Po tautos didvyriu laikomo Drąsiaus Kedžio laidotuvių praėjus kelioms dienoms, į Seimą pasiaiškinti buvo iškviestas l.e.p. generalinis prokuroras Raimondas Petrauskas. Tačiau pagal Seimo plenarinio posėdžio, kuriame į parlamentarų klausimus atsakinėjo laikinasis Generalinės prokuratūros vadovas, stenogramą galima susidaryti įspūdį, kad prokuroro R.Petrausko „skalbimas“ buvo tik imitacija –lygiai tokia pati, kaip ir D.Kedžio paieška.
Laikinasis generalinis prokuroras R.Petrauskas, kalbėdamas Seime, visą kaltę dėl Drąsiaus Kedžio nesuradimo suvertė policijai, o užuot pripažinęs prokuratūros darbo broką garsiojoje pedofilijos byloje, kuri baigėsi Drąsiaus Kedžio lavonu, svarstė apie tai, kad reikėtų užtildyti žiniasklaidą, – imtis prieš ją „nepopuliarių, bet konkrečių priemonių“.
R.Petrauskas taip pat Seimo nariams taip pat sakė, jog nežino, kam naudinga D.Kedžio mirtis. Nors faktiškai D.Kedžio mirtis yra naudingiausia pačiai prokuratūrai – ji leis „uždaryti“ teisėjo J.Furmanavičiaus ir V.Naruševičienės nužudymą, nes negyvas Drąsius Kedys apsiginti jau nebegalės.
Taigi, kas domino Seimo narius ir ką Seime kalbėjo l.e.p. generalinis prokuroras R.Petrauskas? „Karšto komentaro“ skaitytojų dėmesiui – balandžio 27 d. Seimo plenarinio posėdžio stenograma.
Į Seimo narių klausimus atsako l.e.p. generalinis prokuroras R.Petrauskas
R. PETRAUSKAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Kadangi pageidavote, kad šiandien dalyvaučiau jūsų posėdyje ir pateikčiau tam tikrą informaciją, esu prieš jus. Nežinau, kokia forma jums pateikti informaciją, klausimų ir atsakymų ar trumpai pasakyti tai, kas yra daroma. Kadangi posėdis yra viešas, tai tikrai aš jums daug ko nepasakosiu. Galbūt galiu bendrus faktus išdėstyti, nes patys puikiai matome, informacijos yra labai daug, galbūt net per daug mūsų eteryje. Galiu iš karto pasakyti, kad tos informacijos gausa jau gąsdina ir pareigūnus, atliekančius tyrimą, nelabai nori dirbti, nes sako, kad bet ką ištirsime, vis tiek būsime apkaltinti kažkuo, kažkam netiks mūsų tiesa. Tačiau yra taip, kaip yra.
Galiu pradėti tokią trumpą chronologiją. Kalbama apie Drąsiaus Kedžio mirties aplinkybes. Balandžio 17 d. Drąsiaus Kedžio palaikus aptiko žvejys. Kadangi jis neturėjo mobilaus telefono, ėjo ieškodamas, kas jį turi, surado asmenis, kurie tvarkė aplinką, ir tokiu būdu buvo informuota policija apie tai, kas yra rasta. Buvo pradėta apžiūra. Dalyvavo medikas. Buvo įvertinta, sakysime, standartiniai procesiniai veiksmai: kūno temperatūra, apžiūrėta tai, kas yra aplinkui. Buvo paimti aplinkui esantys daiktai. Jau yra paskelbta, kas buvo paimta. Tik noriu pasakyti, kad atliekami tyrimai visų pirma norint nustatyti, ar tai priklauso D. Kedžiui. Kadangi puikiai žinome, kad tam tikrose vietose gali būti daiktų, nebūtinai priklausančių tam pačiam asmeniui. Tačiau būtent tai yra tyrimo aplinkybės, kurias reikia nustatyti. Dar puikiai žinome situaciją, kad savaitgaliais, gal aš liaudiškai pasakysiu, morgai nelabai dirba, tiksliau sakant, nedirba. Buvo daktiloskopuotas, palaikai buvo daktiloskopuoti ir nuo pirmadienio buvo pradėti atlikinėti visi likusieji veiksmai. Kada galima, kada dirbo morgas, tada buvo imami reikalingi mėginiai, buvo daryta apžiūra ir buvo planuota, kad antradienį bus atliktas, liaudiškai šnekant, skrodimas.
