Vilniaus miesto apylinkės prokuroras Egidijus Motiejūnas jokio precedento ar naujumo nesistengė įgyvendinti – bacila kariauti prieš savo vadovus prokuratūroje pasklido sulig Dariaus Valio įsigalėjimu Generalinėje prokuratūroje.
Pirmasis į kovą prieš savo vadovą pakilo prokuroras Kęstutis Vagneris, kuriam prieš kelias dienas teismas galutine ir neskundžiama nutartimi išaiškino, jog prokuroras neturi teisės skųsti savo vadovo nutarimų, netgi viešojo intereso gynimo vardan.
Turbūt aiški analogija – prokuroras Egidijus Motiejūnas leido sau suabejoti jam vadovaujančios prokuratūros – Vilniaus apygardos – vienu iš skyriaus vadovų kaltinamuoju aktu (bent jau kaltinamojo akto surašymo metu prokuroras R.Šileika ėjo labai sunkių nusikaltimų skyriaus vyriausiosios prokurorės pavaduotojo pareigas Vilniaus apygardos prokuratūroje).
Pagal tą pačią analogiją, apylinkės prokuroras neturi teisės skųsti aukštesnės prokuratūros procesinio dokumento – tačiau jis, baigiamojoje pedofilijos bylos kalboje pareiškęs, jog kaltinamąjį Andrių Ūsą jis prašo išteisinti, akivaizdžiai prašo teismą pripažinti aukštesniojo prokuroro R.Šileikos kaltinamąjį aktą negaliojančiu, o aktyviai nusikaltimą padėjusius ištirti asmenis pačius teisti.
Prokuroras E.Motiejūnas ne tik pažeidė subordinaciją, tačiau jis galimai pats padarė pažeidimą – jis kvestionuoja įstaigos, kurioje jis dirba ir kurios vadovams jis privalo paklusti, galiojantiems ir nenuginčijamiems dokumentams.
Tiesa, dar kovo mėnesį, kai prokuroras E.Motiejūnas pradėjo „advokatauti“ kaltinamojo pusei ir pradėjo prašyti keisti byloje nukentėjusiosios atstovus, kreipiausi į Prokurorų etikos komisiją, kuri pradėjo tyrimą. Tačiau iki šios dienos jokių išvadų ir nepaskelbė – gal todėl, jog tai komisijai vadovauja labai aršus Dariaus Valio priešininkas.
Egidijaus Motiejūno veiksmai yra „tobula“ prokuratūros sistemos diskreditacija: per įvairių televizijų humoro laidas buvo visą savaitę šaipomasi iš E.Motiejūno, klausinėjama prie jo darbovietės „ar greitai bus darbe advokatas E.Motiejūnas?“, buvo bandoma pagauti ką nors iš Vilniaus apygardos prokuratūros, kurios atstovai tesugebėjo praveblenti, jog „žinote, būna bylų, kur prokuratūra atsisako kaltinimų“.
Tačiau televizijos žurnalistams paklausus, ar šioje byloje būtent yra toks atvejis – jog prokuratūra atsisakė kaltinimų, ir kada tai buvo suderinta su kaltinamojo akto autoriumi R.Šileika – E.Motiejūnui aukštesniuoju prokuroru, Vilniaus apygardos atstovė spaudai greitai atsisveikino. Neatsakė ji ir į klausimą, ar R.Šileikos veiksmus reikia laikyti neteisėtais, jeigu E.Motiejūnas esą teisus?
Jeigu E.Motiejūnas tvirtina, jog kaltinamąjį A.Ūsą reikia išteisinti, o nukentėjusiosios pusės liudytojus – nuteisti, tai gal E.Motiejūnas teismo posėdyje norėjo pasakyti, kad ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorą R.Šileiką reikia teisti? Ar šitai buvo pasakyta tarp eilučių teisme?
Ar dėl to, jog R.Šileika „nusikalto“, nes norėtą numarinti bylą vis tik perdavė į teismą, ir, kad ir sušvelninęs kaltinimus, vis tik surašė kaltinamąjį aktą? Juk kai kas buvo toks užtikrintas, jog bus išteisintas?
Bet juk šie veiksmai yra ne kas kita, kaip noras, kad po rinkimų žmonės išeitų į gatves ir keltų kone riaušes – juk Seime sedės saujelė „violetinių“, be to, „barikadininkai“ jau šiandien nerimsta, jau „organizuojasi protestuoti“. „Barikadininkų“ organizuotos „demokratinės“ draugijos tik ir laukia naujo signalo mitingui, eisenoms ir „akcijoms – atrakcijoms“.
