Lietuvos Apeliaciniam Teismui pradėjus aiškintis, kur dingo tuometinio Lavoriškių muitinės posto viršininko Vytauto Petruškevičiaus nufilmuota pirmoji Medininkų žudynių vaizdo juosta, kurią V.Petruškevičius teigė perdavęs Muitinės departamento vadovui, į Apeliacinio Teismo posėdį penktadienį liudyti buvo iškviestas pirmasis nepriklausomos Lietuvos muitinės vadovas Valerijonas Valickas. Jo apklausa truko daugiau nei tris valandas.
V.Valickas akivaizdžiai jaudinosi, o vienu momentu net buvo padaryta 10 minučių pertrauka – kad liudininkas nusiramintų.
Tačiau po V.Valicko parodymų tapo akivaizdūs keli dalykai: pirma, kad V.Valickas ir V.Petruškevičius kalbėjo apie dvi skirtingas vaizdo kasetes, antra, V.Valickas iš esmės patvirtino T.Šerno parodymus apie „lietuviškai kalbėjusius užpuolikus“ – buvęs muitinės vadovas papasakojo, kad Lietuvos muitinės postus užpuldinėdavo ne tik OMON’as, bet ir lietuviškai kalbantys asmenys.
Dar daugiau – V.Valickas dėkojo teismui, kad pagaliau gavo galimybę papasakoti apie to meto įvykius: buvęs muitinės vadovas Medininkų byloje prokuratūros apklaustas nebuvo.
Kur dingo V.Petruškevičiaus filmuota kasetė?
Kaip jau rašėme, prieš metus Lietuvos Apeliaciniame Teisme buvo apklaustas buvęs Lavoriškių muitinės posto viršininkas Vytautas Petruškevičius, kuris pirmas atvyko į Medininkų žudynių vietą ir apie keturiasdešimt minučių ją filmavo.
Toliau, pasak liudytojo, grįžęs į Muitinės departamentą, jis tą savo nufilmuotą vaizdo juostą parodė muitinės vadovui ir dar keliems pareigūnams.
Tai, kad tokia V.Petruškevičiaus filmuota juosta egzistavo, patvirtino ir tuometinis Krašto apsaugos vadovas Audrius Butkevičius. Jis „Karštam komentarui“ papasakojo, jog tą V.Petruškevičiaus filmuotą pirminį Medininkų žudynių vaizdo įrašą jis žiūrėjo kartu su Medininkų bylą pačioje pradžioje tyrusiu prokuroru A.Astaška. Audriaus Butkevičiaus pasakojimas, kas buvo nufilmuota tame vaizdo įraše, sutapo su V.Petruškevičiaus liudijimu teisme.
„Įrašas buvo apie 35-45 min. trukmės, nes filmuodamas apėjau visą teritoriją, prie eglės radau pasalos vietą, stambiu planu pritraukiau joje paliktą mineralinio butelį“, – šiandien „Karštam komentarui“ dar kartą pakartojo Vytautas Petruškevičius.
Ta V.Petruškevičiaus filmuota Medininkų žudynių vietos vaizdo juosta buvo parodyta ir Aukščiausioje Taryboje. Kaip teisme yra liudijęs Audrius Butkevičius, tuo metu, kai jis atvyko į Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo posėdį kelios minutės po aštuonių, ten kaip tik tuo metu buvo peržiūrinėjama V.Petruškevičiaus filmuota vaizdo juosta. Ją žiūrėjo apie penkiolika AT deputatų, prezidiumo narių.
Taigi, V.Petruškevičiaus nufilmuota pirminė Medininkų žudynių vaizdo juosta buvo, bet… dingo.
Tačiau penktadienį Apeliaciniame Teisme V.Valickas bandė aiškinti, kad tos juostos, apie kurią liudijo tuos Medininkų žudynių įkalčius ir vaizdus filmavęs V.Petruškevičius ir kurią matė buvęs KAD vadovas Audrius Butkevičius ir dar 15 Aukščiausios Tarybos narių, apskritai net … nebuvę.
V.Valickas painiojosi
Pasak V.Valicko, buvusi visai kita juosta, 10-12 minučių trukmės, filmuota 1991 m. liepos 31 d.
Esą kai jis ryte sužinojo apie užpuolimą Medininkų poste, pamanė, kad tai vienas iš tų įprastų išpuolių, kurių būdavo maždaug kartas per savaitę. 9 val. jis išsiuntęs į įvykio vietą du kovos su kontrabanda skyriaus darbuotojus ir teisės skyriaus vadovą į Medininkų postą nufilmuoti užpuolimo.
Juosta, kurią jis peržiūrėjo Muitinės departamente, esą buvusi labai trumpa, 10-12 minučių, tačiau ji buvusi nufilmuota labai neprofesonaliai, todėl neturinti jokios reikšmės.
Pasak V.Valicko, jis į Medininkų postą nusiuntęs kovos su kontrabando skyriaus du atstovus (o teisės skyriaus vadovas esą pats įsiprašė važiuoti), tačiau su juosta parvažiavo V.Petruškevičius.