Kad tai yra D. Kedys, tikrai kilo įtarimas iš pat pradžių, patikėkite, atpažinti… Na, nebent reikia labai gerai pažinoti šį asmenį, kad būtų galima jį atpažinti. Aš pats asmeniškai lankiausi pas teismo ekspertus ir mes žiūrėjome visas nuotraukas. Aš negalėjau jo atpažinti nei įvykio vietoje, nei morge. Aš nesu medikas specialistas, todėl mes remiamės būtent pateiktomis specialisto išvadomis. Galiu pasakyti, ką aš mačiau, sakysime, jo veide. Tai buvo savotiškas įdrėskimas po viena akimi ir truputį išbėgęs čia kraujas. Manau, tai ar kritimo pasekmė, ar kas, ekspertai į tai atsakys. Tačiau nenorėčiau susieti, kad tai yra smurto požymis. Čia buvo daugiau galbūt nubrozdinimas.
Pats asmeniškai žiūrėjau, aišku, ne pačius maloniausius vaizdus, pats asmeniškai peržiūrėjau, kai buvo atliekamas patanatominis tyrimas, t.y. skrodimas, ir čia vėl galbūt ne viešai… Yra specifika, kada žmogaus išorė prieš šį tyrimą ir po jo keičiasi, nes yra tam tikri subtilūs dalykai, kurie atliekami tyrimo metu. Tai štai. Siekiant objektyviai nustatyti mirties aplinkybes, viskas buvo (…) filmuojama, visi palaikai buvo pervežti į Vilnių, prieš tai užantspaudavus, vėl buvo antspauduojama.
Pats tyrimo procesas Vilniuje visą laiką buvo filmuojamas ir fotografuojamas. Buvo sudaryta komisija iš 5 asmenų. Čia vėl noriu paaiškinti, kad būtų aiškiau. Mes visų pirma teikėme prašymą įstaigai, kad būtų atliktas specialisto tyrimas. Specialistus, atliekančius tyrimus, parenka pati įstaiga. Mes nenurodome, kas turi atlikti ir kaip. Ir paprastai atlieka, kaip minėjau, vienas asmuo, šiuo atveju dalyvavo 5 asmenys.
Kai dėl paieškos, kas buvo daroma, nenorėčiau čia visų niuansų minėti, tačiau kaip mane informavo policijos darbuotojai, kurie vykdo šį procesinį veiksmą, buvo vykdomos ir operatyvinės priemonės, manau, pakankamos, ir kitos reikalingos, kad būtų surastas šis asmuo.
Aš taip pat negaliu teigti, kad šis asmuo visus 7 mėnesius praleido netoli tos vietos, kur jis buvo. Mes dabar puikiai žinome, kad sienos pas mus yra atviros ir kažkokios kontrolės nėra. Versijų gali būti įvairių. Tą klausimą ir aš pats sau užduodu, kaip jis pakliuvo ten.
Elementarus pavyzdys. Kada buvo norima atlikti kratą jo dėdės T. Markausko namuose, buvo nutarta pirma jį apklausti ir po to apžiūrėti patalpas. Kada jis nuvažiavo į policiją, per tą laiką jo duktė susiskambino su tetomis, man atrodo, ir kada atvyko policija, ten jau laukė žurnalistai, krata neįvyko. Tai vėl buvo nukelta po tam tikro laiko.
Vakar minėjo generalinis komisaras, kad tai nesėkmė. Aš tai visų pirma sakyčiau, kad D. Kedžio mirtis yra savotiškas smūgis mūsų bylos tyrimui, kadangi tikrai mes turėjome jam daug paruošę klausimų, į kuriuos norėjome gauti atsakymus. Tačiau šiandien ta situacija yra apsunkinta.
