Iš pradžių pusę metų juos bandė Latvijoje, pagal Lietuvos Teisingumo ministerijos teisinės pagalbos prašymą, apklausti kaip liudytojus Medininkų byloje Rygos teisme. Nors šaukimai jiems buvo įteikti, į teismą Latvijoje mūsų prokuratūros taip trokštami apklausti latviai taip ir nepasirodė. Tada jiems dar kartą buvo išsiųsti šaukimai, tačiau šį kartą Latvijos teismas jau negavo jokių duomenų apie tai, kad tie šaukimai būtų buvę įteikti.
Mūsų Apeliacinis Teismas, susidarė įspūdis, gavęs atsakymą iš Latvijos kažko tarsi vis dar laukė. Net kelis kartus Medininkų bylos teismo posėdis nusikėlė vien dėl to, kad „atsakymas iš Latvijos neišverstas į lietuvių“, „atsakymas perduotas vertimų biurui“. Tarsi teismas, kol buvo „verčiamas“ neigiamas atsakymas iš Latvijos, vis dar turėjo vilties, kad „o gal dar Latvijos teismui vis dėlto pavyks apklausti tuos du?“
Deja, nepavyko. „Braliukai“ latviai, panašu, nenori veltis į šią Lietuvos politinę avantiūrą, kurioje teisę jau seniai pakeitusi politologija ir politika.
Tačiau Lietuvos prokuratūra neatlyžo. Nors Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas „Karštam komentarui“ prisipažino, kad tų dviejų latvių apklausa neturi nieko bendro su Medininkų žudynėmis, sausio 21 d. prokuroras paprašė teismo pakartotinai kreipis į Latviją pagal teisinės pagalbos sutartį dėl tų dviejų latvių apklausos.
Priminsime: tie du latviai – tai Normundas Strapcansas ir Germanas Buniatovas, buvę Rygos omonininkai, iš Rygos OMON’o išėję dar 1990 metais. Tai būtent jų tarsi su žiburiu ieško mūsų prokuratūra.
Prokuroras S.Verseckas „savais kanalais“ išsiaiškino ir teismui pateikė tokią informaciją apie juos: G.Buniatovas iki 2014 m. spalio 28 d. buvo registruotas Latvijoje, Rygoje, tačiau nuo tos datos jo registracijos vieta – Rusijoje. Duomenų, kad G.Buniatovas būtų išvykęs iš Latvijos, pasak prokuroro S.Versecko, nėra.
Tuo tarpu N.Strapcansą „pagauti“ ir apklausti būtų lengviau: mūsų prokuroras gavo N.Strapcanso darbovietės adresą Rygoje, todėl teismas galėtų kreiptis į Latviją, kad šaukimas N.Strapcansui būtų pristatytas ne tik gyvenamosios vietos, bet ir darbovietės adresu (SIA „REF Madnesia“, Atmodas g. 3, Kekava novads, Latvija). Be to, pasak prokuroro pateiktos informacijos, N.Strapcansas dažnai važinėja iš Latvijos į Baltarusiją.
Galima suprasti, kad N.Strapcanso būtų galima „patykoti“ ir „ant sienos“.
Dar daugiau, prokuroras paprašė teismo, kad būtų kreipiamasi į Latviją su prašymu, kad N.Strapcanso ir G.Buniatovo apklausa būtų užtikrinta Latvijoje nustatytomis baudžiamojo proceso poveikio priemonės.
N.Strapcansas ir G.Buniatovas į teismą Rygoje turi būti pristatyti Latvijos policijos? Kad nepabėgtų nuo apklausos, kurios kažkodėl reikia mūsų prokuratūrai, tačiau kuri nieko bendro neturi su Medininkų žudynėmis?
Lietuvos Apeliacinis Teismas išėjo pasitarti. Grįžęs nusprendė, kad dar kartą kreipsis į Latviją. „Nurodysime naujausius liudytojų duomenis ir paprašysime imtis įstatyme numatytų priemonių, kad prašymas būtų įvykdytas“, – teismo kolegijos sprendimą paskelbė teisėjas, Lietuvos Apeliacinio Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas A.Kruopys.
