Jeigu teisėjas, net neskaitęs dokumentų, prijungia prie bylos 500 lapų ir sako, kad vėliau nuspręs, ar tai, ką jis prijungė prie bylos, turi kokį nors ryšį su byla, ar ne, ir jeigu prijungdamas tuose neperskaitytus 500 net neleidžia pasisakyti kitos pusės atstovui ir advokatui, tai, pagal Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Almos Urbanavičienės manymą, nėra teisėjo šališkumas. Toks teisėjas yra nešališkas ir toliau gali nagrinėti bylą nešališkai, mano Alma Urbanavičienė.
Būtent tokios Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Almos Urbanavičienės nutarties sulaukė Violeta Gureckienė – privesto prie savižudybės (neatlaikiusio „MG Baltic“ prezidento Dariaus Mockaus spaudimo ir nusišovusio) verslininko, pagarsėjusio didžiulėmis labdaromis, Antano Gureckio našlė, kuri vadinamoje „kosminėje“ byloje (kurioje D.Mockaus bendrovės neva dėl patirtos žalos įsigijus iš A.Gureckio UAB „Mitnija“ akcijas) siekia iš verslininko našlės prisiteisti apie 80 milijonų litų. Mat Vilniaus apygardos teismo teisėjas V.Stankevičius, net neskaitęs, prie šios civilinės bylos prijungė apie 500 lapų D.Mockaus advokatų pateiktos medžiagos, ir neleido šiuo klausimu pasisakyti nei V.Gureckienei, nei jos advokatams. Dėl, V.Gureckienės nuomone, akivaizdaus šališkumo – nes 500 lapų, neskaičius, prijungimas prie bylos galimai atvirai rodo prielankumą D.Mockaus pusei, privesto prie savižudybės verslininko Antano Gureckio našlė pareiškė teisėjui V.Stankevičiui nušalinimą. Tačiau A.Urbanavičienė nusprendė, kad tai nėra pagrindas nušalinti teisėją.
„Vertinant atsakovės Violetos Gureckienės teisę į nešališką teismą subjektyviuoju aspektu, remiantis CPK 69 straipsnio 2 dalimi, išklausytas teisėjas Vidas Stankevičius, tačiau abejonės teisėjo nešališkumu šiuo aspektu nepasitvirtino“, – savo nutartyje rašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė A.Urbanavičienė.
Štai ką savo nutartyje dėl teisėjo Vido Stankevičiaus nenušalinimo nurodė teisėja A.Urbanavičienė: „Atsakovės Violetos Gureckienės pareikštas nušalinimas grindžiamas iš esmės vien teisėjo Vido Stankevičiaus procesiniu sprendimu – protokoline nutartimi priimti ieškovų pateiktus dokumentus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta teismų instancinė sistema garantuoja asmenims teisę skųsti neteisėtus ir nepagrįstus teismų procesinius sprendimus bei padeda iki minimumo sumažinti žemesnės instancijos daromas faktines arba teisines klaidas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais dokumentais, suinteresuotas asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu. Sprendžiant teisėjo nušalinimo klausimą, negali būti vertinamas teisėjo priimtų procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, nes tai atliekama teismų instancine tvarka, nagrinėjant asmens apeliacinį (atskirąjį) skundą, bei priimant ir tiriant naujus įrodymus, jei apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas juos nepagrįstai atsisakė priimti. Teisėjo Vido Stankevičiaus 2011 m. gruodžio 19 d. protokolinė nutartis, kuria priimti ieškovų pateikti dokumentai, atskirai negali būti skundžiami atskiruoju skundu, tačiau motyvai dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo galės būti įtraukiami į apeliacinį skundą“, – atsisakydama nušalinti teisėją V.Stankevičių savo nutartyje parašė Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė A.Urbanavičienė.
Apie tai, kad 500 lapų dokumentų teisėjas prijungė prie bylos net neskaitęs ir net neleidęs pasisakyti V.Gureckienės advokatams, teisėjos A.Urbanavičienės nutartyje nepasisakyta. A.Urbanavičienė tik atkreipė dėmesį į tai, kad teisėjas Vidas Stankevičius, priėmęs dokumentus, dar nepasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, o tuos įrodymus „įvertins pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais“.