Ar viskas buvo padaryta, ar viskas yra daroma? Noriu pasakyti, kad tiek policija pradėjo savo vidaus tyrimą, tiek vidaus tyrimas vyksta pas mus, kad pažiūrėtume, ar tinkamai buvo vykdomas tyrimas dviejų asmenų nužudymo byloje, kadangi iš jos išsirutuliojo ši situacija, ar viskas buvo padaryta, ką privalėjo padaryti prokurorai. Gavus atsakymus, bus galima spręsti ką nors konkrečiau, kadangi nuo to… Labai daug žiniasklaidos. Aš manau, gal iš pradžių tiek, nebent kas…
PIRMININKĖ. Ačiū už trumpą pristatymą. Dabar nori paklausti tikrai nemažai Seimo narių. Noriu visų paprašyti, kad klaustumėte konkrečiai, tada tikrai spėsite visi paklausti, ir konkretus atsakymas.
Pirmasis klausia A. Dumbrava. Ruošiasi Ž. Šilgalis.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamasis generalini prokurore, prašom pasakyti. Vakar per televiziją nuskambėjo informacija, kad D. Kedžio artimieji nebuvo pakviesti jo atpažinti, ir jie tik stengėsi visą informaciją sužinoti iš spaudos, iš interneto. Ar tai yra tiesa, ar jie buvo kviečiami atpažinti kūną? Ačiū.
R. PETRAUSKAS. Situacija buvo tokia, kad, kai buvo ruošiamasi atlikti, kaip mane informavo, prieš pat tyrimą į šias patalpas, liaudiškai šnekant, kaip mane informavo, ką pasakė, tą sakau jums, įsiveržė būtent giminaičiai ir pasakė, kad čia guli būtent D. Kedys. Čia aš atpasakoju tai, ką man sakė. Jie tikrai buvo… Pirmiausia jie patys atvyko ir pasakė, kad tai yra D. Kedys.
Vėl grįžtant prie to klausimo, kad nebuvo pažintas iš išorės, iš veido. Tai jeigu teko skaityti ar klausytis, tai giminaičiai šį asmenį pažino irgi iš dantų, iš tatuiruotės, iš apgamo, bet niekas nekalbėjo apie tai, kad iš veido bruožų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia Ž. Šilgalis. Ruošiasi J. Veselka.
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Gerbiamasis prokurore, iš tikrųjų amžinąjį atilsį D. Kedys nenumirė nuo įdrėskimo paakyje, tai yra tikrai smulkmena. Klausimas, kodėl jis numirė, lieka atviras ne tik artimiesiems, bet ir visuomenei. Aš nesu nei kriminalistas, nei tam tikros patirties turintis žmogus, bet man, kaip normaliam žmogui, stebint visus įvykius, logikos trūksta. Žinote, D. Kedys rastas ir su švariais batais pelkėtoje teritorijoje, D. Kedys rastas su nugertu buteliu, vienas pats gėrė, kažką šventė, šokolado plytelė šalia pamesta, nesuspėjo net užkąsti, ginklas padėtas kaip namuose ant spintelės už poros metrų ir t. t.
Aš sakiau, aš nesu profesionalas, bet jums, kaip profesionalui, kaip sistemos profesionalui, ar logikos netrūksta?
R. PETRAUSKAS. Na, visų pirma galbūt atsakyčiau, kad ten, kur jis buvo, nėra pelkėta vietovė. Taip, šalia buvo vandens telkinys, to neneigiu, tačiau kiek man teko matyti nuotraukas, tai jis tikrai negulėjo pelkėje. Tai viena.
Antra, aš taip pat sakiau, kad negaliu teigti, kad tas butelis priklauso D. Kedžiui. Mes surinkome viską, ką radome įvykio vietoje, ir bandome nustatyti, ar galėjo priklausyti šiam asmeniui, ar ne. Gal tas butelis buvo iš anksčiau? Aš negaliu į šitą klausimą atsakyti.
Jūs sakote, kad ginklas padėtas kaip ant lentynos. Taip, jis buvo šalia, būtent šalia kūno, tačiau aš… Dabar madinga teikti tam tikras versijas. Aš galiu jums pateikti savo versiją: kai žmogus, gyvenantis įtampoje, jaučiantis, kad jis yra teisus, bet žinantis, kad jį medžioja… Na, patikėkite, įtampa yra. Manau, kiekvienas žmogus, jausdamas tokią, būtų visą laiką įsitempęs. Kažkaip galbūt ją reikia malšinti. Nežinau, aš to negaliu teigti, bet būdamas, kaip aš sakau, gaudomas asmuo ir jausdamasis teisus, sakysim, galiu neštis ginklą rankoje. Jeigu aš krentu, jis gali man iškristi. Aš sakau, į visus klausimus reikalingi atsakymai.
