Tokia mintis kyla stebint Apeliacinio teismo darbą vadinamosiose „pinigingose“ bylose, o tas jausmas tik dar labiau sustiprėja pabuvus viename ar kitame teismo posėdyje, t.y. ne tik paskaičius „sausą“ teismo nutartį, bet ir pamačius, pvz., su kuo iš kurios pusės susimirksi koks teisėjas, kam nusišypso, kam ką pasako pakeltu tonu ir pan. Nes teismo posėdžio vedimas – ir teisėjo veido išraiška, ir gestai, ir kalbėjimo tonas, kalba, veiksmai kartais pasako kur kas daugiau: net leidžia iš anksto nuspėti, kokia bus bylos baigtis.
Todėl, kai Apeliacinio teismo teisėja Danutė Milašienė garsioje D.Mockaus bendrovių byloje prieš Gureckių šeimą pasakė, kad ji esą nesupranti „tų skaičiukų“ ir paprašė ieškovo – D.Mockaus valdomos bendrovės „Mitnija“ pasikviestą savo ekspertą atvykti ir į kitą teismo posėdį (padėti teisėjai susigaudyti tuose milijonuose – ką ten norima iš Gureckių šeimos priteisti D.Mockaus bendrovių naudai), o teisėjas V.Višinskis, maloniai nusišypsojęs, mirktelėjo D.Mockaus bendrovės advokatams (paprašiusiems ne prijungti prie bylos, bet tiesiog paimti teisėjų kolegijai pasiskaityti kažkokio ikiteisminio tyrimo medžiagą – esą, kad susidarytų vaizdą apie 2010 m. birželį dėl psichologinio spaudimo nusišovusį buvusį D.Mockaus verslo partnerį A.Gureckį): „Tai duokit“, iš karto mintyse pasakiau: Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria D.Mockaus bendrovėms (UAB „Mitnija“ ir „MG Baltic Investment“) Vilniaus apygardos teisme vietoj prašomų 77 mln. Lt iš Gureckių šeimos buvo priteista apie 600 tūkst. Lt, bus panaikinta.
Mat iš karto kilo klausimas: o kodėl teisėja rodo šališkumą – kviečia suinteresuotos (Mockaus) pusės ekspertą? Kodėl iš Mockaus, o ne, pvz., iš Gureckienės pusės? Juk akivaizdu, kad suinteresuotoji pusė „skaičiukius“ aiškins taip, kaip reikalinga jai, – objektyvumo ir nešališkumo šitoje vietoje nebus. Ir apskritai, ar tokiose bylose, jei teisėjas pasiklysta tarp milijonų, akcijų ir pan., neturėtų būti kreipiamasi į nepriklausomą, nešališką ekspertą? O ne tai, kad „gal galite atvykti ir į kitą teismo posėdį, nes, jeigu aš nesuprasiu ko, man gali prireikti jūsų pagalbos paaiškinant“ (būtent taip buvo galima suprasti teisėjos D.Milašienės gestą).
Ir ką jūs manot – šitame teismo posėdyje padarytos išvados, stebint teisėjų veiksmus, žvilgsnius ir pan., ir spėjimai, kokia bus šitos Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos (D.Milašienė, V.Milius, V.Višinskis) nutartis Gureckių atžvilgiu, pasitvirtino. Buvo priimtas toks dalinis sprendimas: Vilniaus apygardos teismo nutartį panaikinti, iš Violetos Gureckienės UAB „Mitnija“ naudai priteisti beveik 6 mln. Lt, t.y. 10 kartų daugiau negu Vilniaus apygardos teismo sprendime.
Šį Apeliacinio teismo sprendimą A.Gureckio našlė apskundė Aukščiausiajam Teismui, todėl bus matyti, kokiomis akimis Aukščiausiojo Teismo teisėjai pažiūrės į šią rezonansinę ir žmogaus gyvybę nusinešusią bylą – kaip žinia, neatlaikęs psichologinio spaudimo, buvęs Dariaus Mockaus verslo partneris, buvęs UAB „Mitnija“ direktorius ir bendrasavininkas Antanas Gureckis nusišovė. Priešmirtiniame laiške parašė, jog iš gyvenimo pasitraukia dėl Dariaus Mockaus psichologinio teroro.
