Giedrė Gorienė
Nesu Drąsiaus Kedžio sesuo, mama ar teta, tačiau ir aš netikiu, kad Drąsius Kedys mirė sava mirtimi. Netikiu, nes, pirma, skirtingai nei daugelis kitų, mačiau tas „nesmurtines“ žymes ant Drąsiaus Kedžio kūno. „Nesmurtinę“ mėlynę po akimi, „nesmurtinę“ prakirstą lūpą, ir „nesmurtiškai“ „nesudaužytą“ ne tik D.Kedžio veidą, bet ir kūną. O kadangi esu tik „blondinė“, tai dar nesuprantu, kodėl purvynėje, kur buvo rastas Drąsiaus Kedžio kūnas, lavono batai buvo švarūs, t.y. visai nepurvini. Iki šiol maniau, kad vandeniu galėjo vaikščioti tik Jėzus Kristus. Dabar, pagal prokurorų mums pateikiamą oficialią versiją, pasirodo, prisigėręs išsivemti ant Kauno marių kranto vandeniu, kad nesusipurvintų batų, iš kažkur atėjo ir Drąsius Kedys…
Antra, netikiu, kad Drąsius Kedys buvo tiek išprotėjęs, kad, kaip teigia prokurorai, nušovęs du žmones, slampinėjo net pusę metų po Kauno rajono apylinkes, nešiodamasis nusikaltimo įkaltį – pistoletą, laukdamas, kol mūsų teisėsauga, paskelbusi tarptautinę „bėglio“ paiešką, sučiups jį su tuo nusikaltimo įrankiu ir uždarys į kalėjimą, kur jis vieną gražią dieną „pasikars“ ar „mirs nuo širdies“.
Baisu pasakyti garsiai, bet mūsų šalyje realybė yra tokia: Lietuvoje šiandien labiausiai reikia bijoti savos teisėsaugos, kuri, kaip parodė Drąsiaus Kedžio dukrelės prievartavimo byla ir Drąsiaus Kedžio įtartina mirtis, ir yra tikroji Lietuvos valdžia. Arba, jei tiksliau, tai chunta, užvaldžiusi valstybės teisėsaugos ir teisėtvarkos viršūnes ir šantažo virvėmis traukydama politikus ar politines jėgas, kad susikurtų chuntai tinkamą valdžią ar nuverstų Prezidentą, Seimą ar Vyriausybę, jei šie stoja chuntai skersai kelio.
„Spalio 5-osios įvykiai nėra paprastos žmogžudystės – tai juodojo saugumo įrankis sukelti visuomenėje įtampą, paleisti Seimą ir surengti priešlaikinius Seimo rinkimus“, – rašiau nuo pirmųjų dramatiškų Kauno įvykių dienų.
Nes visi požymiai rodė: juodasis saugumas, prisidengęs garsiąja pedofilijos byla, per savo prokurorus, žurnalistus ir politikus kėlė visuomenėje įtampą, kad įtūžusi tauta išeitų į gatves, ir, vedama juodųjų arkliukų, pakartotų Sausio 16-osios įvykius.
Nerimą kėlė ir tai, kad juodasis saugumas, pasinaudodamas paso neturinčiais Pabradės nelegalų centre esančiais čečėnų kilmės pabėgėliais, žadėjo jiems padirbtus Lietuvos Respublikos piliečio pasus, jei šie „valstybei labui“ atliks labai reikalingą Lietuvos „gelbėjimo misiją“ – sukels didžiules riaušes trijuose Lietuvos didžiausiuose miestuose.
Visuomenėje įtampą turėjo palaikyti iš vaikų darželio pagrobta ir Vaiko raidos centre uždaryta mažoji Drąsiaus Kedžio dukrelė.