Aš lygiai taip pat nesu nei medikas, nei kas, tačiau mes, skirtingai nuo žurnalistinio tyrimo, privalome remtis faktais, privalome remtis specialistų išvadomis. Kokias mes jas gaunam, tokias. Kiekvieną išvadą galima ginčyti, kiekviena šalis gali ginčyti, tačiau mes privalome remtis tais…
Sakau, galbūt šiuo metu tenka girdėti, kad viena pusė savo tiesą turi, kita pusė savo tiesą turi. Aš manau, kad tiesą turi nustatyti teismas. Kai tokia gana kategoriška priešingybė susidarė šiuo metu dėl šios situacijos, na, nuo pat bylos pradžios, tai aš puikiai žinau, kad niekada vienos pusės tiesa nepatikės kita pusė.
Nežinau, sakau, aš pats turiu labai daug klausimų šioje situacijoje, man pačiam įdomu, kaip jis atsirado, ir panašiai, tačiau, manau, tik tyrimo metu bus galima į tai atsakyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia J. Veselka. Ruošiasi P. Gražulis.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis prokurore, yra tai, kad jūs viešojoje erdvėje, informacinėje, sakysim, ne karą, o konkurenciją tarp D. Kedžio artimųjų ir prokuratūros aiškiai pralaimėjote. Vadinasi, visuomenė parodė, kad ji yra D. Kedžio pusėje, dauguma visuomenės. Būtų toks klausimas: kodėl prokuratūra, kuri žinojo, kad tai yra ypač aktuali byla, pralaimėjo pirmiausia informacinę konkurenciją? Ir antra. Jūs pats dabar sakote, kad buvote paruošę daug klausimų D. Kedžiui, kas yra logiška, kad jo žūtis ar mirtis bylą apsunkina ir tos aplinkybės žūties… Tai ar vis dėlto jūs ką nors sugalvojote, kas galėjo būti suinteresuotas D. Kedžio mirtimi, ir ar bus galima šitą dalyką aiškiai pasakyti, kad neįvykdė kažkas, kas suinteresuotas, o tai įvyko dėl paties D. Kedžio kaltės?
R. PETRAUSKAS. Pradėsiu būtent nuo antrojo klausimo, kas suinteresuotas. Kaip žinote, elementari abėcėlė yra, kad kiekvieno tyrimo metu užduodamas klausimas, kam tai naudinga. Atvirai pasakius, aš nerandu atsakymo, kam naudinga ta mirtis. Ji niekam nenaudinga. Ji, mano supratimu, yra niekam nenaudinga – nei artimiesiems, tuo labiau mums ji nenaudinga.
O dėl informacinio pralaimėjimo, na, pasakysiu tai, ką iš pradžių minėjau. Kadangi, kaip minėjau, kai žmogui nuolat kažkokios tiesos peršamos, jis galbūt jomis ir patiki.
Visų pirma aš galiu pasakyti, kad aš pats nusižengiau savo taisyklėms komentuoti tik tada, kai turiu rankose faktus. Tačiau šį kartą aš pats, matydamas, kad situacija tokia, kad žmonės kažką turi žinoti, taip, aš pats iš to, ką man telefonu pasakydavo kolegos ar pakalbėdavau su ekspertais, taip, tą informaciją irgi teikiau viešai, tikėdamasis, kad bus mažiau įvairių spekuliacijų. Bet iš principo, sakau, aš pats esu už tai, kad informacija būtų teikiama, kai ją matai šimtaprocentinę. Tačiau ši situacija buvo nestandartinė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau klausia P. Gražulis. Ruošiasi J. Ramonas.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis prokurore, jūs, atsakydamas į J. Veselkos klausimą, teigėte, kad nebuvo asmenų, suinteresuotų D. Kedžio žūtimi. Aš manyčiau, turiu kitą nuomonę. Jeigu egzistuoja kažkoks pedofilų klanas, manau, kad nužudžius ar žuvus D. Kedžiui, gali daug neaiškumų taip ir neišaiškėti. Jeigu būtų gyvas D. Kedys, aš manau, mes šiandien turėtume daug atsakymų į keliamus klausimus. Ir taip pat aš norėčiau jūsų paklausti. Jūs, kaip specialistas, kaip prokuroras, aš manau, turite pasikliauti ekspertų išvadomis ir patikėti, kad jis užduso. Bet kaip žmogus, kaip pilietis, ar vis tiktai tikite tokia versija, kad jis pats užspringo ir numirė?
