Prof. dr. S. Tomas – žinomas žmogaus teisių advokatas, teisininkas postmodernistas, kuriam po daktaro disertacijos apsigynimo Paryžiaus Sorbonoje trys universitetai suteikė profesoriaus vardą. Lietuvoje jis žinomas dėl Rolando Pakso bylų – po apkaltos, dr. St. Tomui atstovaujant, buvo laimėtos bylos Strasbūre ir Ženevoje. Pastaruoju metu S. Tomas Lietuvoje ėmėsi dar kelių su žmogaus teisėmis susijusių bylų: dėl Lietuvos kalinių gyvenimo sąlygų neatitikimo Europos Tarybos nustatytiems standartams, dėl pensijų dydžio ir minimalios mėnesinės algos (MMA), kuri pagal Europos socialinės chartijos 4(1) str. šiuo metu Lietuvoje turi būti 427 eurai.
Žiniasklaidoje, viena vertus, padaugėjo diskusijų apie pragyvenimo lygį Lietuvoje, šios bylos rezonavo su „kalafijorų maištu“, kuomet buvo pradėta atvirai piktintis prekybos centrų savivale, kita vertus, prof. S. Tomas susilaukė asmeninio puolimo. Todėl paprašėme jo paties pakomentuoti kai kuriuos šių viešų kaltinimų aspektus.
-Stanislovai, Jūs žinomas Lietuvoje dėl kelių laimėtų, galima sakyti, istorinių bylų, ir štai pasirodė keisti pranešimai žiniasklaidoje, kad net nesate advokatas. Kaip tai pakomentuotumėt?
-Tai visiškas melas. Kaip sakė Markas Twainas: „Pranešimai apie mano mirtį yra gerokai perdėti (šypsosi.)”. Turiu Andoros advokato licenciją, tačiau maždaug prieš mėnesį praradau leidimą būti advokatų kontoros savininku (advokatu dirbti man niekas neuždraudė) Andoroje dėl to, kad turiu Lietuvos pilietybę.
-Kodėl Andora draudžia Lietuvos piliečiams būti advokatų kontorų savininkais?
-Andoroje gali steigti advokatų kontoras tik tos šalies piliečiai, kurių šalis laikosi Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 26 str. Šis straipsnis draudžia diskriminaciją pilietybės pagrindu. Tačiau nepaisant to, kad 26 straipsnis yra privalomas Lietuvai ir Lietuvos seimas jį ratifikavo, Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) parašė net keletą laiškų Andoros URM, kuriuose pabrėžė, kad Lietuvos Respublika nesilaiko šito Pakto. Kadangi buvau vienintelis Lietuvos pilietis, pradėjęs tokią veiklą Andoroje, peršasi išvada, kad man buvo sąmoningai pakenkta. Triukšmas Lietuvos žiniasklaidoje ir buvo sukeltas kaip tik tuo momentu.
Tuomet Andora pasiūlė man rinktis: atsisakyti LR pilietybės arba perkelti kontorą į kitą šalį. Iš tikrųjų bandžiau atsisakyti LR pilietybės, net juokais pasakiau, kad esu Rusijos šnipas, bet manimi nepatikėjo (juokiasi). Pabrėžiu, kad Andoroje praradau ne teisę dirbti advokatu, o tik teisę būti advokatų kontoros savininku.
-Kaip pakomentuotumėte kaltinimą, esą Jūs negalite atstovauti Europos žmogaus teisių teisme, nes nei Andoros Kunigaikštystė, nei Moldovos Padniestrės Respublika, kur irgi dirbate advokatu, nėra Europos Sąjungos narės?
-Žmonės painioja – Europos žmogaus teisių teismas yra Europos Tarybos, o ne Europos Sąjungos institucija. Yra dvi skirtingos tarptautinės organizacijos – Europos Sąjunga (28 valstybės narės) ir Europos Taryba (47 valstybės narės). Andora ir Rusijos Federacija nepriklauso Europos Sąjungai, bet priklauso Europos Tarybai. Byloje Ilascu prieš Rusiją EŽTT faktiškai priėmė sprendimą prilyginti Moldovos Padniestrės Respublikos advokatus Rusijos Federacijos advokatams, kadangi Rusija šioje teritorijoje pagal tarptautinį mandatą vykdo taikos palaikymo misiją, todėl ten yra ir jos jurisdikcija.
-Jūs dar ir Moldovos advokatas? Padniestrė ir Moldova nėra tas pats?