A.Gureckio našlė Violeta Gureckienė mano, kad nusikaltimu įrankiu „MG Baltic“ koncerno rankose tapo didžiuliai ieškiniai prieš jos šeimą.
Tokią prielaidą leidžia susidaryti ir Vilniaus apygardos teismo sprendimas D.Mockaus bendrovių prieš V.Gureckienę byloje (kai buvo priteista beveik 130 kartų mažesnė suma, negu buvo prašoma).
Be abejo, Apeliacinis Teismas priteistą sumą padidino 10 kartų (beveik iki 6 mln. Lt), tačiau apie Apeliacinį teismą – atskira tema.
Visi keliai veda į Apeliacinį teismą
Jau nuo pat šios „kosminės“ (taip vadinamos dėl didžiulės siekiamos išieškoti sumos – net 77 mln. Lt) bylos pradžios į akis akivaizdžiai krito vienas dalykas: kad visi su šia byla susiję skundai patekdavo būtent į vienos sudėties teisėjų kolegijos rankas.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, kurios sudėtis buvo pastovi: ją sudarė pats civilinių bylų skyriaus pirmininkas A.Driukas, teisėjai V.Milius ir V.Čekanauskaitė, dirbo labai greitai ir operatyviai. Ši teisėjų kolegija tenkindavo ieškovų UAB „MG Baltic Investment“ ir UAB „Mitnija“ prašymus ir atmesdavo visus Antano Gureckio ir Violetos Gureckienės šeimos prašymus.
Todėl Violetai Gureckienei galėjo pagrįstai kilti klausimas, ar ir šiuo metu Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas einantis skyriaus pirmininkas A. Driukas sugebės išlikti nuošalyje – nepasinaudos savo, kaip skyriaus pirmininko, padėtimi bei nepadės „MG Baltic” koncerno prezidentui Dariui Mockui milijoniniuose ieškiniuose prieš Gureckių šeimą:
– 2010 05 20 Apeliacinio teismo nutartis, teisėjų kolegija – A. Driukas. V.Milius. V. Čekanauskaitė, tenkino UAB „Mitnija” prašymą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo 21 149 351 Lt atsakovams Violetai ir Antanui Gureckiams;
– 2010 05 20 Apeliacinio teismo nutartis, teisėjų kolegija – A. Driukas. V. Milius. V. Čekanauskaitė, tenkino UAB „MG Baltic Investment” prašymą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo 42 025 295 Lt atsakovams Violetai ir Antanui Gureckiams.
(Tai rodo, kad tą pačią dieną ta pati kolegija, žinodama, jog ieškovas UAB „MG Baltic Investment” ir UAB „Mitnija” yra koncerno dukterinės įmonės, o ieškiniai – analogiški, tenkina ieškovų prašymus).
– 2010 05 20 Apeliacinio teismo nutartis, teisėjų kolegija – A. Driukas. V. Milius. V. Čekanauskaitė, atmeta Antano Gureckio prašymą dėl laikinų apsaugos taikymo UAB „Mitnija”. Jis buvo paskolinęs UAB „Mitnija“ 73 tūkst. eurų.
– 2010 07 02 Apeliacinio teismo nutartis, civilinių bylų skyriaus pirmininkas A. Driukas perima bylą iš Kauno į Vilnių ir sujungia su byla, esančia Vilniuje.
Šiuo metu teisėjų kolegijoje esantis V.Višinskis (2010 08 05 teisėjų kolegijoje kartu su teisėjais V.Čekanauskaite ir V.Pečiuliu) taip pat jau buvo nagrinėjęs A.Gureckio (jau žuvusio) prašymą dėl darbo užmokesčio bei su darbu susijusių išmokų priteisimo – prašymą nutartimi atmetė.