Taigi, Apeliacinio Teismo posėdyje greičiausiai buvo kalbama apie skirtingas vaizdo juostas: tuo metu, kai V.Valicko išsiųsti pareigūnai išvyko filmuoti į Medininkų postą, su pirmine vaizdo medžiaga grįžo Lavoriškių posto viršininkas V.Petruškevičius. Nes V.Valickas, liudydamas, prisiminė, kad peržiūrint vaizdo medžiagą kabinete buvo ir V.Petruškevičius.
Akivaizdu, kad V.Petruškevičiaus filmuota medžiada dingusi, kadangi teismui pateiktame apie 10 minučių trukmės vaizdo įraše, kuris penktadienį buvo peržiūrėtas teisme, už kadro V.Valickas atpažino kalbančius tuos du kovos su kontrabanda skyriaus pareigūnus, kuriuos jis su vaizdo kamera „Panasonic“ ir pasiuntė į Medininkų muitinės postą. Šių pareigūnų filmuotas vaizdo įrašas, pagal laikmatį, prasideda 1991 m. liepos 31 d. 8.58 val. V.Petruškevičius tuo metu jau buvo Muitinės departamente ir jo filmuotas vaizdo įrašas jau buvo peržiūrėtas Muitinės departamente.
Valerijonas Valickas, klausiamas apie V.Petruškevičiaus filmuotą vaizdo juostą, nervinosi ir iškėlė tris versijas, kodėl V.Petruškevičius po 22 metų iškėlė tos dingusios vaizdajuostės klausimą: pirma, suveikės rinkos ekonomika, antra, paskatinimas, trečia, V.Petruškevičiaus kerštas V.Valickui.
Apie šias versijas paklaustas V.Petruškevičius, nustebo: „Koks kerštas? Mes puikiai sutarėme. O kodėl prabilau apie tai dabar, tai kad anksčiau manęs niekas neklausė. O kai pakvietė į teismą, tai atėjau ir papasakojau“.
V.Petruškevičius turi savo versiją, kodėl galėjo dingti jo filmuota pirminė Medininkų žudynių vietos vaizdo juosta: „Ten buvo kraujas ne tik mūsų žuvusių pareigų, bet ir užpuolikų. Mūsų pareigūnai atsišaudė, jie gynėsi, ir užpuolikų kraujas taip pat ten buvo. Ir aš tai nufilmavau“.
Tai paaiškintų, kodėl Valerijonas Valickas nervinasi ir neprisimena (o gal nenori prisiminti?) 40 minučių trukmės V.Petruškevičiaus filmuotos vaizdo juostos.
Tai paneigtų oficialią prokuratūros versiją, pagal kurią mūsų pareigūnai visiškai nesipriešino, o buvo suguldyti muitinės vagonėlyje ant grindų ir sušaudyti.
V.Valickas žino, kas užpuldinėjo muitinės postus?
Buvęs muitinės vadovas V.Valickas net sustingo, kai jo paklausė, kas dar, be OMON’o, užpuldinėdavo Lietuvos muitinės postus. V.Valickas atrodė tarsi žaibo nutrenktas, ėmė kasytis pirštais pakaušį. Galiausiai atsakė, kad muitinės pareigūnai jam minėdavo du žodžius „OMON“ ir „kariškiai“.
Beje, antrą kartą V.Valickas tarsi sustingo, kai prokuroras jam uždavė klausimą, ar jis žino, kas žudė Medininkuose. „Ne”, – kiek patylėjęs atsakė V.Valickas.
Kadangi V.Valickas papasakojo, kad po užpuolimų jis vykdavo į muitinės postus pakalbėti su vyrais, morališkai juos palaikyti, paklausinėti apie užpuolikus, tai paprašytas papasakoti, ką jam pasakojo jo pavaldiniai, V.Valickas papasakojo, kad muitinės postų užpuolimuose dalyvaudavo ir lietuviai. Vėliau pasitikslino – lietuviškai kalbantys (tai sutampa su T.Šerno parodymais, kad Medininkų posto užpuolikai kalbėjo lietuviškai). Jie būdavo ir su kaukėmis, ir be kaukių. Kartais vilkėdavo milicininko uniformą.
Klausantis V.Valicko pasakojimo, buvo galima susidaryti nuomonę, kad jis žinojo, kas inicijavo Lietuvos muitinės postų užpuolimus.
V.Valickas teismo posėdyje prisipažino, kad buvo „kalbėjęs ir prašęs liautis“.
„Stengiausi įtikinti, kad jie mūsų nepultų“, – penktadienį teisme sakė V.Valickas.
Paklaustas, su kuo jis kalbėjo ir bandė įtikinti, kad nepuldinėtų muitinės vagonėlių, V.Valickas pasakė tik tiek, kad tai buvę „iš matymo pažįstami VRM sistemos pareigūnai“.
Jis atsisakė įvardinti ir juos, ir jų laipsnius.
„Aš jiems sakydavau: palikit tą muitinę, palikit tuos pareigūnus ramybėje, jie nieko nedaro, tik stovi ir saugo sieną“, – teisme kalbėjo buvęs muitinės vadovas.