Tačiau jie vėl eis protestuoti ir žvakutes deginti ne prie Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros, o, aišku, prie „Baltųjų rūmų“. Juk tai esą Prezidentė turi sutramdyti E.Motiejūną…
Beje, jokioje demokratinėje valstybėje būtų neįmanomas toks spaudos siautėjimas ir daromas akivaizdus poveikis teismui.
Byloje šiuo metu yra pertrauka, teisėjai sprendžia, kokį nuosprendį priimti, o po paskutiniojo pedofilijos bylos posėdžio „Lietuvos rytas“ džiugiai pranešė: „Prokurorai atsipeikėjo – pedofilija išgalvota“. Kitame numeryje paskelbė „Net nėra abejonių, jog A.Ūsas bus išteisintas“.
Tuo tarpu Vakaruose toks spaudimas nebūtų net įmanomas – neseniai buvo toks atvejis, kai Didžiojoje Britanijoje vieno teismo posėdžio išvakarėse buvo konfiskuotas visas laikraščio tiražas, nes laikraštyje išspausdintas straipsnis galėjo padaryti spaudimą teisėjui.
O man net nėra abejonių, jog reikėtų patraukti atsakomybėn Edigijų Motiejūną – už tai, kad jis, mano nuomone, diskredituoja prokuratūros sistemą, be to, reikia tirti, ar nepadaryta nusikalstama veika „poveikis liudytojui“ bei „poveikis teismui, kad priimtų vienokį ar kitokį sprendimą“.
Kartu su E. Motiejūnu reikėtų atsakomybėn traukti ir „Lietuvos ryto“ žurnalistus, kurie jau „parašė nuosprendį“ – kad „nėra abejonių, jog A.Ūsas bus išteisintas“ – nes tokie veiksmai yra traktuotini ne kitaip, kaip neleistinas poveikis teismui bei visuomenės nuomonės formavimas, byloje dar nepriėmus galutinio nuosprendžio.
Visais atvejais, jeigu bus skundas Europos žmogaus teisingumo teismui, šie pažeidimai – kad prokuroras baigiamojoje kalboje prašė kaltinamąjį išteisinti, grubiai nepaisė savo kolegų darbo, ir savo kalba netgi iš jų pasityčiojo, be to, kad spaudos priemonėms valstybė leido formuoti išankstinę nuomonę teismams – gali būti pripažinti Konvencijos pažeidimu.
O nukentėjusioji mažametė tarsi ištirpo tarp „teisės galiūnų“ asmeninių baimių ir interesų. E.Motiejūnas negali teisintis, jog „bijo“ – o kodėl nieko nebijo jo kolega S.Verseckas? Gal E.Motiejūnas nori pasakyti, jog S.Verseckas, perkvalifikavęs kaltinimus „juodosios buhalterijos“ byloje, nėra nuolatiniame pavojuje? Sveiki atvykę į prokurorų pasaulį, E.Motiejūnai –prokuroro profesija pavojinga, nes prokuroras yra VALSTYBĖS KALTINTOJAS. Ne KALTINAMŲJŲ GYNĖJAS.
Manau, tik laiko klausimas, kada Egidijaus Motiejūno atsakomybės klausimas bus svarstomas visu rimtumu. Šiuo metu teisėsaugos dėmesys truputėlį nukreiptas kita linkme – tiriama begalė skundų dėl pažeidimų rinkimų metu.
Turėtų būti patikslintos ir taisyklės asmenims, kurie siekia būti prokurorais ar nori jais būti toliau – turi būti tikrinamos psichologinės savybės dirbti prokuratūroje, ir jeigu tik prokuroras linkęs nuolaidžiauti ar netgi ginti kaltinamuosius – toks prokuroras turėtų būti šalinamas iš prokuratūros be teisės kada nors grįžti.
Akivaizdu, jog turi būti tikrinami ir prokurorų ryšiai – jeigu teisme prokuroras E.Motiejūnas šitaip meiliai bendraudavo su kaltinamojo advokatu, turėjo būti patikrinta, su kuo E.Motiejūnas meiliai bendrauja laisvalaikiu.
Prokuratūros Imuniteto tarnybą įsteigti po E.Motiejūno akibrokšto tapo kaip niekad būtina.
Visais atvejais apylinkių prokurorai neturi teisės priešgyniauti ir prieštarauti savo vadovų sprendimams. To neturi teisės net Generalinės prokuratūros prokurorai, kaip neseniai nustatė teismas K.Vagnerio byloje prieš D.Valį.