Kadangi kitas teismo posėdis Medininkų byloje – gegužės 7 d., tai prokuratūrai duotas pakankamas terminas „iš po žemių iškasti“ ir Latvijoje apklausti buvusius du Rygos omonininkus N.Strapcansą ir G.Buniatovą. Kitaip sakant, Latvijos teismas galės nors ir kas savaitę (iki gegužės 7 d.) siuntinėti šaukimus į apklausą pagal N.Strapcanso registracijos ir darbovietės adresus. Tuo tarpu dėl G.Buniatovo – jau kita istorija: nuo 2014 m. spalio 28 d. jo registracijos vieta – Rusijoje. Todėl kokiu adresu jam šaukimą reikėtų siųsti Latvijoje – nežinia.
Advokatė: „Tarptautinės sutartys prievartos priemonių nenumato“
-Prokuroras prašė teismo, kad liudytojų apklausa būtų užtikrinama pagal Latvijoje nustatytas baudžiamojo proceso prievartos priemones. Ar įmanoma N.Strapcansą ir G.Buniatovą atvesdinti į teismą Rygoje, jeigu to paprašytų mūsų teismas? – paklausė „Karštas komentaras“ K.Nikulino gynėjos Ingridos Botyrienės.
-Tarptautinės sutartys, kurių pagrindu yra prašoma vykdyti teisinės pagalbos sutartį būtent dėl šios apklausos, nenumato prievartos priemonių. Nenumato nei atvesdinimo, nei baudos mechanizmo. Dėl to ta situacija tokia ir yra, kad tie teisinės pagalbos prašymai, kuomet liudytojai, nukentėjusieji, kurie patys geranoriškai neatvyksta į teismo procesus, jie faktiškai negali būti įvykdyti būtent dėl tos priežasties. Nėra numatytas procesinių priemonių prievartos mechanizmas.
-O kodėl šie du liudytojai yra tokie svarbūs, kad jau tiek posėdžių atidėliojama dėl jų apklausos? Ką jie turi tokio reikšmingo paliudyti?
-Mūsų nuomone, jie visiškai nėra svarbūs ir niekada jų pavardės nefigūravo šioje byloje kaip asmenų, kurie būtų susiję su šiuo įvykiu.
Ką teismas nori sužinoti iš N.Strapcanso?
Lietuvos Apeliacinis Teismas sausio 21 d. nusprendė pakartotinai kreiptis pagal teisinės pagalbos sutartį į Latviją ir užduoti N.Strapcansui šiuos klausimus:
Ar Jūs tarnavote Rygos OMON, jei taip, tai nuo kada iki kada ir kokiose pareigose?
Ar tarnybos Rygos OMON metu pažinojote Česlavą Mlynniką, Sergejų Parfionovą, Aleksandrą Kuzminą, Andrejų Laktionovą, Aleksandrą Ryžovą, Konstantiną Nikuliną (dabartinė pavardė -Michailovas)?
Kokie buvo Jūsų tarpusavio santykiai su anksčiau paminėtais asmenimis, ar esate su šiais asmenimis turėję konfliktų, nesutarimų?
Kas buvo Jūsų tiesioginis viršininkas Rygos OMON?
Kokį specialųjį karinį laipsnį turėjote tarnaudamas Rygos OMON?
Dėl kokios priežasties baigėte tarnybą Rygos OMON?
Kokie tabeliniai šaunamieji ginklai Jums buvo išduoti tarnaujant Rygos OMON?
Kas 1990-1991 m. vadovavo Rygos OMON?
Ar Jums žinoma, kam 1990-1991 m. buvo pavaldus Rygos OMON?
Ar Jums žinoma apie Rygos OMON būrio perdavimą TSRS VRM Vidaus kariuomenės 42 divizijos vado pavaldumui? Jei taip, gal galite nurodyti, kada ir dėl kokių priežasčių tai buvo padaryta?
Ar tarnaujant Rygos OMON Jums buvo duoti įsakymai, pasiūlymai atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus?
Ar tarnaujant Rygos OMON Jums, kitiems Rygos OMON darbuotojams buvo siūloma, įsakoma atlikti veiksmus nukreiptus prieš Nepriklausomos Latvijos Respublikos valstybines institucijas, Latvijos Respublikai lojalius civilius gyventojus? Jei taip, tai kas, kam ir kokius konkrečius tokio pobūdžio įsakymus, pasiūlymus davė?
Ar Jums ir kitiems Rygos OMON darbuotojams buvo žinoma, kad 1990 m. gegužės 4 d. Latvijos Respublikos Parlamentas priėmė deklaraciją „Dėl Latvijos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo”, kad priėmus Nepriklausomybės deklaraciją Latvijoje buvo atkurta nepriklausoma valstybė ir panaikintas TSRS Konstitucijos, kitų TSRS įstatymų galiojimas Latvijoje?
