Giedrė Gorienė
Tuo metu, kai Jūratė Kiaunienė ir kiti, nukentėję nuo korumpuotos Lietuvos teisėsaugos ir teisėtvarkos, atsimuša kaip į sieną, bandydami surasti teisingumą Lietuvos teismuose ar Prezidentūroje, o Prezidento patarėjai seka pasakas apie “teisėjų neliačiamybę” ir “teisingus teismus”, “Karštas komentaras” sužinojo stulbinančią naujieną. Kad, be Valstybės saugumo departamento, Lietuvoje egzistuoja dar viena slapta saugumo institucija, kuri yra pavaldi Lietuvos Prezidentui ir kurios įtaka visoms Lietuvoje egzistuojančioms institucijoms yra tiesiog nereali.
“Mes galime išsikviesti ant kilimėlio VSD generalinį direktorių Povilą Malakauską ir paklausti: “O kodėl tu nepadarei to ir to?” Ir turime įtaką teismams ir prokuratūrai”, – teigė “Karšto komentaro” šaltiniai, tiesiogiai susiję su Prezidentūros saugumo departamentu.
Tuomet paskaičius, kokias pasakas teisėsauga ir teisėtvarka besiskundžiantiems Lietuvos gyventojams atrašinėja Prezidento patarėjai, kyla klausimas: kokius “nieko negaliu” žaidimus su tauta žaidžia mūsų Prezidentas?
Tačiau apie viską – paeiliui.
“Apsirūkiusi” prokuratūra
„Karštame komentare“ aprašoma Jūratės Kiaunienės lėlių pardavimo bylos istorija jau peržengė visas sveiko proto ribas: Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Saulius Mulvinas priėmė nutarimą nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl neteisėto Jūratės Kiaunienės uždarymo priverstiniam gydymui į Rokiškio psichiatrijos ligoninę, nes Jūratė Kiaunienė… pati norėjo ten pasigydyti!
Kaip rašoma prokuroro nutarime, Jūratė Kiaunienė matydavo ją sekiojančias mašinas tais pačiais valstybiniais numeriais (pvz., 777), teigė, kad jai falsifikuojama baudžiamoji byla, todėl … pati „sutiko“ priverstinai pasigydyti Rokiškio psichiatrijos ligoninėje!
„Aš verkiau, maldavau, kad jie išleistų mane namo pas vyrą ir vaiką, tačiau jie, be jokios teismo nutarties, nugabeno mane su konvojumi į Rokiškio „psichuškę“, iš kur po savaitės aš išsipirkau – mane išleido į Panevėžį. Nes jie neturėjo jokios teismo nutarties, pagal kurią ten mane galėjo laikyti. O dabar prokuroras Saulius Mulvinas rašo, kad aš „pati sutikau ten gydytis!“ Ar jis pats supranta, ką jis čia savo toje nutartyje prirašė?“ – Jūratė Kiaunienė nežino, ar čia verkti, ar čia juoktis.
Tuo tarpu aš, prisipažinsiu, kvatojau. Skaičiau prokuroro Sauliaus Mulvino nutartį ir kvatojau iki ašarų.
Pasirodo, pas mus, Lietuvoje, „psichuškės“ jau pasidariusios lyg kokiais „kurortais“ – vaidenasi, kad tau falsifikuojama baudžiamoji byla? Jokių problemų! Išsikvietei sau policijos konvojų ir važiuoji priverstinai, bet savo noru pasigydyti! Į „psichuškę“. Ten suleis tau holoperidolio, nuo kaulus laužančio skausmo palaipiosi kažkiek sienomis ir ką – pabuvęs ten „savo noru“ pusę metų, metus ar pusantrų, jei viskas gerai, išeisi tekančiomis seilėmis ir nelaikydamas šlapimo. Na, jau visai ne kaip žmogus, o kaip tas miškininkas, kurį Artūras Paulauskas, būdamas Varėnos prokuroru, į „psichuškę“ pasiuntė. Ir kuris, ten „pasigydęs“, netrukus laisvėje mirė. O ką? Ir tuomet mašinos vienodais numeriais nesivaidens, ir net neturėsi jokios minties, kad dėl kažkokių, atsiprašant, 6 tūkstančių litų, „nenurašytų“ Vytauto Grigaravičiaus žmonos bičiulei, tau Alytaus policija ir prokuratūra su teisėju Algiu Markevičiumi sufalsifikavo baudžiamąją bylą…
Taip, juokas ir lieka juokais, – gal prokurorai ir gali būti „apsirūkę“. Tačiau kai „apsirūkiusius“ atsakymus ima „kepti“ ir Prezidentūra, tuomet jau pasidaro visai nejuokinga, o baisu, nes suvoki, kad gyveni ne demokratinėje, o kažkokioje „apsirūkiusioje“ valstybėje.