2011 metais teisėjų kolegijos, nagrinėjusios minimos bylos pusių prašymus, pasikeitė, tačiau esmė liko ta pati: „Mitnijos“ prašymai patenkinti, V.Gureckienės – atmesti:
– 2011 03 29 Apeliacinio teismo nutartis, teisėjų kolegija – A. Jarackaitė. M. Mitkuvienė, N. Piškinaitė atmetė atsakovės Violetos Gureckienės prašymą dėl leidimo naudotis dalimi areštuoto turto.
(Antano ir Violetos Gureckių turtas areštuotas nuo 2010 01 21. A. Gureckis žuvo 2010 06 29, o 2011 03 29 atsakovei V. Gureckienei dar neleidžiama naudotis jokiomis lėšomis turto išlaikymui, komunalinių mokesčių mokėjimui, sergančios A. Gureckio mamos- B. Gureckienės slaugai, jos buto išlaikymui, apmokėti teisines paslaugas. Niekam nerūpėjo, jog žuvo žmogus, liko našlė, kuriai reikėjo palaidoti vyrą ir apginti savo vaikus.)
– 2011 04 28 Apeliacinio teismo nutartis, teisėjų kolegija – A. Jarackaitė, M. Mitkuvienė, N. Piškinaitė leido naudotis UAB Mitnija” akcijų suteikiamomis akcininko neturtinėmis teisėmis.
– 2011 04 28 Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis, teisėjų kolegija – A. Jarackaitė, M. Mitkuvienė, N. Piškinaitė leido naudotis kilnojamu turtu.
Šioje nutartyje palikta įdomi detalė: jog, pasikeitus aplinkybėms, ieškovas vėl gali pakartotinai prašyti teismo pritaikyti tuos pačius ieškinio reikalavimus.
Šiuo metu sudarytoje teisėjų kolegijoje dalyvauja teisėjai V.Milius ir V.Višinskis, kurie jau yra dalyvavę priimant nutartis šioje kruvinoje (Antanas Gureckis pasitraukė iš šio pasaulio) byloje.
A.Gureckio našlė mano, jog šie teisėjai gerai žino bylos medžiagą ir nusikaltimo prieš Gureckių šeimą mastą. Tačiau klausimas: ar jie gali būti nešališki, nes ankstesnės šių teisėjų nutartys rodo vieną tendenciją – kad ieškovų prašymai būdavo tenkinami, o atsakovų (Gureckių) atmetami?
Violetai Gureckienei Apeliaciniame teisme nerimą kelia ir tai, kad „MG Baltic“ koncerno advokatė, buvusi UAB „Mitnija“ valdybos narė Inga Žemkauskienė pati yra dirbusi Apeliaciniame teisme.
Todėl iš tiesų pakankamai įtartinai atrodo Apeliacinio teismo vadovybės pozicija: tokią pakankamai sudėtingą ir rezonansinę bylą, kurioje kalbama apie sumas su šešiais nuliais, pavesti nagrinėti „tiems patiems“. Juk, kad nekiltų jokių abejonių dėl teisėjų nešališkumo (juo labiau, kad teismo pirmininkui E.Žironui tokias abejones V.Gureckienė buvo pateikusi raštu savo 2012 11 07 skunde „Dėl galimo Apeliacinio teismo kai kurių teisėjų šališkumo“) ir teismo nutarties objektyvumo, kodėl nebuvo galima tokią bylą paskirti nagrinėti su šia byla iki šiol nesusijusiems teisėjams (galbūt net „šviežiai“ į šį teismą paskirtiems), kurie neturėtų jokio išankstinio nusistatymo šioje byloje? Nes, pvz., aiškią tendenciją rodantis prašymų nagrinėjimas šioje byloje 2010-2011 metais leidžia manyti apie galimą išankstinio nusistatymo buvimą šioje byloje V.Gureckienės atžvilgiu.