R. PETRAUSKAS. Aš per savo darbo praktiką esu matęs tokių atvejų, ir ne vieną.
PIRMININKĖ. Ačiū.
R. PETRAUSKAS. O dėl to, kad informaciją, čia jūs minėjot… Dabar irgi viešoje erdvėje labai skambiai šnekama – pedofilų klanas, tai aš manau, kad jeigu D. Kedys būtų turėjęs informacijos daugiau, negu jis paskleidė pačioje pradžioje, tikrai būtų ją paskleidęs. Aš manau, kad jis jau buvo padaręs viską, ką galėjo, ir kad dar kažką tokio, ko niekas nežinojo, laikytų savyje, tai aš abejoju. Tuo labiau, kad jo paties padėtis buvo tokia, kad jam reikėjo, jeigu turėjo faktų daugiau, kaip tik jis turėjo juos išstumti į viešumą, pasisakyti. Taigi aš sakau: kam naudinga, aš nežinau, nerandu atsakymo.
PIRMININKĖ. Klausia J. Ramonas, ruošiasi M. Zasčiurinskas.
J. RAMONAS (KPF). Labai ačiū. Gerbiamasis prokurore, anksčiau kai kurie Seimo nariai klausė, dabar ir aš noriu dar daugiau paklausti. Na, iš tikrųjų ar tokie keisti sutapimai ir tas pats ginklo atradimas, kai konstatuojama, kad iš to paties buvo nušauti du žmonės, o D. Kedys tuos visus mėnesius su savim jį nešiojosi ir negalėjo jo padėti kažkur kitur, ir kitą nusipirkti ar gauti ir t. t., daug tokių įvairių keistų paaiškinimų nerodo, kad visuomenė netiki? Ir tas milžiniškas, didelis žmonių dalyvavimas laidotuvėse rodo, kad vienaip ar kitaip teisėsauga ar nesugebėjo paaiškinti, ar nesugebėjo pateikti faktų, kad žmonės nelabai tiki, kad būtent taip ir įvyko su gerbiamu D. Kedžiu, amžiną atilsį.
R. PETRAUSKAS. Dėl ginklo aš galiu pasakyti. Taip, jeigu jis būtų profesionalus žudikas, taip, jis jo būtų atsikratęs. Tačiau aš netikiu, kad D. Kedys yra profesionalus žudikas. Puikiai visi žinome, kad taip, padarytu nusikaltimo įrankiu iš karto stengiamasi atsikratyti. Aš nenoriu kai kurių galbūt ikiteisminio tyrimo niuansų čia pasakoti, tačiau yra, kaip yra.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia M. Zasčiurinskas, ruošiasi J. Sabatauskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiamasis generalini prokurore, jūs kalbate nuoširdžiai ir įtikinamai, ir tai yra, aišku, puiku. Mano klausimas toks. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą ikiteisminiam tyrimui vadovauja ir kontrolę atlieka prokuratūros darbuotojai. Paieškos bylos kontrolę, priežiūrą, veiklos koordinavimą taip pat atlieka prokuratūros atstovai. Sakykite, ar vėl nebus taip, kad nubausite žemiausios grandies, pavyzdžiui, kokį nors policijos pareigūną, kuris vykdė tų kontroliuojančių prokuratūros darbuotojų pavedimus, o pati sistema taip ir liks po senovei, ji nenukentės ir liks nepajudinta? Ar jūs nematot tokio pavojaus? Dėkui.