„Jie buvo VRM sistemos darbuotojai“, – abstrakčiai pasakė V.Valickas apie asmenis, kurie turėjo įtakos dėl Lietuvos muitinės postų užpuldinėjimų.
Bet, sakė, juos žino iš veidų.
Pasak V.Valicko, iš pradžių muitinės vagonėlių užpuldinėjimai buvo vykdomi agresyviai, tačiau vėliau išpuolių braižas pasikeitė: atvykę užpuolikai draugiškai liepdavo muitininkams „dingti pagerti arbatos“. O „dingti pagerti arbatos“, pasak V.Valicko, liepdavo ir lietuvių, ir rusų, ir pusiau lietuvių kalba.
Beje, patys agresyviausi išpuoliai buvo Lazdijų pasienio poste. Ten, pasak V.Valicko, nusileisdavo sraigstarpiais, ginkluoti automatais, viską „ištaškydavo“. „Ir mane patį su automatu prie sienos buvo prirėmę“, – teisme sakė V.Valickas.
Tačiau išpuoliai Lazdijų poste mūsų teisėsaugos, susidaro įspūdis, nedomina: tiriami tik išpuoliai prieš Lietuvos muitinės postus Latvijos ir Baltarusijos pasieniuose.
Beje, V.Valickas sovietmečiu dirbo VRM sistemoje – buvo Kovos su socialistine nuosavybe turto grobstymo valdybos pareigūnas (vadinama „Obėchėes“ tarnyba). Tačiau teismas neleido V.Valickui atsakyti į K.Michailovo advokato klausimą, kiek metų V.Valickas buvo išdirbęs KSNG.
V.Valickui klausimų turėjo ir iki gyvos galvos už žudynes Medininkuose nuteistas K.Michailovas: ar V.Valickas turįs informacijos ar kokių įrodymų, kad Medininkuose Lietuvos pareigūnus žudė K.Michaiclovas ar Rygos OMON’as.
„Ne“, – atsakė V.Valickas, ir tuo jo apklausa baigėsi.
V.Valickas: „Aš viską žinau“
Per 10 minučių pertraukėlę, kai teismas leido V.Valickui prisėsti ir apsiraminti, V.Valickas atsakė į „Karšto komentaro“ klausimus:
-Gal galite pasakyti, kodėl būtent tas vienas Medininkų muitinės postas buvo atiduotas saugoti VRM, o visų likusių muitinės postų apsauga rūpinosi Krašto apsaugos departamentas?
-Žinau, aš viską žinau. Jūs per daug profesionalius klausimus užduodat. Aš viską žinau.
-Tai gal galite pasakyti?
-Ne.
-Aš neišcenzūruosiu, jeigu jūs bijot, aš viską, ką jūs kalbate, paskelbsiu.
-Ne, aš nieko nesakysiu.
-Su kuo tai susiję?
-Koks jūsų vardas?
-Giedrė.
-Aš ne šiaip, Giedre, klausiau, koks jūsų vardas – kad jūs nurimtumėt. Ką jūs norit sužinot? Jūs norit teisybės? Ar jums reikalinga jinai?
-Taip, tai aišku.
-Žinot, aš juokauju: man dabar sąlyginai moka pinigus už tai, kad aš tyliu. Aš noriu gyventi… (V.Valicko akyse sužibo ašaros – G.G.). Taip, Giedre, žinok, kad man pigiau.
-Bet vis tiktai, kieno čia buvo iniciatyva?
-Jūs norit, kad aš kalbėčiau, durnelis būčiau?
-Ne durnelis.
-Aš jums pasakiau labai daug įdomių aspektų. Patikėkite, Lietuvoje didįjį vaidmenį suvaidino ne Medininkai. Jeigu nebūtų Medininkų įvykių, Lietuvos muitinės atkūrimo procese nebūtų.
-Kaip manote, ar tiesa dėl Medininkų žudynių kada nors išaiškės?
-Ar man svarbi mano nuomonė, Giedre? Pasistenkite, kad man nereikėtų meluoti jums.
-Tai jūs nemeluokite.
-Pasistenkite, kad aš jums nemeluočiau, gerai?
-Tai gal būtų galima išsamiau apie tai pasikalbėti?
-Patikėkite, per anksti dar.
-Per daug kontrabandos buvo, per daug viskas virė?
-Taip, per daug virė viskas…
Jūs užduokit sau klausimą: aš buvau Lietuvos vyriausiojo muitininko pavaduotojas – du metus. Vyriausiojo muitininko nebuvo – aš vadovavau muitinei. Bet mano pareigos oficialiai buvo Lietuvos vyriausiojo muitininko pavaduotojas. Kai tik pučas baigėsi, tai iš karto Lietuvos vyriausiuoju muitininku paskyrė Kazį Pėdnyčią.
-Tai jūs toks „kraštinis“ buvot, jeigu kas?
-“Koza“. Aš buvau „ožka“.
-Atpirkimo?
-Paprastai niekas netikėjo, kad aš, būdamas 30 metų, įkursiu muitinę. Jūs rašot?
-Taip.
-Tai nesistenkit panaudoti to. Nes aš atsisakysiu, pasakysiu, kad man blogai su atmintim.
