Lietuvos apeliacinis teismas (teisėjų kolegija Linas Šiukšta, Linas Žukauskas ir Laima Garnelienė) visiškai išteisino Eglę Kusaitę, kuri 4 metus – nuo 2009 m. spalio 24 d., kaip Valstybės saugumo departamento darbuotojai ją suėmė Kaune – buvo organizuotai šmeižiama žiniasklaidoje, vadinant teroriste, ir 10 mėnesių kalinama kalėjime. Apie šį teismo sprendimą kalbamės su Seimo nariu Nagliu Puteikiu.
– Teismas visiškai išteisino E. Kusaitę – ar galima sakyti, kad teisingumas triumfavo, ar tai jau yra tiesos pergalė?
– Teisingumas būtų, jeigu būtų iškeltos baudžiamosios bylos ir būtų teisingai nuteisti tie saugumiečiai ir prokurorai, kurie dirbo Rusijai. Juk byla prasidėjo nuo to, kad mama kreipėsi į valstybės pareigūnus, prašydama pagalbos, kad dukra nebūtų įviliota į paauglių karinius žaidimus. O valstybės pareigūnai, užuot padėję mamai ir nepilnametei mergaitei, skyrė milijonus operatyvinių lėšų tam, kad ji būtų provokuojama, pranešė Rusijos spec. tarnyboms ir kartu su jomis, kaip šiandien konstatavo teismas, užsiėmė visiškai neteisėta provokacija ir panardino visą šeimą į nešvarų žaidimą, kuris buvo naudingas tik Rusijos spec. tarnyboms. Kitaip tariant, Generalinė prokuratūra ir Valstybės saugumo departamentas yra tapę Rusijos spec. tarnybų filialais.
Ir visus tuos provokacinius veiksmus prieš paauglę atliko už mokesčių mokėtojų pinigus, tam buvo išleisti milijonai litų. O viso to priešakyje – sadistas prokuroras Justas Laucius. Kuris matė, kaip jam į kabinetą atvedė be batų, šlapiomis iki kelių kojinėmis, per balą kalėjimo kieme tyčia pervestą E. Kusaitę. Jis tai matė.
Šitoje byloje buvo atliekami ir kankinimai, buvo pažeidinėjamos tarptautines žmogaus teises reglamentuojančios konvencijos. Tai buvo daroma Rusijos naudai, ir tai atliko Lietuvos pareigūnai, kuriuos Lietuvos aukščiausieji pareigūnai apdovanoja ir giria, o prokuroras J. Laucius aukštosiose teisės mokyklose studentams yra teikiamas kaip pavyzdys. Sadistai, dirbantys Rusijai, yra apdovanojami…
Teisingumas triumfuotų tik tuo atveju, jeigu aukščiausi šalies vadovai, ir ypač prezidentė, nes ji skiria generalinį prokurorą ir VSD vadovą, pareikalautų dabartinių vadovų atsistatydinimo ir kad būtų iškeltos baudžiamosios bylos visiems tiems, kurie paminėti šiandieniniame teismo sprendime. Nes jame konstatuota, kad teisėsaugininkai, kurpę šitą bylą, pažeidinėjo įstatymus.
– Kaip Jūs įvardytumėt šiandieninės pergalės kainą?
– Sugadintas žmogaus ir jo artimųjų gyvenimas. Pažeistas visuomenės teisingumo jausmas, nes kelerius metus buvo nuolat pumpuojama, kad ji yra baisi nusikaltėlė, o Lietuva – teroristų rojus. Teismas, be kitų dalykų, konstatavo, kad Rusijos vizos, paso išdavimas, kad Eglė galėtų vykti į Rusiją, rodo, jog tai vyko Rusijos specialiųjų tarnybų nurodymu. Krymo aneksijos fone pasakysiu taip: dar gerokai prieš šitą agresiją Rusija užgrobė Lietuvos Generalinę prokuratūrą ir VSD. Ir aukščiausi valstybės vadovai – prezidentė, tuometinė ir dabartinė Seimo pirmininkės, tuometinis ir dabartinis premjerai – nereaguoja į šituos skandalingus faktus. Tai reiškia, kad mes iš dalies esame Rusijos okupuoti.
– Koks toliau bus Eglės likimas? Jos mamos sveikata per šitą bylą buvo labai sugadinta, šeima įbrido į skolas…
– Ir jos pačios sveikata sugadinta, juk ją pačią provokavo, traukė į tuos dalykus, įkalino…
– … ir dabar su tokia dėme, šitaip šmeižta, ji yra likusi be išsilavinimo, su ribotomis galimybėmis įsidarbinti, su skolomis…
– Jeigu Lietuvos teisėsaugininkai nuolat konstatuoja, kad vedžiojimas basomis kojomis yra visiškai normalus, tai kodėl Lietuvos politikams ir teisėsaugininkams turėtų rūpėti mergaitės likimas? Jeigu fizinis kankinimas jiems yra normalus…
Dar noriu išreikšti susižavėjimą šitą sprendimą priėmusiais trimis teisėjais, nes tam reikia turėti labai daug pilietinės drąsos. Nes šitas pareiškimas iš tikrųjų yra prieš prezidentę ir tuometinius ir dabartinius Seimo bei vyriausybės vadovus. Trys teisėjai rado savyje drąsos pasakyti, kad Lietuvos politikai leido spec. tarnybai ir Generalinei prokuratūrai vykdyti Rusijos FSB valią. Tai neįtikėtina pilietinė drąsa, turbūt prilygstanti Konstitucinio teismo teisėjo Egidijaus Šileikio drąsai. Turbūt reikia konstatuoti, kad Lietuvoje prasideda ir teisininkų revoliucija: jau keturi teisėjai sukilo prieš tai, kas Lietuvoje tęsėsi dešimtmečiais.