R. PETRAUSKAS. Na, aš tokio pavojaus neįžvelgiu. Galiu pasakyti, kad mūsų vidinio tyrimo metu kalbama kaip tik apie vadovaujančius pareigūnus, kurie vadovavo tyrimui, o ne apie tuos, kurie konkrečiai atliko kažkokius veiksmus. O dėl paieškos, tai puikiai žinome, kad paiešką vykdo policijos pareigūnai. Organizavimas, vadovavimas, kontroliavimas ikiteisminio tyrimo yra prokuroro, taip, taip, mes žiūrėsime, ar, sakysim, prokurorai domėjosi, kaip vykdoma paieška. Tačiau pačią strategiją, taktiką, kaip tai yra daroma, organizuoja ir vykdo policijos pareigūnai. Šiuo klausimu ir generalinis policijos komisaras yra pradėjęs vidinį savo patikrinimą, kad gautų į tai atsakymus.
PIRMININKĖ. Toliau klausia J. Sabatauskas, ruošiasi A. Mazuronis. Nėra J. Sabatausko. Klausia A. Mazuronis, ruošiasi A. Dumčius.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamasis prokurore, iš tiesų nesinorėtų čia klausti apie kažkokias konkrečias bylos detales, nes, matyt, išgirsti galim tik jūsų asmeninę nuomonę. Matyt, gal čia nelabai ir vieta būtų sužinoti kažkokius naujus konkrečius faktus. Tačiau norėčiau jūsų paklausti tokį bendrą klausimą. Iš tiesų šioje visoje istorijoje buvo ir teigiamo, ir neigiamo prokuratūros darbo, buvo ir klaidų padaryta, buvo ir tam tikrų tinkamų veiksmų. Kaip jūs įsivaizduojat, koks yra vis dėlto balansas ir kiek jūs pagal dešimties balų sistemą parašytumėt ne atskirai kažkokiems pareigūnams, bet prokuratūros sistemai, kaip visam vienetui, kokį balą parašytumėt?
R. PETRAUSKAS. Aš manyčiau visų pirma, kad šie įvykiai tai yra tąsa tų įvykių, kurie prasidėjo daug anksčiau, vadinamoji pedofilijos byla, dėl kurios šiuo metu, rytoj turėtų būti paskelbtas apygardos teismo sprendimas, ar ji bus nagrinėjama, ar bus grąžinama į prokuratūrą. Konkrečiai vertinti aš galėčiau tik po to, kada mes atliksim savo vidinį tyrimą, nes būtent šio vidinio tyrimo ir yra esmė atsakyti, ar viskas buvo gerai, ar ne. Galiu pasakyti, kaip sakoma, ranką prie širdies pridėjęs, kad šiam tyrimui… jeigu visoms byloms būtų skiriama tiek dėmesio, kiek šiam tyrimui, tai būtų labai gražu. Deja, mes šiandien turim tokią situaciją, kuri yra liūdna.
Aišku, mes visą laiką šnekame, kad štai mes neturime tyrėjų, bet, aišku, iš niekur jų neatsiras. 2003 m., kai buvo priimtas naujas Baudžiamojo proceso kodeksas, buvo sulaužytas iki šiol sėkmingai veikęs tardymo aparatas, nebeliko tardytojų, dabar tyrėjai vėl mokomi iš naujo, vėl žmonės be aukštojo juridinio išsilavinimo. Na, situacija yra tokia, kokia… Tokia, bet mes iš niekur iš kitur jų negausime. Lygiai taip pat, kaip sako, štai, nepasitikime teisėjais, prokurorais, ekspertais. Tai iš kitur jie neatsiras. Mes turime tokius, kokius turime. Taigi turim patys tobulėti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Dumčius, ruošiasi R. Žemaitaitis.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiamasis generalini prokurore, kai atsistatydino šioje salėje ponas A. Valantinas, mano klausimas buvo štai koks. Tuo metu apie 7 mėnesiai jau tęsėsi pedofilijos byla. Kada baigsite tuos ikiteisminius žaidimus, kurie nieko nedavė, jokių rezultatų? Jis labai, žinoma, susijaudino, sakė, kad tai yra labai rimtas dalykas, bet šiandien štai pasirodė, kad tai nėra rimtas dalykas. Matėt, kuo baigėsi viskas. Klausimas būtų štai koks (panašus į M. Zasčiurinsko): tai koks gi visgi ryšys, darbinis ryšys tarp prokuratūros ikiteisminių tyrimų su paieškos tarnyba – policija? Jinai jau buvo pradėjusi vos ne Afrikoje ieškoti D. Kedžio, o tuo tarpu nebuvo aplankyti giminės, sodai ir t. t., bendrijos ir panašiai, ir panašiai.