-Europų, Moldovų, Kiprų ir Kinijų yra po du. Žmonės nežino, kad Europos Sąjunga ir Europos Taryba – tai dvi visiškai skirtingos organizacijos, vartojančios tą patį žodį „Europa“. Mažai kas girdėjo apie Kinijos Respubliką, apie Šiaurės Kipro Respubliką ir apie Moldovos Padniestrės Respubliką. Jeigu žmogus yra advokatas Kinijos Respublikoje, tai Kinijos Liaudies Respublika pasakys, kad tokio žmogaus nepažįsta. Tas pats yra ir mano atveju dėl Padniestrės. Įvyko paprasčiausias nesusipratimas. Labai svarbu – Padniestrė savo oficialiame pavadinime vartoja žodį „Moldova“, o moldavų kalba ten turi pirmosios valstybinės kalbos statusą. Lygiai taip pat kaip Taivanas oficialiai pasivadino „Kinijos Respublika“, o ne Taivanu, kaip jį visi vadina. Palyginimui, Rytų Ukrainos teritorijos savo oficialiame pavadinime nevartoja žodžio “Ukraina”.
-O kodėl tapote advokatu Moldovos Padniestrės Respublikoje, o ne Moldovos Respublikoje?
-Prieš keletą metų gyvenau su savo mergina Kišiniove. Ji buvo Kišiniovo TV laidų vedėja. Moldovos Respublika draudžia asmenims su Lietuvos pilietybe verstis advokato veikla. Tuo metu Moldovos Padniestrės Respublika neturi reikalavimo dėl pilietybės – taip ir išsprendžiau problemą.
-Ar jūs prisistatinėjote Lietuvos advokatu? Kokiu pagrindu buvo keliamos Jums drausmės bylos?
-Kaip Lietuvos advokatas niekada neprisistatinėjau. Kažkada buvau Lietuvoje advokato padėjėju. Po vieno mano interviu apie R. Pakso bylą Lietuvos advokatūra iš karto pradėjo man kelias drausmės bylas – dėl lietuviškos galūnės „-as“ vartojimo su ukrainietišku žodžiu „advokat“ ir dėl mano profesoriaus vardo trijuose universitetuose. Tuo metu buvau įregistravęs veiklą Moldovos Padniestrės Respublikoje, kur valstybinė kalba yra ukrainiečių. Anot Lietuvos advokatūros, ukrainietiško žodžio „advokat“ negalima versti į lietuvių kalbą, taip pat negalima jo sugramatinti pridedant galūnę „-as“ (kaip, pvz., mes gramatiname pavardę Twain – Twainas).
Toks aiškinimas yra veidmainiškas, kadangi Lietuvos advokato pažymėjime angliškai parašyta, kad jis ne „advokatas“, o „advocate“. Kodėl iš lietuvių kalbos žodį „advokatas“ galima versti į kitas kalbas, o iš kitų į lietuvių negalima? Manau, akivaizdu, jog tokia neadekvati lietuvių kalbos taisyklių interpretacija – būdas daryti spaudimą dėl žmogaus teisių bylų. Žmonės, kurie skaito spaudoje apie „drausmės bylą“ net nenutuokia, kad įmanoma įžvelgti etikos problemą tada, kai korektiškai vartojama lietuvių kalba (kuomet kalbi lietuviškai, o ne vieną žodį sakai ukrainietiškai, o kitus lietuviškai).
-Jūs nepritariate Lietuvos advokatūros monopoliui?
-Lietuvos advokatūra – tai priemonė daryti spaudimą advokatams. Latvijos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. birželio 27 d. yra priėmęs nutarimą Nr. 2003-04-01, kad Latvijoje naikinamas advokatūros monopolis, kadangi, pirma, teisės daktarai ir profesoriai dažnai turi daug aukštesnę kvalifikaciją už advokatus; antra, panaikinus monopolį atpigs paslaugos. Latvijoje monopolis jau panaikintas. Švedijoje jo nebuvo niekada.
Beje, Lietuvos advokatūra neturi monopolio civilinėse (CPK 56(1)(6) ir 56(3) str.) ir administracinėse bylose (ABTĮ 49(3) str.). Kaip mokslininkas turiu teisę atstovauti konstitucinėse bylose. Neabejotinai turiu teisę atstovauti Lietuvos pensininkams.
-Kaip manote, kokia šio žiniasklaidoje iškelto skandalo priežastis? Ar turi įtakos artėjantys rinkimai ir Jūsų laimėtų bylų Strasbūre ir Ženevoje reikšmė prezidento R. Pakso politinei karjerai?