Ar Rygos OMON darbuotojai, būrio vadovybė pritarė nepriklausomybės atkūrimui Latvijoje, jei ne kokios pozicijos jie laikėsi?
Medininkų muitinės posto darbuotojų nužudymo byloje esančiame 1999 m. lapkričio 8 d. Rygos apygardos teismo nuosprendyje konstatuota, kad 1990 m. liepos 30 d. įvyko atviras OMON komunistų partijos pirminės partinės organizacijos susirinkimas dėl Rygos OMON darbuotojų depolitizavimo, kuriame dalyvavo 13 narių ir 52 OMON darbuotojai. Ar Jūs dalyvavote šiame susirinkime ir ar Jums kas nors žinoma apie šį susirinkimą?
Ar šiame susirinkime dalyvavo Česlav Mlynik, Andrėj Laktionov, Aleksandr Ryžov, Konstantins Michailovs (ankstesnė pavardė K.Nikulins)?
Ar galite pasakyti, kokie klausimai buvo svarstomi nurodytame susirinkime ir kokie sprendimai buvo priimti?
Ar šiame susirinkime buvo svarstoma apie Rygos OMON darbuotojų depolitizavimą, ar darbuotojai sutiko depolitizuotis ir paklusti Latvijos Respublikos vidaus reikalų ministrui?
Ar šio susirinkimo metu buvo priimti sprendimai kviesti Latvijos Respublikos vidaus reikalų sistemos darbuotojus ginti TSRS ir Latvijos TSR konstitucijas ir jose nustatytą valstybinę ir visuomeninę tvarką?
Ar Rygos OMON vadovai, darbuotojai bendradarbiavo su Latvijos komunistų partijos CK, Baltijos karinės apygardos kariškiais, vykdė jų nurodymus ir kokie bendri interesai, užduotys, funkcijos siejo visas šias tris institucijas?
Ar Jums ir kitiems Rygos OMON darbuotojams buvo žinoma, kad 1990-11-14 Latvijos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu iš Rygos OMON buvo atimtas milicijos darbuotojų bei valdžios atstovų Latvijos Respublikoje statusas ir uždrausta šį būrį pasitelkti viešosios tvarkos apsaugos Latvijoje uždaviniams vykdyti? Jei taip, tai iš kur Jums apie tai buvo žinoma ir kaip tokį Latvijos Respublikos Parlamento sprendimą vertino Rygos OMON vadovai, kiti darbuotojai?
Ar Jums žinoma, dėl kokių priežasčių iš Rygos OMON darbuotojų buvo atimtas milicijos darbuotojų ir valdžios atstovų statusas?
Ar Jums žinoma, kodėl po tokio Latvijos Parlamento sprendimo Rygos OMON nenutraukė savo veiklos Latvijoje?
Kieno nurodymus, įsakymus vykdė ir kokiais įstatymais savo veikloje vadovavosi Rygos OMON atlikdamas veiksmus Latvijos teritorijoje, po to, kai iš jo buvo atimtas milicijos darbuotojų ir valdžios atstovų statusas Latvijoje?
Ar 1990-1991 m, Rygos OMON darbuotojai užpuldinėjo oficialias Latvijos valdžios institucijas, tame tarpe Minsko aukštosios milicijos mokyklos Rygos Fakultetą, Latvijos vidaus reikalų ministeriją, Latvijos Respublikai lojalius civilius gyventojus, tame tarpe gyventojus 1991-01-14/15/16 dienomis buvusios prie Brasas, Vecmilgravio tiltų? Jei taip, tai ar Jums žinoma kieno įsakymu, nurodymu ir dėl kokių priežasčių Rygos OMON darbuotojai vykdė šiuos išpuolius, kokios buvo išpuolių pasekmės?
Ar Jums ir kitiems Rygos OMON darbuotojams buvo žinoma dėl kokių priežasčių 1991-01-14/15/16 dienomis Latvijos Respublikos gyventojai buvo susirinkę Rygoje, prie Brasas ir Vecmilgravis tiltų?
Ar Jums žinoma, apie tai, ar 1991 m. Rygos OMON darbuotojai užpuldinėjo Latvijos, Lietuvos vidaus reikalų sistemos pareigūnus, Latvijos, Lietuvos muitinės postus, juos degino, mušė, žalojo ir tyčiojosi iš muitinės darbuotojų? Jei taip, ar galite nurodyti kiek tokių atvejų žinote, dėl kokių priežasčių ir kieno nurodymu tokie veiksmai buvo daromi?