Prezidentas nieko negali?
„Karštame komentare“ iškėlus prielaidą, kad Prezidento institucija nesiteikė atsakyti į Jūratės Kiaunienės skundą dėl teisėjų A.Markevičiaus, J.Kiškio, J.Furmanavičiaus ir A.Jaliniausko atšaukimo iš teisėjų dėl to, kad gal Prezidentas nesuprato J.Kiaunienės skundo, parašyto lietuvių kalba, – kad gal jam reikia rašyti skundą anglų kalba, Prezidentūra per vieną dieną surašė ir išsiuntė Jūratei Kiaunienei atsakymą. Tačiau ir vėlgi – Jūratei Kiaunienei nuo Prezidento patarėjos Mildos Vainiutės atsakymo norėjosi verkti, o aš ir vėl iki ašarų kvatojau.
Pasirodo, mūsų Prezidentas, kuris skiria ir atleidžia teisėjus, kuris 1998 metais savo pirmame, kaip Prezidento, interviu žiniasklaidai pažadėjo supurtyti teisėjų klaną, teisėjų klausimais yra … visiškai „neįgalus“!
Kyla klausimas: tai kokiais klausimais jis yra „įgalus“? Vien tik Gruzijos?
Paskaitykime Prezidento patarėjos Mildos Vainiutės atsakymą Jūratei Kiaunienei.
“Informuojame, jog Jūsų prašymas, adresuotas Respublikos Prezidentui, yra išnagrinėtas. Dėkojame už suteiktą informaciją.
Kaip Jūs žinote, Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Respublikos Prezidentas dalyvauja formuojant teisminę valdžią, tačiau neturi kontrolės įgaliojimų. Pagal Konstitucijos 114 straipsnio 1 dalį valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę. Taigi Respublikos Prezidentas negali daryti įtakos teisėjams. Tokiu būdu užtikrinama galimybė įgyvendinti svarbius konstitucinius principus – valdžių padalijimo ir teismų bei teisėjų nepriklausomumo.
Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta ir Lietuvoje veikianti keturių grandžių bendrosios kompetencijos teismų sistema, kuri proceso šalims suteikia galimybę bet kurį pirmosios instancijos bendrosios kompetencijos teismo baigiamąjį aktą apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismui. Šios teismų sistemos paskirtis – ištaisyti klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas. Kaip matome iš Jūsų prašymo, šia teise Jūs pasinaudojote, nes Jūsų byla buvo išnagrinėta Kauno apygardos teisme.
Pabrėžiame, kad Respublikos Prezidentas teikia išskirtinį dėmesį teisėjų atrankos procesui, visuomet įvertina piliečių pasiūlymus, nuomones bei argumentus, galinčius turėti įtakos skiriant, perkeliant, paaukštinant ar atleidžiant teisėją. Pabrėžtinas ir Teisėjų tarybos vaidmuo, kuri Respublikos Prezidentui pataria visais teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų klausimais.
