Vakar Pretendentų į teisėjus egzamino komisija paskelbė, kad iš dešimties egzamine dalyvavusių asmenų egzaminą išlaikė tik trys. Pasak Pretendentų į teisėjus egzamino pirmininko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Olego Fedosiuko, egzaminą išlaikiusių asmenų skaičiaus mažėjimą lemia praėjusiais metais Teisėjų tarybos nutarimu priimti Pretendentų į teisėjus egzamino nuostatų pakeitimai, užtikrinantys ir tvirtesnį egzaminą laikančiųjų pasirengimą.
Nuo 2011 m. pavasario Pretendentų į teisėjus egzaminas laikomas raštu, egzaminą sudaro dvi dalys: teorinė dalis (testas) ir praktinė dalis (dvi užduotys iš viešosios ir privatinės teisės sričių). Anksčiau pretendentai į teisėjus atsakinėjo tik į penkis teorinius klausimus. Nebuvo ribojamas naudojimasis informaciniais šaltiniais – tereikėdavo susirasti reikiamą kodekso straipsnį ir jį mechaniškai perrašyti. Dabar, spręsdami testą, pretendentai negali naudotis jokiais šaltiniais.
Kad egzaminas, iš tiesų, reikalauja nepriekaištingų teisės mokslo žinių, įsitikino ir naujasis Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narys, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Rimvydas Norkus.
„Tereikia žvilgtelėti į egzamino programą, kad suvoktum, kad reikalaujamas aukščiausio lygio sisteminis teisės išmanymas. Egzamino metu visapusiškai patikrinama pretendento teisinė kvalifikacija – pretendentui tenka demonstruoti žinias, apimančias daugelį tiek – nacionalinės, tiek tarptautinės teisės sričių. Mums, komisijos nariams, vertinantiems pretendentus į teisėjus, svarbiausia būti profesionaliais ir objektyviais.“, – teigė R. Norkus, darbą komisijoje vertindamas, kaip atsakomybės už teisėjų korpuso formavimą prisiėmimą.
Primenama, kad Pretendentų į teisėjus egzaminą turi teisę laikyti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pateikęs sveikatos pažymėjimą ir turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą.
NTA inf.