Ar Jums žinoma, apie Rygos OMON būryje sukurtas „Delta-1″ ir „Delta-2″ grupes? Jei taip, papasakokite, kada, kieno nurodymu ir kokiu tikslu tos grupės buvo sukurtos, kokia buvo jų sudėtis?
Ar Jums kas nors siūlė sukurti ir vadovauti specialioms Rygos OMON darbuotojų grupėms? Jei taip, tai kas?
Ar Rygos OMON turėjo specialius automatus ir garso slopintuvus? Jei taip, iš kur Jums tai žinoma?
Jei Rygos OMON būrys turėjo garso slopintuvus, kokiems Rygos OMON uždaviniams, funkcijoms vykdyti jie buvo reikalingi?
Ar Rygos OMON grupės „Delta” buvo sukurtos iki ar po Jūsų išėjimo iš tarnybos Rygos OMON?
Kokia buvo tų grupių veikla? Ar Jums žinomos kokios nors konkrečios Rygos OMON „Delta” grupių operacijos?
Medininkų muitinės posto pareigūnų nužudymo byloje Latvijos Respublikos teisėsaugos pareigūnai pateikė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai Jūsų 1991 m. spalio 1 d. apklausos protokolo kopiją. Jūsų apklausos protokole nurodyta, kad Jums iš S. Krotov pasakojimo žinoma, jog Č. Mlynik pasiūlė S. Krotovui sukurti „Delta” grupę ir tapti jos vadovu, aiškino, kad tokia grupė turės užsiimti politinėmis diversijomis ir politinėmis žmogžudystėmis, jog bus mokama po 200 rublių už nužudytąjį. Jūs parodėte, kad S. Krotov atsisakė nuo Č.Mlynik pasiūlymo ir po to santykiai tarp S. Krotov ir Č.Mlynik pablogėjo. Ar patvirtinate šiuos ir kitus Jūsų 1991 m. spalio 1 d. apklausos protokole užrašytus parodymus?
Ar Jums žinoma, ar Rygos OMON vadovams, darbuotojams buvo reikalinga vykdyti politines diversijas ir politines žmogžudystes, jei taip, kokiems tikslams jiems tai buvo reikalinga?
Ar Jums ir kitiems Rygos OMON darbuotojams buvo žinoma, kad 1990-03-11 Lietuvos Parlamento spendimu buvo atkurta Nepriklausoma Lietuvos Respublikos valstybė, kad Lietuvoje buvo panaikintas TSRS Konstitucijos, kitų TSRS įstatymų galiojimas? Kaip šiuos sprendimus vertino Rygos OMON vadovai ir kiti darbuotojai?
Ar Jums ir kitiems Rygos OMON darbuotojams buvo žinoma, kad 1991-01-13 naktį Vilniuje TSRS ginkluotosios pajėgos užpuolė televizijos bokštą, kitus televizijos pastatus ir nužudė 13 civilių gyventojų, sužalojo šimtus asmenų? Kaip Rygos OMON vadovai, kiti darbuotojai vertino šiuos įvykius?
Ar Jums ir kitiems Rygos OMON darbuotojams buvo žinoma dėl kokios priežasties TSRS ginkluotosios pajėgos 1991-01-13 naktį Vilniuje žudė ir žalojo civilius gyventojus?
Ar Jums yra žinoma apie 1991m. liepos 31 d. įvykdytą Lietuvos pareigūnų nužudymą Medininkų muitinės poste? Ar Jums žinoma kas organizavo ir įvykdė šį nusikaltimą?
Ar tarnaudamas Rygos OMON buvote gavęs nurodymą, įsakymą ar kitokį paliepimą užpuldinėti, žaloti ir žudyti Lietuvos ir Latvijos civilius gyventojus, valstybės valdžios institucijų tarnautojus bei pareigūnus? Jei taip, kiek kartų gavote tokius nurodymus, kokia buvo nurodytų Jums atlikti veiksmų apimtis?
Ar Jums kas nors yra žinoma apie TSRS politiką 1991 m. sistemingai ir nuolatos užpuldinėti, žaloti ir žudyti plačiu mastu Lietuvos ir Latvijos civilius gyventojus, valstybės valdžios institucijų tarnautojus bei pareigūnus? Jei žinoma, tai iš kokių šaltinių?