R. PETRAUSKAS. Į šį klausimą atsakysiu vėl nuo pačios klausimo jūsų pabaigos. Visų pirma, taip, šitie sodai, bendrijos buvo apžiūrėtos praeitų metų rudenį, kada buvo pati pradžia. Tačiau visų niuansų, sakau, šis posėdis yra viešas, aš tikrai nenorėčiau visų niuansų pasakoti, kas buvo daroma, kodėl buvo daroma ir kažkur kitur kodėl buvo ieškoma. Aš tik galiu pasakyti, kad buvo tikrinama bet kokia gaunama informacija, bet kokia.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerbiamasis prokurore, mano klausimas toks. Man yra labai keista, kad jūs šiandieną čia, Seimo posėdyje, turi aiškinti tai, kas yra ikiteisminio tyrimo dalykas. Ir iš tikrųjų man, kaip teisininkui, kyla pagrįstų abejonių, ar išvis bus objektyviai išnagrinėta šita byla. Ar jūs, kaip prokuroras ir kaip specialistas, nemanote, kad užteks žiniasklaidai, užteks Seimo nariams, užteks kam tik nori, kurie nėra susipažinę su ikiteisminio tyrimo medžiaga, komentuoti šitą bylą? Lietuvoje egzistuoja tokia praktika, kad kai įsikiša politikai, kai įsikiša žiniasklaida į tokias rezonansines bylas, jos dažniausiai subliūkšta, rezultato nėra, ir kad ir koks bus sprendimas, vis tiek jis bus blogas.
Kaip jūs manote, dabartinis štai toks aktyvus kišimasis į bylą pakenks jos tyrimui ar ne?
R. PETRAUSKAS. Jis jau dabar kenkia. Aš savo kalboje iš pradžių minėjau, kad tiek tyrėjai, tiek prokurorai jaučia labai didžiulį spaudimą ir galbūt kartais, dar nežinau, jeigu reikės imtis kokių nors konkrečių, bet nepopuliarių veiksmų… čia yra tokia situacija, kokia yra. Bet ypač tas poveikis, kuris yra jaučiamas iš išorės konkrečiam darbui.
PIRMININKĖ. Taip, turėtume… Nors dar liko viena minutė, paskutinis klausia G. Songaila.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamasis prokurore, jūs minėjote, kad nedarote kokių nors išankstinių išvadų, nes vyksta tyrimas, suprantama. Mes čia ne tam, kad klausinėtume apie kažkokias detales. Bet kaip atsitiko, kad vis dėlto jūs paleidote versiją? Paleidote versiją, kad netyčia užspringo. Gal galėjo kas nors paleisti versiją, pavyzdžiui, o gal čia buvo inscenizuota, ir t. t. Kuo remdamasis jūs paleidžiate tokias versijas ar kas?.. Na, jūs manote, tai gerai? Nes tada visuomenė supriešinama, negauna kitos informacijos, negauna visapusiškos informacijos ir prasideda visokios spekuliacijos.
R. PETRAUSKAS. Aš pasakiau tą, ką man pasakė specialistai. Aš pats nesu specialistas ir nepriimu sprendimų. Taip, aš sakau, aš galbūt padariau klaidą, kad aš bendravau su žiniasklaida ir teikiau jiems informaciją, kurią galbūt būčiau galėjęs teikti po dviejų trijų savaičių, kai aš būčiau turėjęs ant stalo oficialius dokumentus. Ar tai būtų buvę geriau, nežinau. Aš versiją ne pats sugalvoju. Aš kalbuosi su specialistais, kurie išmano tą reikalą. Tuo labiau kad visiems buvo įdomu, kas atsitiko. Tai buvo pirminė versija, tai ne galutinis rezultatas, aš iš pat pradžių sakiau, kadangi tyrimai nėra baigti. Gal dar kažkas paaiškės po visų cheminių tyrimų. Bet pagal pirminę informaciją buvo tas ir pateikta.
PIRMININKĖ. Ačiū. Laikas klausti baigėsi. Padėkosime prokurorui už atsakymus. Ačiū.
R. PETRAUSKAS. Geros dienos.
KK inf.
2010-05-03
