriškais pagrindais arba galėtų būti atrinkti atsitiktinės atrankos būdu. Per vienus metus tas pats asmuo galėtų būti skiriamas dalyvauti nagrinėjant ne daugiau kaip 1–2 bylas. Tarėjai dalyvautų tik žodinio bylos nagrinėjimo procese pirmosios instancijos teismuose ir kartu su teisėjais priimtų šiose bylose teismo sprendimus.
Koncepcijoje siūloma, kad tarėjams už darbą būtų mokama apylinkės teismo teisėjo pareiginės algos dydžio kompensacija pagal faktiškai bylai nagrinėti ar sprendimui priimti sugaištą laiką.
Norint įteisinti tarėjų institutą Lietuvoje, po koncepcijos patvirtinimo reikės keisti Konstituciją ir kitus galiojančius įstatymus.
Mišrios profesionalių teisėjų ir tarėjų kolegijos yra populiarios tiek Rytų ir Vidurio, tiek Vakarų Europoje. Tarėjų institutas veikia Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir kitose šalyse.
TM inf.