Ar Jums žinomi faktai, ar kokiam nors Rygos OMON milicininkui buvo duotas įsakymas ar nurodymas ką nors konkrečiai nužudyti, jei taip, kokie įrodymai gali tai patvirtinti? Ar buvo už tai žadamas ir mokamas atlygis?
Ką teismas nori sužinoti iš G.Buniatovo (Glazovo)?
Lietuvos Apeliacinio Teismo klausimai G.Buniatovui:
Ar Jūs tarnavote Rygos OMONe, jei taip, tai nuo kada iki kada ir kokiose pareigose? Kas buvo Jūsų tiesioginis viršininkas Rygos OMONe?
Kokį specialųjį karinį laipsnį turėjote tarnaudamas Rygos OMONe?
Kas vadovavo Rygos OMONui?
Dėl kokios priežasties baigėte tarnybą Rygos OMONe?
Kokie tabeliniai šaunamieji ginklai buvo išduoti Jums dirbant Rygos OMONe?
Kas 1990-1991 m. vadovavo Rygos OMONui?
Ar Jums žinoma, kam 1990-1991 m. buvo pavaldus Rygos OMONas?
Ar Jums žinoma, kada ir dėl kokių priežasčių Rygos OMON būrys buvo perduotas TSRS VRM Vidaus kariuomenės 42 divizijos vado pavaldumui?
Ar dirbant Rygos OMONe Jums buvo duoti įsakymai, pasiūlymai atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus?
Ar dirbant Rygos OMONe Jums, kitiems Rygos OMON darbuotojams buvo siūloma, įsakoma atlikti veiksmus nukreiptus prieš Nepriklausomos Latvijos Respublikos valstybines institucijas, Latvijos Respublikai lojalius civilius gyventojus? Jei taip, tai kas, kam ir kokius konkrečius, Jūsų nuomone, neteisėtus įsakymus, pasiūlymus davė?
Ar Jums ir kitiems Rygos OMON darbuotojams buvo žinoma, kad 1990 m. gegužės 4 d. Latvijos Respublikos Parlamentas priėmė deklaraciją „Dėl Latvijos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo”, kad priėmus Nepriklausomybės deklaraciją Latvijoje buvo atkurta nepriklausoma valstybė ir panaikintas TSRS Konstitucijos, kitų TSRS įstatymų galiojimas Latvijoje?
Ar Rygos OMON darbuotojai, būrio vadovybė pritarė nepriklausomybės atkūrimui Latvijoje, jei ne kokios pozicijos jie laikėsi?
Medininkų muitinės posto darbuotojų nužudymo byloje esančiame 1999 m. lapkričio 8 d. Rygos apygardos teismo nuosprendyje konstatuota, kad 1990 m, liepos 30 d. įvyko atviras OMONo komunistų partijos pirminės partinės organizacijos susirinkimas dėl Rygos OMON darbuotojų depolitizavimo, kuriame dalyvavo 13 narių ir 52 OMON darbuotojai. Ar Jūs dalyvavote šiame susirinkime ir ar Jums kas nors žinoma apie šį susirinkimą?
Ar šiame susirinkime dalyvavo Ceslav Mlynik, Andrėj Laktionov, Aleksandr Ryžov, Konstantins Michailovs (ankstesnė pavardė K.Nikulins)?
Ar galite pasakyti, kokie klausimai buvo svarstomi nurodytame susirinkime ir kokie sprendimai buvo priimti?
Ar šiame susirinkime buvo svarstoma apie Rygos OMON darbuotojų depolitizavimą, ar Rygos OMON darbuotojai sutiko depolitizuotis ir paklusti Latvijos Respublikos vidaus reikalų ministrui?
Ar šio susirinkimo metu buvo priimti sprendimai kviesti Latvijos Respublikos vidaus reikalų sistemos darbuotojus ginti TSRS ir Latvijos TSR konstitucijas ir jose nustatytą valstybinę ir visuomeninę tvarką?
Ar Rygos OMON vadovai, darbuotojai bendradarbiavo su Latvijos komunistų partijos CK, Baltijos karinės apygardos kariškiais, ar vykdė jų nurodymus, ar kokie nors bendri interesai, užduotys, funkcijos siejo visas šias tris institucijas?