-Aš kaltinamas, kad organizuoju kolektyvinius žmogaus teisių ieškinius, tarsi tai būtų blogai (Daugiau nei 2 000 kalinių 2013 m. pasirašė sutartį siekdami bylinėtis dėl gyvenimo sąlygų, – aut. Past.). Kolektyviniai ieškiniai siekiant apginti žmogaus teises – tai brandžios teisinės visuomenės požymis. Daugiausia tokių kolektyvinių ieškinių yra JAV. Būtent patirtis Niujorke mane ir įkvėpė daryti tai Lietuvoje. Veiksminga demokratija – tai galimybė ginti savo teises teisme. Bet Lietuvoje vyrauja sovietinis mentalitetas – valstybė visada teisi, o mažas žmogus visada kaltas.
Pateikiau Jums kalinio iš Alytaus laišką, kur jis rašo, kad jį kankino ir jam grasino kalėjime tam, kad jis duotų prieš mane melagingus parodymus. Baudžiamosios bylos oficialus pagrindas – neva įtarimas, kad aš galėjau pasirašyti su kaliniu sutartį vien tam, kad gaučiau jo asmens kodą ir jį panaudočiau kokiems nors neteisėtiems tikslams. Byla baigėsi, kai kalinys raštiškai kreipėsi į prokurorą, nurodydamas faktines aplinkybes, ir į mane, prašydamas toliau jį atstovauti. Byla buvo iškelta tik tam, kad kalėjimų administracija turėtų pagrindą atimti iš kalinių laiškus. Tokie veiksmai parodo Lietuvos valstybės priešiškumo žmogaus teisių klausimams mastą.
-Ar Lietuva tokiu elgesiu išsiskiria iš kitų šalių? Gal esate kėlęs su žmogaus teisėmis susijusias bylas kitoms valstybėms?
-Esu turėjęs kolektyvinių bylų prieš Rusiją, Kazachstaną, Kirgiziją – jokio persekiojimo. Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas yra advokatas. Maskvos advokatūra jam nekelia jokių etikos pažeidimo bylų.
Pagal Europos socialinės chartijos 4(1) straipsnį minimali alga Lietuvoje šiuo metu turi būti 427 eurai. Europos socialinė chartija yra Europos Sąjungos šalims privaloma sutartis. Jeigu Seimas jos nebūtų ratifikavęs, Lietuvos valstybė nebūtų priimta į ES. Lietuva jos nesilaiko todėl, kad ji apskritai nesilaiko daugybės pasirašytų sutarčių. Jokių sankcijų nebus, jeigu niekas nesiskųs. Lietuviai kenčia jau 15 metų. Todėl tokios bylos ir kelia taip vadinamo elito, kuris nenori gerinti daugumos šalies žmonių gyvenimo, nepasitenkinimą ir nerimą. Paprasčiau susidoroti su vienu kovotoju, nei didinti biudžetą išmokoms ir pripažinti, kad Lietuva nesilaiko daugelio pasirašytų sutarčių.
-Kaip vertinate žurnalistų elgesį šioje situacijoje?
-Lietuvos viešajame diskurse dominuoja socialinis darvinizmas: žmonės, kurie neturi galimybių apsiginti (stokoja pajamų advokatams, išsilavinimo), yra niekinami, jų teisės pažeidžiamos. Vieno didžiųjų Lietuvos portalų darbuotojai įdėjo mano diplomų ir licencijų nuotraukas, tačiau nepaisydami šių dokumentų tęsė šmeižtą. Žmogus gali suklysti, bet tęsti, gavus įrodymus – sąmoningas kenkimas, politinis susidorojimas.
Labai svarbu reaguoti į tokias situacijas, kelti bylas. Kuo daugiau bus žmonių, kuriems realūs socialiniai pokyčiai svarbesni, nei būti visų mėgstamu ir patogiu žmogumi, tuo greičiau Lietuvos visuomenė pasikeis. Situacija „tylėk, kentėk ir bijok“ yra sovietinis reliktas.
Kažkada transseksualai atėjo į Strasbūro Teismą ir sakė: „Mes pasidarėme operacijas, nusipjovėme penius, pasidarėme vaginas – norime pakeisti ir vardus pasuose.“ Strasbūro Teismas pagalvojo, kad jos iškrypėlės ir atmetė visus jų skundus. Tačiau jų buvo daug. Jos nepasidavė ir nuolat siuntė į Strasbūrą tą patį pareiškimą. Galų gale Strasbūro nuomonė pasikeitė. Šiuo metu Belgijos Teisingumo ministras siūlo net nebereikalauti atlikti operaciją. Žmogus galės nesidaryti operacijos, palikti vyriškus lytinius organus, bet pase turėti įrašą „moteris“. Taigi lytis tampa nuomone, bet tai kažkada buvo iškovota atkaklių susivienijusių žmonių.
Pasirinkimo nėra – anksčiau ar vėliau Lietuva taps vakarietiška, žmogaus teises gerbiančia ir ginančia valstybe.
Interviu parengė Aira Niauronytė
