Rugpjūčio 2 d. Teisėjų etikos ir drausmės komisija nagrinės Laimutės Stankūnaitės ir birželio 13-ąją rasto negyvo vienintelio kaltinamojo pedofilijos byloje Andriaus Ūso skundus dėl nukentėjusios pedofilijos byloje globėjos – teisėjos Neringos Venckienės.
L.Stankūnaitė kaltina N.Venckienę paviešinus D.Kedžio dukrelės tapatybę žiniasklaidoje, tačiau labiausiai D.Kedžio dukrelės biologinę motiną papiktino tai, kaip savo broliui Drąsiui Kedžiui rašytus skundus N.Venckienė užvadino savo darbo kompiuteryje.
„Prokurorams paėmus N.Venckienės darbinį kompiuterį, jame buvo rasti įvairūs skundų užvadinimai, kuriuos N.Venckienė rašė savo broliui D.Kedžiui. Tarkim man, Laimutei Stankūnaitei, 2006 m. atstovaujanti advokatų kontora pas N.Venckienę kompiuteryje buvo užvadinta „Kalių biurui“, – ir kiti pavadinimai kaip – „Kalės skundas“, „Pizdos skundas“, – savo skunde Teisėjų etikos ir drausmės komisijai rašo L.Stankūnaitė.
Biologinė D.Kedžio dukrelės motina, kurios nuomotas butas prokuratūros kaltinamajame akte figūruoja kaip mergaitės tvirkinimo vieta, o Andrius Ūsas kaltinamas tame bute laižęs mažametę D.Kedžio dukrelę ir prašęs, kad mergaitė laižytų jo kūną ir lytinius organus, mano, kad šiais jos išvardintais faktais „N.Venckienė daro nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 163 str., 168 str. 1 d.“
Remiantis šiais faktais, L.Stankūnaitė prašo Teisėjų etikos ir drausmės komisijos spręsti, ar N.Venckienė, kuri šitaip negražiai užvadino broliui rašytus skundus savo darbo kompiuteryje, gali eiti teisėjo pareigas.
Tuo tarpu N.Venckienė Vilniaus apygardos teismui įteikė ieškinį, kuriame kaltina prokurorą K.Betingį paviešinus ikiteisminio tyrimo medžiagą, o Generalinės prokuratūros prokurorą R.Savicką – neteisėtai pareikalavus jos telefoninių pokalbių išklotinių. Dėl šių prokurorų veiksmų N.Venckienė reikalauja iš jų priteisti 2 mln. Lt moralinę žalą.
N.Venckienė buvo apklausta liudytoja byloje dėl Jono Furmanavičiaus ir savo brolio Drąsiaus Kedžio dukrelės biologinės motinos Laimutės Stankūnaitės sesers Violetos Naruševičienės nužudymo.
Nors N.Venckienė, būdama ir tebeesanti Kauno apygardos teismo teisėja, galėjo neliudyti šioje byloje, tačiau, norėdama padėti tyrimui, sutiko tai padaryti. Ji ne tik liudijo tyrėjams, bet ir sutiko, kad būtų apžiūrėtas jos sūnaus kompiuteris, kurį ji taip pat naudoja, jos darbo kabinetas bei darbinis kompiuteris.Tai ir buvo padaryta. Tačiau šia informacija, pasak N.Venckienės, pasinaudojo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras K.Betingis.
Pirmiausia jis Kauno apygardos teismo pirmininkui Albertui Miliniui atsiuntė raštą, kuriame pateikė dalį ikiteisminio tyrimo medžiagos, kuri buvo susijusi su N.Venckienės tarnybiniame kompiuteryje rasta informacija.
Ši ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurią D.Kedžio dukrelės globėja sutiko suteikti žmogžudystės byloje, taip pat buvo perduota ir pedofilijos bylą tiriantiems prokurorams. Tokiu būdu ji tapo prieinama A.Ūsui ir jo gynėjams, o taip pat su ja galėjo susipažinti L.Stankūnaitė ir kiti proceso dalyviai.
Netrukus ši medžiaga buvo paskelbta A.Ūsą ir L.Stankūnaitę ginančioje žiniasklaidoje, o L.Stankūnaitė dėl N.Venckienės darbo kompiuteryje užvardintų failų pavadinimų kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, prašydama atimti iš N.Venckienės teisėjos mantiją.
KK inf.
2010-07-23
