Panevėžio prokurorai nesiliauja persekioję buvusią Kauno apygardos teismo teisėją, o dabar kandidatę į LR Seimą Neringą Venckienę. Anksčiau negalėję jos apklausti dėl ligos, dabar jie suskubo kreiptis į VRK, prašydami panaikinti N. Venckienės teisinę neliečiamybę. Kiekvieną dieną bene visos žiniasklaidos priemonės eskaluoja „prokurorų nuotykių eksteisėjos tematikoje” klausimą, tuo pačiu reklamuodamos tiek pačią N. Venckienę (komponuodamos jai kankinės įvaizdį) , tiek ir „Venckienės partija” vadinamą „Drąsos kelią”. Tad tenka pasidairyti, kas gi iš tikrųjų galimai užsako tuos nesibaigiančius „prokurorų nuotykius” ir kam gi jie galimai yra naudingi?
Kuo gi nori apkaltinti N.Venckienę prokurorai? Kaip yra pranešama, „prokuratūra turi pakankamai duomenų”, kad eksteisėjai būtų pateikti kaltinimai dėl trukdymo anstolio veiklai (LR BK 231 str.1d. – iki dvejų laisvės atėmimo metų), dėl nepagarbos teismui (LR BK 232 str.- viršutinė bausmės riba ta pati) bei teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymu (LR BK 245 str., numatantis tik baudą, arba areštą, arba laisvės apribojimą).
Taigi, N. Venckienei yra numatoma pateikti kaltinimus nesunkiais nusikaltimais – šiai kategorijai yra priskiriami nusikaltimai, už kuriuos numatytos bausmės viršutinė riba neviršija trejų metų.
Praktikoje pirmą kartą teisiamam už nesunkius nusikaltimus žmogui paprastai neskiriamos su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Tad kokios gi povandeninės srovės sukomponavo su tokiomis bylomis ilgalaikį bei rezonansinį „žaidimą” – „mes gaudome, o aš negaluoju „, „jūs nepagavote, o aš jau esu neliečiama”, arba…”tu dar neliečiama, bet mes tuoj šią problemėlę išspręsime”? Be to, kodėl tai ten žmonėms yra brukami jaudinantys vaizdai, kaip N.Venckienė yra surakinama antrankiais, vežama į prokuratūrą, o iš ten į tą siaubingąjį Panevėžio moterų kalėjimą, ir tik „į valdžią” atėjusi „Venckienės partija” esą gali pakeisti įvykių raidą?
Bent jau man yra visiškai akivaizdu, kad čia būta sutartinio žaidimo „dviems frontais”. Panevėžio prokurorai vardan trijų nesunkių nusikaltimų jau turbūt metė visus kitus darbus ir tik laksto po rinkimų komisijas, o „kitas frontas” sutartinai aktyvuoja Venckienės „kankinės aureolę” bei rūpinasi jos indėliu į „Drąsos kelio” partijos patrauklumo didinimą.
Šalies žiniasklaida, ypač išlaikoma oligarcho Mockaus, aktyviai padeda įgyvendinti tokį dviejų frontų (prokurorai plius DK strategai, būsiantys su Venckiene „iki rinkimų”) projektą. Juk kalbama apie aiškiai antiprezidentinės partijos kūrimąsi. Taigi, šiame dviejų frontų projekte ryškėja proadamkinio sparno žymės.