Ar Jums ir kitiems Rygos OMON darbuotojams buvo žinoma, kad 1990-11-14 Latvijos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu – buvo atimtas Ypatingos paskirties milicijos būrio milicijos darbuotojų ir valdžios atstovų Latvijos Respublikoje statusas ir uždrausta šį būrį pasitelkti viešosios tvarkos apsaugos Latvijoje uždaviniams vykdyti? Jei taip, tai iš kur Jums apie tai buvo žinoma ir kaip tokį Latvijos Respublikos Parlemento sprendimą vertino Rygos OMON vadovai, kiti darbuotojai?
Ar Jums žinoma, dėl kokių priežasčių iš Rygos OMON darbuotojų buvo atimtas milicijos darbuotojų ir valdžios atstovų statusas?
Ar Jums žinoma, kodėl po tokio Latvijos Parlamento sprendimo Rygos OMONas nenutraukė savo veiklos Latvijoje?
Kieno nurodymus, įsakymus vykdė ir kokiais įstatymais savo veikloje vadovavosi Rygos OMONas atlikdamas veiksmus Latvijos teritorijoje, po to, kai iš jų buvo atimtas milicijos darbuotojų ir valdžios atstovų statusas Latvijoje?
Ar 1990-1991 m. Rygos OMON darbuotojai užpuldinėjo oficialias Latvijos valdžios institucijas, tame tarpe Minsko aukštosios milicijos mokyklos Rygos Fakultetą, Latvijos vidaus reikalų ministeriją, Latvijos Respublikai lojalius civilius gyventojus, tame tarpe gyventojus 1991-01-14/15/16 dienomis buvusios prie Brasas, Vecmilgravio tiltų? Jei taip, tai ar Jums žinoma kieno įsakymu, nurodymu ir dėl kokių priežasčių Rygos OMON darbuotojai vykdė šiuos išpuolius, kokios buvo išpuolių pasekmės?
Ar Jums ir kitiems Rygos OMON darbuotojams buvo žinoma dėl kokių priežasčių 1991-01- 14/15/16 dienomis Latvijos Respublikos gyventojai buvo susirinkę Rygoje, prie Brasas ir Vecmilgravis tiltų?
Ar Jums žinoma, apie tai, ar 1991 m. gegužės – rugpjūčio mėn. Rygos OMON darbuotojai užpuldinėjo Latvijos, Lietuvos muitinės postus, juos degino, mušė, žalojo ir tyčiojosi iš muitinės darbuotojų? Jei tai, ar galite nurodyti, dėl kokių priežasčių ir kieno nurodymu.
Ar buvo kuriamos specialios grupės Rygos OMON sudėtyje? Jei taip, kokiems Rygos OMON uždaviniams, funkcijoms vykdyti buvo reikalingos tokios grupės?
Ar Jums kas nors siūlė sukurti ir vadovauti specialioms Rygos OMON darbuotojų grupėms? Jei taip, tai kas?
Ar Rygos OMON-as turėjo specialius automatus ir garso slopintuvus? Jei taip, iš kur Jums tai žinoma?
Jei Rygos OMON būrys turėjo garso slopintuvus, kokiems Rygos OMON uždaviniams, funkcijoms vykdyti jie buvo reikalingi?
Kada ir kokiu tikslu Rygos OMONe buvo sukurtos grupės „Delta-1″ ir „Delta-2n?
Ar Jums žinoma, apie Rygos OMON būryje sukurtas „Delta” grupes, jų sudėtis, sukūrimo priežastis, paskirtį ir veiklą?
Ar Jums žinoma, kada, kieno nurodymu buvo sukurtos „Delta” grupės ir kas joms vadovavo? Ar Rygos OMON grupės „Delta” buvo sukurtos iki ar po Jūsų išėjimo iš tarnybos Rygos OMONe?
Ar Jums žinomos kokios nors konkrečios Rygos OMON „Delta” grupių operacijos?
Medininkų muitinės posto pareigūnų nužudymo byloje Latvijos Respublikos teisėsaugos pareigūnai pateikė Lietuvos generalinei prokuratūrai Jūsų 1992-01-30 apklausos protokolo kopiją. Šiame protokole nurodyta, kad Rygos OMON būryje buvo sukurtos grupės „Delta-1″ ir „DeIta-2″. Iš pradžių „Delta-1″ grupei vadovavo A. Laktionov ir jai priklausė K. Nikulin, A. Ryžov, M. Bruj (vairuotojas) ir Erglis. Vėliau buvo sukurta grupė „Delta-2″ grupė, kuriai vadovavo Chruščiov. Protokole nurodyta ir tai, kad Jums išeinant iš darbo, Č. Mlynik paklausė, ar Jūs galite vadovauti specialiai grupei. Jūs atsakėte, kad būrys nevykdo milicijos funkcijų. Č. Mlynik pasakė, kad ši grupė turi specialią ginkluotę – automatus su slopintuvais. Č. Mlynik pasiūlė Jums rinkti žmones šiai grupei, tačiau Jūs atsisakėte. Jūs parodėte, kad iš pokalbio su Č. Mlynik supratote, kad grupės užduotis buvo terorizmas. Ar patvirtinate šiuos ir kitus Jūsų 1992-01-30 apklausos protokole užrašytus parodymus?
