Dauguma Lietuvos gyventojų palankiai vertina nuo 2023 m. sausio 1 d. įteisinamą galimybę, kad notaras galės nutraukti santuoką, kai tarp besiskiriančiųjų nėra ginčų ir nėra nepilnamečių vaikų.
Tai rodo sociologinės apklausos, kurią Lietuvos notarų rūmų užsakymu atliko Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus”, rezultatai.
Anot apklausos, santuokos nutraukimo pas notarą galimybės įteisinimui pritaria 70 procentų respondentų, 13 proc. į tai žiūri patenkinamai, 11 proc. nepritaria, 6 proc. negalėjo atsakyti.
Tai aukščiausias pritarimo rodiklis nuo 2015 metų, kai respondentams pirmą kartą buvo užduotas toks klausimas.
„Akivaizdu, kad Lietuvos gyventojai pritaria įteisinamai galimybei nutraukti santuoką sutuoktinių bendru sutarimu pas notarą, išvengiant ilgiau trunkančio teismo proceso ir viešumo. Tokios teisinės normos jau beveik dešimtmetį galioja kaimyninėse Estijoje ir Latvijoje ir ten tokia praktika pasiteisino”, – sako Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis.
Nuo 2023-ųjų pradžios Lietuvos notarai įgyja teisę įforminti santuokos nutraukimą, kai sutuoktiniai dėl to sutaria, metus negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio, neturi nepilnamečių vaikų. Notarams perduodamos taip pat kelios naujos funkcijos, kurias iki šiol atlikdavo teismai: notarai turės teisę keisti vedybų sutartis, spręsti dėl tėvų sudaromų sandorių, susijusių su nepilnamečio vaiko turtu, spręsti dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandorių. Visais minėtais atvejais iki šiol asmenims tekdavo kreiptis leidimų į teismą, o nuo 2023 metų pradžios tai taps notarų atsakomybės dalimi.
„Vilmorus” 2022 metų lapkričio 19-26 dienomis apklausė 1000 gyventojų 27-iuose Lietuvos miestuose ir daugiau kaip 40-yje kaimų.
