„Karštam komentarui“ pavyko gauti dokumentus, įrodančius, kad Generalinė prokuratūra, sužinojusi apie ne vietoje ir ne laiku prie Kauno marių kranto atsiradusį liudininką žveją Joną, savo tyrime dėl Drąsiaus Kedžio mirties siekė tik vieno – ne išsiaiškinti, kas tie trys vyrai, kurie toje vietoje, kur rastas D.Kedžio kūnas, kažką sunkaus išmetė (galimai D.Kedžio lavoną), bet sukurti liudininko, kaip „pijoko“ ir „psichinio ligonio“ įvaizdį.
Ką matė žvejas Jonas
Žiegždriuose gyvenantis Jonas Januškevičius mėgsta žvejoti. Todėl šių metų balandžio 16 d., apie 00.30 val., jis iš namų pėsčiomis išėjo žvejoti prie Kauno marių.
„Eidamas link Kauno marių, aš nieko nesutikau, nes ėjau per laukus. Kokiu keliu ėjau link Kauno marių, galėsiu parodyti. Apie 01.00 val. aš jau buvau prie Kauno marių. Atėjau į vieną iš tų vietų, kur aš dažniausiai žvejoju“, – balandžio 22 d. Kauno rajono policijos vyr.tyrėjai Laurai Sipavičiūtei parodė žvejas Jonas.
„Nuo aikštelės, esančios prie Kauno marių, aš ėjau žvejoti į dešinę pusę apie 100 metrų atstumu. Kai atėjau žvejoti, dar buvau tik išsiėmęs įrankius ir ruošiausi užmesti, kai išgirdau, kad į aikštelę atvažiuoja kažkoks automobilis. Jis į pakalnę leidosi lėtai. Automobilis buvo tamsios spalvos. Jis buvo universalo kėbulo“, – tyrėjai papasakojo žvejas Jonas.
„Mačiau, kaip iš automobilio išlipo trys vyrai. Du iš ten buvusių vyrų buvo apie 180 cm, o vienas buvo apie 160 cm. Visi vyrai buvo vidutinio kūno sudėjimo. Jie buvo apsirengę tamsiai.
Visi trys priėjo prie bagažinės ir ją atsidarė. Iš bagažinės kažką ištraukė. Jie tą iš bagažinės ištrauktą daiktą vilko žeme. Taip galvoju, kadangi girdėjau vilkimo garsą.
Paskui mačiau, kaip minėtą daiktą vienas vyras nešė paėmęs už priekio, kitas už galo, o trečias per vidurį. Jie visi su tuo daiktu nuėjo nuo aikštelės į kairę pusę. Užtruko kažkur apie 15-20 minučių. Po to visi trys vyrai grįžo, tačiau nieko jau nebesinešė.
Tada aš palaukiau, kol jie išvažiuos, susivyniojau savo žvejojimo įrankius ir išėjau link namų, nes išsigandau, kad tai galėjo būti gamtos inspektoriai, o naktį žvejoti draudžiama“, – tyrėjai L.Sipavičiūtei parodė žvejas Jonas.
Pasak žvejo, kai jis grįžo namo, buvo kažkur apie 02.15 val.
Balandžio 21 d. apie 16.00-16.30 val. jis iš geležinkelio stoties Kaune važiavo autobusu Kaunas-Šlienava-Žiegždriai (46 maršrutas) namo į Žiegždrius. Geležinkelio stotyje, laukdamas autobuso, sustojime sutiko Šlienavoje gyvenantį Valių.
„Jo pavardės nežinau. Kai įsėdome į autobusą, sėdėjome kartu. Tada aš jo paklausiau: „Tai ką, rado Kedį jau“, nes apie tai buvau girdėjęs iš televizijos. Tada Valius man atsakė, kad jis pats ir rado. Taip pat pasakė, kad šalia lavono gulėjo pistoletas, žiebtuvėlis ir cigarečių pakelis. Taip pat pasakojo, kad prie lavono nelindo, o pasitraukė. Sakė, kad neturėjo telefono. Todėl pamatė netoliese einančią moteriškę su vaiku ir jos paprašė, kad paskambintų policijai.
Pasakojo, kad to lavono kaip Drąsiaus Kedžio nepažino, nes jis visas buvo apaugęs tamsiais plaukais.
Grįžęs namo, aš iš savo namų 2010-04-21 d. vakare, jau buvo sutemę, paskambinau policijai ir pranešiau, kad toje vietoje, kur rado lavoną, mačiau įtartinus žmones, kurie nešė nešulį.
Savo parodymus galiu patvirtinti įvykio vietoje, nurodydamas apklausoje minėtas aplinkybes“, – tai Jonas Januškevičius paliudijo Kauno rajono policijos komisariate 2010-04-22 d..
Parodymų patikrinimas vietoje
2010-04-22 d. taip pat įvyko Jono Januškevičiaus parodymų patikrinimas vietoje. Parodymų patikrinimas pradėtas 12.20 val. ir baigtas 13.36 val.
„Atvykus į aikštelę, J.Januškevičius nurodė sustoti ir parodė vietą aikštelėje, kur sustojo atvažiavęs automobilis. Ta vieta yra nuo prasidedančios aikštelės 1,5 metrų atstumu link marių ir 3 metrų atstumu nuo aikštelės dešinėje pusėje stovinčio medinio stendo. Nuo aikštelės borto krašto iki automobilio yra 1 metro atstumas.
J.Januškevičius parodė, kad automobilis sustojo priekiu į vandens pusę.
Po to J.Januškevičius parodė į dešinę pusę ir paaiškino, kad būtent į tą pusę jis nuėjo žvejoti.