V.Gureckienė: „Protokolas – suklastotas“
2013 m. liepos 9 d. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija – D.Milašienė, V.Milius ir V.Višinskis, sustabdė civilinės bylos neišnagrinėtos dalies pagal UAB „Mitnija“ ir UAB „MG Baltic Investment“ apeliacinį skundą nagrinėjimą iki Aukščiausiasis Teismas išnagrinės V.Gureckienės ir UAB „Mitnija“ kasacinius skundus dėl Apeliacinio teismo dalinio sprendimo.
V.Gureckienė bylos nagrinėjimą prašė sustabdyti dėl to, kad, jos nuomone, Apeliacinio teismo posėdžio protokolai yra suklastoti ir jai reikia daugiau laiko susipažinti su bylos dokumentais.
V.Gureckienė mano, kad net protokoluose siekiama formuoti klaidingą įvaizdį apie ją ir jai pakenkti.
Pavyzdžiui, viename Apeliacinio teismo protokole cituojant V.Gureckienę parašytas žodis „išspyrė“.
„Tai yra klaida, nes aš kalbėjau apie FNTT tyrimą ir sakiau: „ištyrė mūsų veiklą“. Mano šeimos nariai UAB „Mitnija“ dirbo trejus metus – tokia buvo UAB „Mitnija“ akcijų pirkimo-pardavimo pagrindinė sąlyga. Atidirbę trejus metus, mes palikome darbą patiems prašant. Teismo procesai, susiję su „MG Baltic“ koncernu, tęsiasi jau ketvirtus metus. Teismo posėdžių metu dažnai buvau provokuojama, tačiau išlikdavau taktiška. Aš penkiolika metų dirbau mokykloje direktoriaus pavaduotojos pareigose ir visada pasižymėjau mandagumu bei pagarba kitiems žmonėms, nenaudoju tokių žodžių kaip „išspyrė“, – savo prašyme AT pirmininkui E.Žironui dėl klaidos protokole atitaisymo teigia V.Gureckienė.
Našlė įsitikinusi, jog šia byla buvo siekiama ne tik užvaldyti įmonę, savininkų ir visų šeimos narių turtą, susidoroti su pagrindiniu šeimos nariu, tačiau tokia byla – smūgis ir teismams, visai teismų sistemai.
„Ar atsitiktinai po tokiais garsiais įvykiais, kurie vyko Lietuvoje, buvo dorojama mūsų šeima? Gal tie garsūs įvykiai slėpė dar didesnius tyliai daromus nusikaltimus?“ – retoriškai klausia Violeta Gureckienė.
(V.Gureckienė buvo šokiruota, gavusi Kauno miesto apylinkės teismo raštą, kad antstolę Sonatą Vaicekauskienę, apžiūrint automobilius, atstovaus … trečias asmuo byloje advokatė Inga Žemkauskienė. „Nesutiksiu“, – atsakė Kauno miesto apylinkės teismui V.Gureckienė, nes tiek ji, tiek advokatė I.Žemkauskienė bendroje byloje buvo susijusios: V.Gureckienė buvo atsakovė, o I.Žemkauskienė – tretysis asmuo. „Siekis apžiūrėti automobilius yra keliantis abejonių. Toks didelis noras kontroliuoti nekilnojamąjį turtą lyg savo nuosavybę be teismo sprendimo“, – prieš metus Kauno miesto apylinkės teismui rašė V.Gureckienė.) Taigi, įspūdis iš tiesų toks: tuo metu, kai Lietuvoje vyko garsūs įvykiai, tyliai buvo dorojamasi su Gureckių šeima.
Kaip žinia, A.Gureckis, neatlaikęs psichologinio spaudimo, iš šio gyvenimo pasitraukė. O našlė – ketvirti metai varsto teismų duris ir nežinia, kiek dar ilgai varstys.
„Kas mūsų nenužudo, tas užgrūdina“, – sako ji