Priimdama sprendimą nenušalinti teisėjo Vido Stankevičiaus, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė A.Urbanavičienė atsižvelgė ir į tai, kad „pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo formuluojamą praktiką, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama“.
Tačiau Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė A.Urbanavičienė patenkino kitą V.Gureckienės skundo dalį – šioje byloje, kur teisėjas V.Stankevičius prie bylos prijungė 500 lapų dokumentų net jų neskaitęs, teisėją V.Stankevičių paskyrė į teisėjų kolegiją su teisėjomis Danute Kutriene ir Rita Kisieliene.
Būtinybė sudaryti trijų teisėjų kolegiją
Pasak V.Gureckienės, LR CPK 62 str. numato, kad „Apygardos teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę bylai nagrinėti pirmąja instancija sudaryti trijų teisėjų kolegiją“. Tokia civilinio proceso nuostata leidžia daryti išvadą, kad nustačius aplinkybę, kad byla yra labai sudėtinga, jai nagrinėti pirmąja instancija turėtų būti skirta trijų teisėjų kolegija.
V.Gureckienė yra įsitikinusi, kad civilinė byla laikytina labai sudėtinga dėl žemiau nurodytų šių aplinkybių:
* Civilinėje byloje pareikšto ieškinio dydis sudaro 79.470.663,57 Lt. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad atsakovais byloje patraukti fiziniai asmenys. Tokio dydžio suma bet kuriam Lietuvoje gyvenančiam asmeniui laikytina itin reikšminga, todėl ši aplinkybė kaip visuotinai žinoma papildomai neįrodinėtina;
* Nagrinėjamą civilinę bylą šiuo metu sudaro keturios sujungtos civilinės bylos. Vien keturių bylų sujungimas į vieną civilinę bylą leidžia daryti pagrįstą išvadą apie šios civilinės bylos sudėtingumą;
* Nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikšti skirtingo pobūdžio ieškininiai reikalavimai: (i) reikalavimas dėl žalos, padarytos tariamai neteisėtais bendrovės vadovų veiksmais, atlyginimo priteisimo bendrovės naudai, (ii) reikalavimas dėl akcijų nuvertėjimo, padaryto tais pačiais tariamai neteisėtais bendrovės vadovų veiksmais, atlyginimo priteisimo akcininko naudai, (iii) reikalavimas dėl žalos, padarytos tariamai piktnaudžiaujant akcininko teisėmis, atlyginimo priteisimo, (iv) reikalavimas dėl uždraudimo naudotis neturtinėmis akcininko teisėmis, (v) reikalavimas dėl turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia, (vi) reikalavimas dėl juridinio asmens visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais; (vii) prevencinis reikalavimas dėl uždraudimo atlikti veiksmus, susijusius su juridinio asmens įstatinio kapitalo didinimu. Tokia skirtinga ieškininių reikalavimų apimtis, kurių kiekvienas galėtų būti nagrinėjamas atskiroje civilinėje byloje, šią civilinę bylą taip pat daro labai sudėtinga;
* Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovė V.Gureckienė taip pat dalyvauja dvejopu procesiniu statusu, t.y. tiek kaip atsakovė, kuriai reiškiami reikalavimai kaip tiesiogiai veiksmus atlikusiam asmeniui, tiek kaip A.Gureckio procesinių teisių perėmėja. Toks dvejopas procesinis V. Gureckienės kaip atsakovės statusas suponuoja skirtingas galimybes taikyti išieškojimą jos turto atžvilgiu (ieškinio tenkinimo atveju, nors tam atsakovė nemato pagrindo): ieškinio turtiniai reikalavimai, pareikšti tiesiogiai V. Gureckienei, galėtų būti nukreipiami tenkinti iš V. Gureckienės asmeninio turto, tačiau ieškinio reikalavimų dėl žalos atlyginimo (jeigu jie nebus atmesti ar sumažinti), pareikštų V. Gureckienei kaip A. Gureckio procesinių teisių perėmėjai nukreipimo išieškojimui galimybė priklauso nuo to, ar teismas tenkins, ar netenkins ieškovų reikalavimą pripažinti negaliojančia 2009-02-25 Santuokoje įgyto turto padalijimo sutartį. Toks dvejopas V.Gureckienės procesinis statusas ir su tuo susijusios ieškinio (ar jo dalies) tenkinimo/netenkino sąlygos taip pat daro bylą labai sudėtinga.
