Trečia spyna per dvi savaites. Tiek spynų, mėgindami patekti į “Karšto komentaro” redakciją, sulaužė, kaip mano “Karšto komentaro” vyr.redaktorė Giedrė Gorienė, mūsų specialiųjų tarnybų vyrukai. Kurie, pasak redaktorės, bandė įsibrauti itin šiurkščiai ir itin akivaizdžiai, tuo turbūt bandydami padaryti psichologinį spaudimą ne taip rašančiai žurnalistei.
“Kiek teko bendrauti tiek su buvusiais KGB pareigūnais, tiek su CŽV vyrukais, niekas taip kvailai nedirbdavo – jei jau jiems reikėdavo slapta patekti ir apžiūrėti kokią patalpą, tai viskas būdavo padaroma profesionaliai – kad patalpos savininkui nekiltų abejonių, jog čia kažkas buvo. O pas mus… braunasi, kaip išeina, laužo spynas ir palieka kuo daugiau ženklų apie tai, jog “čia buvo nelauktų svečių”, – sakė KK redaktorė.
Ji mano, kad padažnėję bandymai įsibrauti į redakciją yra susiję su paskelbtais buvusio KGB agento “Fermerio” pranešimais ir žinia, jog šie pranešimai yra atsidūrę privačiose rankose.
“Greičiausiai mūsų saugumiečiams yra duota komanda surasti šių pranešimų originalus ir jie nieko kito nesugalvojo, kaip tik mėginti ieškoti jų redakcijoje. Bet juk tai – vaikų žaidimai: kas tokius svarbius dokumentus mėto kur papuola?” – mano G.Gorienė.
Paskutinis mėginimas įsibrauti į KK redakciją įvyko kovo 16 d. pavakaryje. “Pavakaryje turėjau vieną svarbų susitikimą, todėl iš redakcijos išėjau anksti ir pridaviau signalizaciją. Kol buvau susitikime, mane “prižiūrėjo” tam tikri vyrukai (jie niekaip neišmoksta dirbti profesionaliai, kad nekristų į akis – pvz., sėdi kavinėje prie gretimo statelio ir “skaito knygą”: knyga padėta atversta ant stalo, o galva pasukta šonu – kad girdėtų kiekvieną žodį. Ir kas taip “skaito”?). Matyt, tuo metu jų kolegos darbavosi prie redakcijos durų. Nes kai po poros valandų sugrįžau į redakciją pasiimti paliktų daiktų, durų atrakinti jau nebegalėjau – durų spyna jau buvo sulaužyta. Taip grubiai gali dirbti tik lietuviškojo saugumo nemokšos”, – mano “Karšto komentaro” vyr.redaktorė Giedrė Gorienė.
Dieną prieš tai, kovo 15 d., ką reiškia bendrauti su “Karšto komentaro” vyr.redaktore, patyrė ir garsi rašytoja, signatarė Vidmantė Jasukaitytė. “Jei kažkas nori sekti Giedrę Gorienė, kodėl turi būti pažeistas mano privatumas?” – piktinosi rašytoja, kuri negalėjo ramiai su savo dukra, KK redaktore ir dar viena drauge kovo 15 d. pavaikščioti po … apatinio trikotažo parduotuves: mat iš paskos nuolat tipeno vienas “prižiūrėtojas”.
“Jei keturios moterys nusprendžia susitikti ir pavaikščioti po trikotažo parduotuves, kodėl kažkas būtinai turi vaikščioti iš paskos ir žiūrėti, ką mes perkame?” – pasipiktino savo asmeninių laisvių suvaržymu rašytoja ir šią savaitę dėl to ketina kreiptis ne tik Lietuvos VSD, bet ir į tarptautines organizacijas.
Tai, kad moterys parduotuvėje buvo “prižiūrimos”, buvo taip akivaizdu, kad niekada gyvenime to nepatyrusi V.Jasukaitytės dukra dėl patirto šoko negalėjo atsigauti keletą dienų.
“Įdomiausia, kad kai mes susiskambinome su Vidmante, kur ir kelintą valandą susitiksime, tai sutartu laiku sutartoje vietoje mūsų jau laukė “prižiūrėtojas”, kuris, pamatęs mus, strimgalviais puolė link mūsų ir taip neatsiliko nuo mūsų keletą valandų – tol, kol mes vaikštinėjome po parduotuves”, – pasakojo G.Gorienė.
“Aš į tai dėmesio jau nekreipiu – pripratau, tačiau su mumis buvo dar dvi moterys, kurios anksčiau su tokiais dalykais nebuvo susidūrusios – tai joms iš tiesų buvo nejauku”, – sakė KK redaktorė.
Išvada? “Mūsų spec.tarnybų berniukams dar reikia daug pieno išgerti, kad jie išmoktų dirbti bent kiek subtiliau – nes kai tikri profesionalai seka, tai jų nepamatysi”, – sakė G.Gorienė.
Ji mano, kad kol iš saugumo nebus atleisti visi seni darbuotojai ir nepriimti nauji, tol jokių pokyčių toje institucijoje nebus. “Nes kiek man teko bendrauti su vyrukais iš tos įstaigos, tai man susidarė įspūdis, kad jų masto vienetas – tai kuo didesnis išgerto “šnapso” kiekis. O ką gali sumąstyti pragertos smegenys?”
KK inf.
