Daugelis turbūt pastebėjo, kad atviras puolimas per tam tikras žiniasklaidos priemones prieš Drąsiaus Kedžio seserį Neringą Venckienę baigėsi. Taip yra dėl to, kad atviras puolimas „iš anapus“ yra naudojamas tik iki tam tikro momento. Ilgainiui tokio pobūdžio „atakos“ išsemia savo galimybes, grįžta „bumerangu“ pas pačius puolėjus, ir šie nutuokia apie tai.
Išorinė ataka tampa neveiksminga dar ir dėl to, kad dabartiniame etape klausimas: „Prieš ką?“ yra keičiamas klausimu: „Su kuo?“. Juk pedofilijos byla – nutraukta, pagal sistemos planus jau baigiami paskutiniai jos epizodai.
Tad baigėsi beatodairiškas „gynybos“ etapas, pradedamas kitas – rikiuotės formavimo(si) etapas. Ir čia tampa kur kas aktualiau – su kuo vienytis, nuo ko atsiriboti, kas palaikys, ir (amžinai pamirštamas klausimas) – kas klaidins bei skaldys potencialųjį elektoratą.
Sistemos strategai visą tai supranta. Išorės priešas bei jo propagandos meistrai jau išryškino save. Tad dabar, kalbant apie pažangią iniciatyvą, tenka laukti vidinės destrukcijos bei diversijos apraiškų.
Vidinės destrukcijos vykdytojams dažnai pakanka apsimesti anokiais šalininkais (niekam nerūpi, kodėl jie „pabudo“ tik dabar), pakanka išmokti keletą raktinių žodžių ir, prisidengiant „geranoriškumo šydu“, kelti tokią painiavą bei minčių netvarką, kad, kaip sakoma, „ir savi susvetimėtų“.
Kas išryškina bei išduoda destrukciją? Išduoda sakiniai, atspindintys siekį. Siekį įtakoti, valdyti, primesti kai kam naudingus vertinimus. Nes sistemos technologai labiausiai nuogąstauja ne dėl Klonio gatvės budėtojų, o dėl visuotino protesto iniciatyvos. O ją galima nuslopinti tik vykdant užmaskuotą, bet kryptingą diversiją po Garliavos įvykių atsiradusių „šalininkų“ rankomis. Juk diena X, kai bus išspręstas klausimas: „Su kuo gyvens mergaitė – su savo teta N.Venckiene ar biologine motina L.Stankūnaite?“, nenumaldomai artėja.