Tačiau tuomet šis juodojo saugumo vadovaujamos chuntos planas buvo atskleistas, todėl priešlaikinių rinkimų scenarijaus perversmo autoriai savo juoduosius planus kiek pakoregavo – atidėjo iki pavasario. O pavasarį – arba nauja chuntinė valdančioji koalicija ir chuntinė Vyriausybė, arba priešlaikiniai Seimo rinkimai. Nes šitos koalicijos ir Prezidentės sąjunga daugiau negali egzistuoti: iš FNTT vadovo posto išprašytas dar AMB Vyriausybėje į šį postą tuometinio VRM ministro J.Bernatonio paskirtas R.Boreika, rytoj – paskutinė liūdnai pagarsėjusio VMR viceministro S.Liutkevičiaus darbo diena. O pirmadienį, balandžio 19 d., Prezidentė išdrįso nepratęsti generalinio prokuroro pavaduotojų V.Barkausko ir G.Jasaičio kadencijų ir atleido šiuos prokurorų prokurorus nuo balandžio 30 d. Tai – didžiulis antausis iki šiol Prezidentus ir Prezidento instituciją valdžiusiai chuntai, todėl tu, Prezidente, na, palauk…
Perversmų strategai puikiai žino: nori nuversti valdžią, sukelk visuomenėje įtampą. Numesk degtuką ant sausos žolės, ir visas miškas supleškės.
Todėl akivaizdu, kad griūvant chuntos planams išlaikyti Generalinės prokuratūros vadovybėje savus žmones, ant sausos žolės nuspręsta numesti degtuką, kuris sudegintų ir šitą Vyriausybę, ir šitą Seimą – Kauno rajone, prie Kauno marių buvo numestas Drąsiaus Kedžio kūnas.
Prokuratūros veiksmai, kaip ir po spalio 5-osios įvykių, buvo ir yra nukreipti tik viena kryptimi: kad visuomenėje būtų išlaikoma chuntai reikalinga įtampa ir kad būtų galima sukelti riaušes, kurios baigtųsi priešlaikiniais Seimo rinkimais, nes – žmonėms nereikalingas toks Seimas, t.y. tokia valdžia, kuri negali patvarkyti kriminalinės teisėsaugos. Ir tuomet į Seimą ateis tie, kurie yra šitos kriminalinės teisėsaugos kaip politikai sukurti.
Drąsiaus Kedžio kūnas išmetamas į sceną pačiu laiku: būtent tada, kada Prezidentė Dalia Grybauskaitė nepratęsia Gintaro Jasaičio kadencijos (kuris net pas Vytautą Landsbergį lėkė, tikėdamasis jo užtarimo prieš Prezidentę) ir Seimui rengiasi pateikti naujojo generalinio prokuroro kandidatūrą. Tokią kandidatūrą, kuri, kaip nutekėjo į Generalinę prokuratūrą iš chuntos pastatyto prie Prezidentės patarėjo, atleistų chuntos žmones iš „raktinių“ Generalinės prokuratūros postų. Pvz., Generalinės prokuratūros ONKT departamento vyr.prokurorą A.Kliunką, kurio pavaldume ir yra tiek spalio 5-osios žudynių, tiek Drąsiaus Kedžio žūties bylos.
