Kas iš tiesų įvyko 1991-ųjų metų liepos 31 d. naktį Medininkų muitinės poste, kur buvo nužudyti septyni Lietuvos pareigūnai, o vienas – Tomas Šernas – sunkiai sužeistas? Pasirodo, į šį klausimą galėtų atsakyti Rusijos žurnalistas Aleksandras Nevzorovas, kuris, kaip rašo Sankt-Peterburgo portalas fontanka.ru, buvo pirmasis žurnalistas, atvykęs į Medininkus. Tiesa, portalas neatskleidžia, kada tiksliai ir kokiomis aplinkybėmis A.Nevzorovas atsidūrė Medininkuose – iš karto po žudynių, o gal Rusijos žurnalistas atsidūrė dar prieš žudynes ir pats buvo žudynių liudininku?
„Aš žinau apie Medininkus tiek, kiek jums ir nesisapnavo, ir kalbėti ta tema nenoriu. Daug gyvų ir daug nenuteistų“, – taip į portalo žurnalisto klausimą, ar Medininkuose įvyko vykdytojo ekscesas ir galbūt nebuvo komandos žudyti, atsakė Aleksadras Nevzorovas.
Paklaustas, ką mano, ar Lietuvos teisėsauga sieks nuteisti Medininkų įvykių užsakovą – tą, kuris davė įsakymą užpulti Medininkų muitinės postą ir žudyti, Aleksandras Nevzorovas taip atsakė: „Užsakovas mirė 1991 metais. Jo vardas – Tarybų Sąjunga. Ir visa ideologija. Ir vadinamasis patriotizmas. Jis seniai palaidotas“.
Pagal Lietuvos įstatymus, žinojimas apie nusikaltimą ir nusikaltėlių slėpimas – taip pat nusikaltimas. Tuo tarpu Aleksandras Nevzorovas Sankt-Peterburgo žiniasklaidai prisipažįsta žinantis apie įvykius Medininkuose tiek, „kiek nesisapnavo“.
Dar daugiau, kaip aiškėja iš A.Nevzorovo interviu Sankt-Peterburgo portalui, A.Nevzorovas buvo pirmasis iš žurnalistų, atvykusių į Medininkus. Iki šiol tokių duomenų Medininkų byloje nebuvo. Tuomet kyla klausimas: ką jis nufilmavo Medininkuose ir kieno rankose dabar ši vaizdo medžiaga?
Šį A.Nevzorovo interviu puikiai papildo ir buvusių Vilniaus omonininkų interviu Rusijos žurnalistei G.Sapožnikovai, kurios knyga „Išdavystės kaina“, išversta į lietuvių kalbą, šiandien Lietuvos teisėsaugos leidykloje „Gairės“ buvo konfiskuota.
Šioje knygoje buvę Vilniaus omonininkai prisipažįsta apie planuotą operaciją Medininkų muitinės poste, kad sekė, stebėjo Medininkų muitinės postą dar kelios dienos iki žudynių, kad buvo atvykę apsižvalgyti posto teritorijoje – kur surengti pasalą ir pan., ir kad žudynių išvakarėse Vilniaus OMON vado B.Makutynovičiaus kabinete ant lentos dar kartą patikslino operacijos detales, kad visa operacija turėjo būti filmuojama ir kad buvo planuota ją parodyti Rusijoje per televiziją. Tai yra, Vilniaus omonininkai Rusijos žurnalistei patys prisipažino, kad Medininkuose rengė operaciją ir kad buvo pasirengę tą operaciją nufilmuoti.
Tačiau septyni lavonai tą naktį ištrynė Vilniaus omonininkų prisiminimus: G.Sapožnikovos knygoje Vilniaus omonininkų pasakojimai užsibaigia operacijos detalių aptarimu B.Makutynovičiaus kabinete žudynių išvakarėse. Ir nuo išėjimo iš B.Makutynovičiaus kabineto Medininkų „filmas“ Vilniaus omonininkų atmintyje tarsi nutrūksta.
Kadangi A.Nevzorovas, kaip teigiama jo interviu Sankt-Peterburgo portalui, buvo pirmasis iš žurnalistų Medininkuose, galima susidaryti pagrįstą prielaidą, kad tos Vilniaus OMON planuotos naktinės operacijos Medininkuose filmuotojas buvo būtent jis.
Galima tik spėti, kad tos nakties vaizdo įrašas – Rusijos slaptųjų tarnybų seife.
Tai paaiškintų, kodėl Medininkų žudynės – Rusijos valstybės paslaptis ir kodėl Rusijos Federacijos Teisingumo ministerija, Lietuvos apeliacinio teismo paprašyta apklausti buvusį Rygos omonininką A.Kuzminą, kurio parodymai galėjo pakeisti K.Nikulino likimą, teismui atsakė, jog A.Kuzmino apklausa kelia grėsmę Rusijos nacionaliniam saugumui, todėl Lietuvos teisingumo ministerijos prašymas nebus vykdomas.
Beje, šį A.Nevzorovo interviu Latvijos portalas delfi „priklijavo“ prie buvusio Rygos OMON’o vado Č.Mlyniko interviu – iš A.Nevzorovo interviu „išmetus“ klausimą: „Ar jūs palaikote ryšius su Č.Mlyniku“ ir A.Nevzorovo atsakymą į jį, kas leistų suprasti, kad Č.Mlynikas nekalbės apie ryšių palaikymą su savimi, bei „priklijavus“ A.Nevzorovo interviu prie Č.Mlyniko interviu, galima suprasti, kad būtent Č.Mlynikas kalba apie tai, kad „žino apie Medininkus tiek, kiek jums nesisapnavo“ ir apie Medininkų posto užpuolimo užsakovą – TSRS.