Ar Jums ir kitiems Rygos OMON darbuotojams buvo žinoma, kad 1990-03-11 Lietuvos Parlamento spendimu buvo atstatyta Nepriklausoma Lietuvos Respublikos valstybė, kad Lietuvoje buvo panaikintas TSRS Konstitucijos, kitų TSRS įstatymų galiojimas? Kaip šiuos sprendimus vertino Rygos OMON vadovai ir kiti darbuotojai?
Ar Jums ir kitiems Rygos OMON darbuotojams buvo žinoma, kad 1991-01-13 naktį Vilniuje TSRS ginkluotosios pajėgos užpuolė televizijos bokštą, kitus televizijos pastatus ir nužudė 13 civilių gyventojų, sužalojo šimtus asmenų? Kaip Rygos OMON vadovai, kiti darbuotojai vertino šiuos įvykius?
Ar Jums ir kitiems Rygos OMON darbuotojams buvo žinoma dėl kokios priežasties TSRS ginkluotosios pajėgos 1991-01-13 naktį Vilniuje žudė ir žalojo civilius gyventojus?
Ar Jums kas nors yra žinoma apie 1991m. liepos 31 d. Lietuvos pareigūnų žudynes Medininkų muitinės poste? Ar Jums žinoma kas organizavo ir įvykdė šį nusikaltimą?
Ar tarnaudamas Rygos OMONe buvote gavęs nurodymą, įsakymą ar kitokį paliepimą užpuldinėti, žaloti ir žudyti Lietuvos ir Latvijos civilius gyventojus, valstybės valdžios institucijų tarnautojus bei pareigūnus? Jei taip, kiek kartų gavote tokius nurodymus, kokia buvo nurodytų Jums atlikti veiksmų apimtis?
Ar turite informacijos, kad Rygos OMON darbuotojai 1991 m. sistemingai užpuldinėjo Latvijos ir Lietuvos- muitinės postus, Vidaus reikalų sistemos pareigūnus, kitus Latvijos Respublikai lojalius civilius gyventojus? Jei taip, gal Jums žinoma, kodėl, kieno nurodymu tai buvo daroma?
Ar Jums kas nors yra žinoma apie TSRS politiką 1991 m. sistemingai ir nuolatos užpuldinėti, žaloti ir žudyti plačiu mastu Lietuvos ir Latvijos civilius gyventojus, valstybės valdžios institucijų tarnautojus bei pareigūnus? Jei žinoma, tai iš kokių šaltinių?
Ar Jums žinomi faktai, ar kokiam nors Rygos OMON milicininkui buvo duotas įsakymas ar nurodymas ką nors konkrečiai nužudyti, jei taip, kokie įrodymai gali tai patvirtinti? Ar buvo už tai žadamas ir mokamas atlygis?
Latvijos generalinis prokuroras: Lietuva pažeidė Konvenciją
Kaip galima matyti iš klausimų, absoliučiai didžioji klausimų dalis – apie įvykius Latvijoje ir Latvijos OMON’ą, nors Lietuvos Apeliaciniame Teisme nagrinėjama Medininkų žudynių, įvykusių 1991 m. liepos 31 d., byla.
Iš pažiūros gali atrodyti, ką turi bendro Rygos OMON’o veikla Latvijoje ir Medininkų žudynės? Juoba, kad ir pats prokuroras prisipažino, jog N.Strapcanso ir G.Buniatovo apklausa su pačiomis Medininkų žudynėmis nėra susijusi.
Tačiau iš to paties prokuroro atsakymų „Karštam komentarui“ paaiškėjo, kad priežastis, kodėl jau nuo praėjusių metų vasaros mūsų teisėsauga Latvijoje ieško N.Strapcanso ir G.Buniatovo (Glazovo), visai kita – šių dviejų latvių apklausa susijusi su Medininkų bylos perkvalifikavimu iš nužudymo į nusikaltimą žmoniškumui.