Sutapimas – naujojo generalinio prokuroro kandidatūrą Dalia Grybauskaitė Seimui turėjo teikti antradienį-trečiadienį, tačiau tuo metu vadinamoje „saugumo“ žiniasklaidoje pasirodo įdomi informacija: kad Kauno rajone rastas 38 metų vyro lavonas. Įdomu: lavono veidas ištinęs, žmogus neatpažįstamas, apvilktas bomžo rūbais, tačiau vyro amžius tiksliai nustatytas. Kitoje žiniasklaidos priemonėje informacija – dar konkretesnė: spėjama, kad rastas Drąsiaus Kedžio lavonas. Na, ir prasideda…
Kaip žinia, kiekviename seriale kiekvienas aktorius atlieka savo vaidmenį. Todėl tuo metu, kai chuntai tarnaujanti prokuratūros „grietinėlė“ sėkmingai kelia visuomenėje įtampą, išmetusi į veiksmo sceną Drąsiaus Kedžio kūną, Seime į chuntininko vaidmenį sėkmingai įsijaučia Arūnas Valinskas. Jis įnirtingai reikalauja kultūros ministro posto. Būtent dabar, būtent šiuo metu, jeigu ne, tai „nafig“ – Tautos prisikėlimo partija išeina iš valdančiosios koalicijos. Valdančioji koalicija byra, naujas – ne chuntinis – generalinis prokuroras nepaskiriamas (išsigandęs chuntos, atsisako būti generaliniu prokuroru), chuntai puikiai tinkantis l.e.p. generalinis prokuroras R.Petrauskas teikia į G.Jasaičio ir V.Barkausko atsilaisvinusias vietas chuntinius generalinio prokuroro pavaduotojus, dėl kilusio valstybėje chaoso paskelbiami priešlaikiniai Seimo rinkimai, kuriuos laimi chuntos „stogu“ laikoma „naujoji pedofilų sąjunga“, Prezidentė „pastatoma į vietą“ ir šalyje įsivyrauja į Seimą atėjusio naujojo „Stalino“ diktatūra…
Štai, mano manymu, būtent tokios yra Drąsiaus Kedžio mirties tikrosios aplinkybės. Būtent sukelti įtampą, nuversti šitą valdančiąją koaliciją ir surengti priešlaikinius Seimo rinkimus. Kad chunta, valdžiusi valstybę 20 metų, ir toliau sėkmingai ją valdytų, smaugdama šalies žmones ir darydama žiaurius kriminalinius nusikaltimus.
Prieš 10 metų chunta mums surengė Kiesaus nužudymo spektaklį (pagrindinius vaidmenis atliko pagal policijos ir „tulpinių“ „darbo planą“ bendradarbiavę su policija „tulpiniai“, kuriems chuntinė teisėsauga netrukdomai leido žudyti nuo 1995 kovo mėn., kada šis „darbo planas“ buvo sudarytas, iki pat Kiesų nužudymo 2000 m. liepos 6 d.) , dabar parodė serialą „Kaip pedofilų klanas nužudė Drąsių Kedį“. Atseit žiūrėkit, ką mes sugebam, ir drebėkit. Nes kai nuversime šitą Vyriausybę ir šitą Seimą, tai tokių serialų „prikurt“ galėsime dar daugiau. O tie, kurie dabar eina prieš mus, t.y. prieš chuntą, šituose serialuose galės vaidinti tiktai aukas. Nužudytas, nunuodytas ar pasmaugtas. Jokio skirtumo, nes – chuntos rankose esanti Generalinė prokuratūra, švytėdama iš laimės, kaip kad po D.Kedžio nužudymo spaudos konferencijoje švytėjo l.e.p. generalinis prokuroras R.Petrauskas, „avinų“ visuomenę gražiai nuramins: smurto žymių ant kūno nerasta. Tiesiog ėjo žmogus per mišką, užmiršo kvėpuoti ir numirė. Ir viskas – chuntinės prokuratūros serialo pabaiga.
Ar pavyks chuntai, panaudojus Drąsiaus Kedžio mirtį ir Arūno Valinsko ultimatumą, pasiekti savų juodų tikslų, jau greitai pamatysime. Nes chuntos viršūnėlėms, esančioms atsakingose Generalinės prokuratūros pozicijose, skirtas laikas smėlio laikrodyje ant Prezidentės stalo baigiasi. Dar kelios smiltelės ir … Todėl dabar ne savaitės, dienos, bet minutės lemia – kas ką? Chuntą mus ar mes – chuntą?
Atsakymas dabar priklausys, matyt, ne tik nuo Prezidentės, bet ir nuo naujojo VSD vadovo G.Grinos: kurioje šios žūtbūtinės kovos barikados pusėje bus jo vadovaujamas VSD? Ir ar leis naujasis VSD vadovas šitokiam scenarijui įsirutulioti? Nes l.e.p. generalinis prokuroras R.Petrauskas jau labai puikiai parodė su kuo jis.
Taigi, ištempkime ausis, plačiai atmerkime akis ir stebėkime įvykius. Atomazga – jau greit.
2010-04-23