Teismų įstatymo 90 straipsnyje nustatyti teisėjų atleidimo iš pareigų pagrindai. Šio įstatymo 83 straipsnyje minima, jog teisėjas už teisėjo vardą žeminantį poelgį atsako Teisėjų garbės tesime. Remiantis Teismų įstatymo 84 straipsnio nuostatomis, siūlyti iškelti drausmės bylą turi teisę Teisėjų taryba, taip pat teismo, kuriame dirba teisėjas, arba bet kurio aukštesnės pakopos teismo pirmininkas. Teisę iškelti drausmės bylą turi Teisėjų etikos ir drausmės komisija. Taigi pagal šalyje galiojančius įstatymus Respublikos Prezidentui nėra numatyta teisė iškelti ar inicijuoti drausmės bylą teisėjui. Tuo tarpu minėto įstatymo 89 straipsnyje yra nustatyta, kad teisėjas gali atsakyti baudžiamąja tvarka, gali būti suimtas ar gali būti suvaržyta jo laisvė tik Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimu, išskyrus atvejus, kai teisėjas užtinkamas darantis nusikalstamą veiklą (In flagranti). Pradėti ikiteisminį tyrimą, kai įtariamasis yra teisėjas, gali tik generalinis prokuroras.
Paminėtina ir tai, kad pagal Teismų įstatymo 47 straipsnio 6 dalį teisėjas ar teismas neatsako už žalą, atsiradusią proceso šaliai dėl to, kad byloje priimtas neteisėtas ar nepagrįstas sprendimas. Šią žalą įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka atlygina valstybė. Dėl teisėjo nusikalstamos veikos vykdant teisingumą atsiradusią ir asmeniui valstybės atlygintą turtinę ir neturtinę žalą valstybė regreso tvarka išieško iš teisėjo.
Atsižvelgiant į tai, Jūsų prašyme keliami klausimai gali būti išspręsti tik laikantis šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatų, be kita ko, reglamentuojančių ir teisėjų atsakomybės, jų atleidimo ir pašalinimo iš pareigų klausimus”, – rašo Prezidento patarėja Milda Vainiutė.
Prezidento rankose – slapta saugumo institucija
“Kokias nesąmones ji čia paisto? Apie kokį Prezidento išskirtinį dėmesį teisėjų atrankos procesui ji čia kalba? Ar tai, kad man bylą sufalsifikavęs ir mane neteisėtai į Rokiškio psichiatrijos ligoninę uždaręs Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjas Algis Markevičius po mano neteisėto nuteisimo buvo paaukštintas pareigose – Valdo Adamkaus paskirtas Kauno apygardos teismo administracinio teismo teisėju, vadinasi “išskirtiniu Prezidento dėmesiu teisėjų atrankos procesui”? Va, čia tai bent”, – piktinosi Prezidento patarėjos Mildos Vainiutės atsakymu Jūratė Kiaunienė.
Nėra abejonių – Prezidento patarėja Milda Vainiutė puikiai galėtų pasakas vaikučiams rašyti, nes jos atsakymas dėl Prezidento “neįgalumo” “susipurvinusių” teisėjų atžvilgiu puikiai parodė ją turint šį užslėptą talentą.
Kodėl? Būtent dėl tų pačių priežasčių, apie kurias mes užsiminėme šio straipsnio pradžioje: juk Prezidentas Valdas Adamkus turi jo vadovaujamą slaptą saugumo instituciją, kuri turi neribotas galias. Tad kodėl ta Prezidento saugumo tarnyba nepajudino nė mažyčio pirštelio, kad Lietuvoje iš po storu korupcijos sluoksniu padengtos dirvos pradėtų kaltis bent šiokie tokie teisingumo daigeliai? Pvz., iš teismų būtų išvalyti “susipurvinę” teisėjai, tokie kaip A.Markevičius, A.Jaliniauskas, J.Furmanavičius, J.Kiškis?
“Valstybės saugume departamente yra viena valdyba, kuri nėra pavaldi Valstybės saugumo departamento vadovui Povilui Malakauskui, o ji yra tiesiogiai pavaldi Prezidentui ir ją prižiūri vienas Prezidento patarėjas. Povilas Malakauskas bet kada šitos Prezidento slaptos tarnybos gali būti iškviestas į Prezidentūrą, ir, jei kas ne taip, jam gali būti “nuimtas skalpas”, – sakė KK šaltiniai, susiję su tik Prezidentui V.Adamkui pavaldžia slapta institucija.
Faktas – tikrai šokiruojantis. Kaip ir retorinis klausimas, kylantis stebint Prezidento Valdo Adamkaus neveiklumą Lietuvoje: kieno rankose yra antrasis mūsų saugumas, jei mūsų Prezidentas – jau toks labai “neįgalus”?
Bus daugiau
2008-09-21