J.Januškevičius parodė kelią, vedantį link Šlienavos kaimo, ir paaiškino, kad šiuo keliu atvažiavo minėtas jo automobilis ir išvažiavo.
Po to J.Januškevičius parodė kryptį (nuo aikštelės į kairę pusę) ir paaiškino, kad iš savo žvejybos vietos jis matė, kaip iš automobilio išlipę trys vyrai kažką ištraukė iš automobilio bagažinės ir nuėjo į kairę pusę. Taip pat paaiškino, kad grįžo kažkur už 15-20 min ir įsėdę į automobilį išvažiavo“, – rašoma parodymus vietoje patikrinusi Kauno rajono PK tyrėja Laura Sipavičiūtė.
Pasak žvejo Jono mamos, 2010-04-23 apie 06.00 val. Jonas atsikėlė ir pasakė, kad važiuoja dirbti į Sargėnus pas senelį. Tačiau 07.10 val. Jonas Januškevičius jau buvo uždarytas Žiegždrių psichiatrinėje ligoninėje.
Oficiali versija: Jonas užsimanė gydytis pats, nes kankino nemiga
Pasak D.Kedžio mirties byloje esančių dokumentų, Jonas Januškevičius į ligoninę atėjo pats. Vyras esą skundėsi nemiga ir bloga savijauta „po penkias dienas trukusio užgėrimo“, todėl paprašė, kad jį paguldytų į ligoninę. Ir nors Jonas siuntimo neturėjo, Žiegždrių psichiatrinės ligoninės budintis gydytojas Alvydas Papečkys nusprendė paguldyti Joną į ligoninę.
Tuo tarpu žvejo Jono sesuo Jurgita paneigė ligoninės personalo paaiškinimus. Pasak sesers, jos brolis – ne „pijokas“, o daugiausia, kiek išgerdavo, tai butelį alaus.
Tą patį policijai patvirtino ir Jono mama, kurios bute Jonas su sese gyvena.
2010-04-23 d. apie 12 val. Jono sesuo grįžo namo iš savo draugo ir rado užrakintas namų duris. Sesuo raktų neturėjo, todėl paskambino broliui ir paklausė, kur jis yra ir kodėl ne namie.
„Tada man brolis pasakė: „Ateik mane pasiimti – mane paguldė į Žiegždrius! Sese, pasiimk mane!“ Tada aš greitai nuskubėjau pas brolį į Žiegždrius“, – policijai parodė Jono sesuo.
Kai ji ėjo į ligoninę, prie namų sutiko policijos pareigūnus ir kartu su jais nuėjo į Žiegždrių psichiatrijos ligoninę.
Jono sesers į II vyrų skyrių, kuriame buvo gydomas žvejas Jonas, neįleido. Jai ir policininkams liepė laukti vestibiulyje.
„Tada į vestibiulį buvo iškviesta gydytoja. Mes su policijos pareigūnais suėjome į gydytojos kabinetą. Tačiau gydytoja atsisakė suteikti informaciją apie mano brolį. Po to gydytoja iškvietė ligoninės direktorę Valdonę Matonienę, kuri pasakė, kad žmogus atsigulė pats į ligoninę, ir kad tai yra ne mūsų reikalas. Tada policijos pareigūnai išėjo. Man pasakė, kad aš irgi išeičiau ir kad ateičiau kitą dieną. Man pasirodė, kad gydytoja kažką slepia ir kažko nepasako. Tada aš išėjau namo“, – taip policijai Jono sesuo parodė 2010-04-23 d.
Sunerimusi dėl brolio, savo nerimu sesuo pasidalino su kaimynėmis, o šios paskambino žurnalistams. Žurnalistai iš karto ėmė atakuoti Žiegždrių psichiatrijos ligoninę. Ir 2010-04-25 d. Jonas buvo išleistas iš ligoninės.
Žurnalistams žvejas sakė, kad jam buvo leidžiami vaistai, o prieš patekdamas į ligoninę jis policijos pareigūnų buvo mušamas – jam buvo liepta pamiršti, ką matė, liepta pamiršti D.Kedį.
Jono sesuo žurnalistams sakė, kad, kai nuėjo į ligoninę pasiimti brolio, jis buvo tiek prileistas vaistų, kad pats ant kojų nepastovėjo.
Po dviejų dienų žvejas Jonas buvo vėl atvežtas į policiją, kur pasirašė dokumentą, kad „į Žiegždrių psichiatrijos ligoninę atsigulė pats“.
Jono kaimynė „Karštam komentarui“ sakė, kad žvejas buvo priverstas tokį dokumentą pasirašyti ir kad tai padarė iš baimės.
Žurnalistams Jonas sakė, kad policijoje buvo mušamas gumine lazda, kurios gale buvo įmontuotas medvaržtis.
Generalinės prokuratūros tyrime dėl Drąsiaus Kedžio mirties, tiriant žvejo Jono parodymus, tyrimas atliktas tik viena kryptimi – siekta įrodyti, kad Jonas yra „pijokas“ ir kad yra „nesveikos“ psichikos. Tai rodo tyrėjų apklausos protokolai: žvejo Jono artimieji apklausti apie tai, ar Jonas gerdavo ir kaip dažnai gerdavo, o Žiegždrių psichiatrijos ligoninės gydytojai buvo apklausinėjami apie psichinę Jono būklę.
Kaip žinia, pedofilijos byloje nuo praėjusių metų spalio 5 d. – jau keturi lavonai. Buvęs laikinasis generalinis prokuroras Raimondas Petrauskas yra pasakęs, jog tai – „byla žudikė“.
KK inf.
2010-07-28