* Visus šioje byloje pareikštus ieškovų ieškinius atsakovė V.Gureckienė vertina kaip dalį sisteminio spaudimo, kurį ieškovo UAB „MG Baltic Investment“ prezidentas D.J.Mockus ir jo parankiniai sąmoningai suplanavo ir šiuo metu nuosekliai vykdo, siekdami užvaldyti Gureckių šeimos turtą. Tokie ieškovo UAB „MG Baltic Investment“ veikimo pricipai yra visuotinai žinomi, kadangi analogiškais veiksmais neteisėtai stengėsi perimti turtą ir iš Latvijos verslininko Valdžio Kalnozolo, pareikšdami jam visiškai nepagrįstus ieškinius 5,87 mln. latų sumai. Pažymėtina, kad 2009 m. gruodį Rygos teismas kaip nepagrįstus atmetė ieškovo UAB „MG Baltic Investment” ieškinius. Valdis Kalnozols tiek žiniasklaidai , tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams tuomet nurodė, kad tokiais metodais „MG Baltic“ koncerno atstovai bandė iš jo prievartauti turtą, o pateikti ieškiniai neturėjo nieko bendra su realia situacija (t. 14, b.l. 69-71).
Toks sisteminis spaudimas prieš Gureckių šeimą jau atnešė tragiškų pasekmių: neatlaikęs prieš jį ir jo šeimą nukreipto ieškovo UAB „MG Baltic Investment“ savininko – prezidento D.J.Mockaus ir viceprezidento R.Kurlianskio sistemingų, žiaurių ir klastingų veiksmų visumos, 2010 06 29 nusižudė A.Gureckis. Koncerno „MG Baltic Investment“ prezidentas, naudodamasis įtakingomis pažintimis teisėsaugos ir teisėtvarkos sistemoje, sąmoningai suplanavo sistemingą spaudimą A.Gureckiui – buvo pareikšti visiškai nepagrįsti civiliniai ieškiniai milžiniškoms sumoms tuo pačiu pagrindu Vilniaus ir Kauno apygardos teismuose, nors ieškinių pagrindas tas pats; buvo inicijuoti ikiteisminiai tyrimai, areštuotas visas A.Gureckio ir jo šeimos turtas. UAB „MG Baltic Investment“ vadovai stengdavosi visomis įmanomomis teisėtomis ir neteisėtoms priemonėmis įbauginti A.Gureckį, priversti jį patikėti, kad su juo susidoros, o jo ir jo šeimos sąžiningai per ilgus metus uždirbtas turtas bus atimtas.
Pažymėtina, kad dėl A.Gureckio privedimo prie savižudybės Panevėžio apygardos prokuratūroje buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, o jo metu surinkta daug informacijos, įrodančios nesąžiningą UAB „MG Baltic Investment“ vadovų elgesį. Faktą, kad prieš A.Gureckį buvo naudojamas psichologinis smurtas ir sisteminis spaudimas, yra konstatavęs Kauno miesto apylinkės teismas 2010 03 01 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr.S-119/2010 (t. 6, b.l. 32-36).
Pažymėtina, kad būtent D.J.Mockų kaip pagrindinį asmenį, privedusį prie savižudybės, A.Gureckis paminėjo savo priešmirtiniame laiške. Atlikta ekspertizė patvirtino šio laiško autentiškumą.
Būtent dėl šių motyvų atsakovei V.Gureckienei ši Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla yra ypatingai reikšminga, dėl ko bylą nagrinėjant trijų teisėjų kolegijai būtų užtikrinta didesnė galimos klaidos išvengimo tikimybė, o tuo pačiu ir teisėto bei pagrįsto sprendimo priėmimas.
2011 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Almos Urbanavičienės nutartimi, šią bylą toliau nagrinės ne vienas teisėjas V.Stankevičius, tačiau teisėjų kolegija, į kurios sudėtį taip pat paskirtos teisėjos Danutė Kutrienė ir Rita Kisielienė.
Šią susidorojimo su verslininko A.Gureckio šeima istoriją ir 2012 metais toliau stebės ir aprašys „Karštas komentaras“.