Liaudiškai kalbant, latviai N.Strapcans ir G.Buniatovas – tai gelbėjimosi šiaudas mūsų prokuratūrai ir teismui, nes be jų parodymų perkvalifikuoti Medininkų žudynių bylos iš „nužudymo“ į „nusikaltimą žmoniškumui“ bus labai sunku.
Todėl teismas, beveik pusmetį laukęs, tačiau nesulaukęs šių dviejų latvių apklausos, pratęsė terminą (dėl jų apklausos) iki gegužės 7 d.
Jeigu ir iki gegužės 7 d. šių dviejų buvusių Rygos omonininkų nepavyks apklausti Latvijoje, teismas leido suprasti, kad teisinės pagalbos prašymas Latvijai gali būti ir trečią kartą pakartotas. Tačiau ne ilgiau, nei iki rudens – spalio mėnesį Apeliacinis teismas jau norėtų paskelbti nuosprendį K.Nikulino atžvilgiu Medininkų byloje.
Beje, dėl kaltininkų K.Nikulinui perkvalifikavimo.
„Iškilo viena problema, ir ji iki šiol neišspręsta – Lietuvos pusė į kaltinimą įtraukė veiksmus, kuriuos tas žmogus padarė Latvijoje, už kuriuos buvo nubaustas ir atliko bausmę. Tam Latvijos prokuratūra prieštarauja, kadangi pažeistas tarptautinis principas, kad už tą patį nusikaltimą du kartus nebaudžiama. Už vieną ir tą patį nusikaltimą. Tai yra, tie veiksmai, kurie buvo įvykdyti Latvijoje, negali būti įtraukti į kaltinimą Lietuvoje. Mes nusiuntėme užklausimą į Lietuvą, tačiau iki šiol atsakymo negavome. Jie (Lietuvos Generalinė prokuratūra – KK past.) nepaaiškino, kodėl jie veikas Latvijoje įtraukė į savo kaltinamąjį aktą “, – dar 2012 metais TV5 televizijos laidoje „Be cenzūros“ sakė Latvijos generalinis prokuroras Eriks Kalnmeijers.
Apie tai, prieš priimant teismui sprendimą dėl pakartotinės N.Strapsanso ir G.Buniatovo apklausos Latvijoje, Lietuvos Apeliacinio Teismo teisėjų kolegijai – A.Kruopiui, A.Bielskiui ir R.Mickevičienei – priminė Konstantino Nikulino gynėjai.
Tačiau, kaip matome iš teismo klausimų buvusiems dviems Rygos omonininkams, Lietuvos Apeliacinis Teismas net ir po viešo Latvijos generalinio prokuroro Erikso Kalnmeijers kaltinimo Lietuvai dėl Konvencijos pažeidimo – kad į kaltinimą K.Nikulinui Medininkų byloje yra įtrauktos ir tos nusikalstamos veikos, kurias K.Nikulinas, būdamas Rygos omonininku, įvykdė Latvijoje, dėl ko Latvijoje jau buvo nuteistas ir bausmę ten atliko, pakartotinai tiria 1990-1991 metų Latvijos įvykius.
Kadangi Lietuvos Apeliacinis Teismas nesugrąžino prokuratūrai Konvenciją pažeidžiančio kaltinamojo akto, į kurį, pasak Latvijos generalinio prokuroro, buvo įtrauktos ir tos nusikalstamos veikos, už kurias K.Nikulinas jau buvo nuteistas Latvijoje, bei pagal aukščiau paskelbtus Apeliacinio Teismo klausimus dviem buvusiems Rygos omonininkams, galima daryti pagrįstą prielaidą, kad nagrinėdamas Medininkų bylą Lietuvos Apeliacinis Teismas siekia revizuoti ir Latvijos teismų sprendimus: nori pasakyti Latvijai, kad Latvijos teismas K.Nikulino atžvilgiu pritaikė ne tuos BK straipsnius, nes Lietuvos Generalinės prokuratūros kaltinime K.Nikulinui tos veikos, už kurias jis buvo nuteistas Latvijoje ir atliko bausmę – įgaliojimų viršijimas, yra traktuojama kaip „nusikaltimas žmoniškumui“.
Kyla klausimas: kai revizuosime Rygos OMON’o nusikalstamas veikas Latvijoje pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamąjį Kodeksą, koks bus kitas žingsnis – peržiūrėsime ir Latvijos sausio įvykius pagal Lietuvos BK?
