Nors po aukštų teisėjų sulaikymo skandalo buvo prabilta apie būtinus pokyčius teismų sistemoje, tačiau ne mažesni pokyčiai reikalingi ir sustabarėjusioje, uždaroje, naujovių nepriimančioje ir nenorinčioje keistis prokuratūros sistemoje.
Būtent prokuratūra turi prisiimti atsakomybę už tai, kad šiandien nemažai mūsų valstybės gyventojų nepasitiki Lietuvos teisingumo sistema, kadangi prokuratūros institucija savo veikimo būdu labiau primena policinės valstybės represinį aparatą, nei teisingumą vykdančią instituciją. Tai labai puikiai iliustruoja ir šis sukrečiantis pavyzdys.
Motinos skausmui atsuko nugarą
Šiandien turbūt jau sunku ir suskaičiuoti, kiek pareiškimų, skundų, pagalbos prašymų generaliniam prokurorui E.Pašiliui, valstybės vadovams prirašė šilutiškė Zosė Andriulaitienė, prašydama vieno: kad būtų atnaujintas prieš penkerius metus nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir pagaliau išsamiai išsiaiškintos jos sūnaus Donato tragiškos mirties aplinkybės.
D.Andriulaitis išėjęs iš namų Šilutėje dingo 2014 metų kovo 27 d., kovo 30 d. Šilutės policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl jo dingimo be žinios. Kokių priemonių ėmėsi Šilutės teisėsauga, kaip ieškojo ir apskritai ar ieškojo, neaišku, nes paskutinė D.Andriulaičio buvimo vieta Rusnės miestelyje užfiksuota tik 2014 m. balandžio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole, t.y., daugiau nei po dviejų savaičių nuo pranešimo Šilutės policijai apie žmogaus dingimą. D. Andriulaičio kūnas rastas Pakalnės upėje, Rusnėje, balandžio 22 d.
Motina įsitikinusi – jos sūnus buvo nužudytas, tačiau teisėsauga, užuot tyrusi galimą nusikaltimą, nuėjo lengviausiu keliu – ikiteisminį tyrimą nutraukė. Prokuratūra konstatavo, kad Donatas Andriulaitis pats nuskendo, nors ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog D.Andriulaitis buvo primuštas. Kaip sumuštas vyriškis atsirado upėje, prokuratūra net nesiėmė tirti – tiesiog apsiribojo spėliojimais: kadangi buvo primuštas, pargriautas ant žemės, tai turbūt nuėjo iki upės nusiplauti rankų, bet kadangi buvo pavartojęs alkoholio, tai paslydo, įkrito į vandenį ir nuskendo.
Tai yra, prokuratūros teigimu, D.Andriulaitis atliko sąmoningą veiksmą – suprato, kad reikia nusiplauti nešvarias rankas, todėl nuėjo prie upės, bet ten paslydo ir nuskendo.
Tačiau tokią prokuratūros versiją paneigia D.Andriulaičio mama: „Kaip jis galėjo nuskęsti, jeigu mano sūnus dirbo naftos platformose jūroje, Škotijoje, ir buvo apmokytas kaip nenuskęsti – net laikė egzaminą, kaip išsigelbėti ekstremaliose sąlygose!“
Zosė Andriulaitienė turi savo versiją: jos sūnus buvo nužudytas ir motyvas – piniginis. D.Andriulaitis dirbo naftos platformose Škotijoje, buvo uždirbęs nemažą sumą pinigų ir į Šilutę grįždavo tik gavęs laisvadienių. Anot motinos, jau ir anksčiau, dar kai dirbo naftos platformose Libijoje, jos sūnus, grįžęs namo, buvo užpultas – užpuolikai reikalavo pinigų, tačiau tą kartą jam pavykę išsigelbėti – šoko nuo Rusnės tilto.
Ir tą 2014-ųjų pavasarį D.Andriulaitis grįžo į Šilutę jau turėdamas atgalinį bilietą į Škotiją – turėjo grįžti darban. Beje, tą kartą Z.Andriulaitienė su savo sūnumi, grįžusiu į Lietuvą, taip ir nespėjo pasimatyti: grįžęs sūnus dingo ir buvo rastas jau negyvas.
Pasak Z.Andriulaitienės, prieš tragišką savo mirtį, sūnus buvo suabejojąs, ar tikrai yra nesantuokinio sūnaus, kurio susilaukė su drauge, biologinis tėvas ir net buvo kreipęsis į vieną firmą privačiai dėl tėvystės nustatymo. Todėl ir po sūnaus mirties motina kreipėsi į teismą, jog būtų atlikta DNR ekspertizė – nustatyta, ar jos galimai nužudytas sūnus yra nesantuokinio vaiko, kurį buvo pripažinęs ir suteikęs savo pavardę, biologinis tėvas. Tačiau tiek Šilutės, tiek Klaipėdos apygardos, net Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad tėvystės nustatymui jokios DNR ekspertizės nereikia – užtenka, jog Donatas pripažino vaiką savo sūnumi, todėl D.Andriulaičio motinos skundus atmetė.
Taigi, turbūt sunkiai galima įsivaizduoti motinos būseną: sūnus suabejoja, ar tikrai yra nesantuokinio vaiko biologinis tėvas, ir keistas sutapimas – po kurio laiko randamas negyvas, o teismai atsisako pagal D.Andriulaičio motinos pareiškimą atlikti vaiko DNR ekspertizę; sūnus dingsta be žinios ir po trijų savaičių randamas negyvas, o prokuratūra sako, kad čia jokio nusikaltimo nėra – tiesiog vyrukas buvo sumuštas, pargriautas ant žemės, todėl atsikėlęs nuėjo nusiplauti rankų iki upelio, bet paslydo ir nuskendo (nors dirbo naftos platformose jūroje ir buvo apmokytas, kaip nenuskęsti ekstremaliausiose sąlygose).
Ir ką daro skausmo apimta motina? Rašo, rašo, rašo…
Kreipėsi pagalbos – gavo baudžiamąją bylą
D.Andriulaitis buvo rastas negyvas 2014 m. balandžio 22 d., o Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras J.Petuchov jau 2014 m. liepos 14 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, „kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių“. Nuo to laiko D.Andriulaičio motina gyvena tarsi voverė rate – skundų ir prašymų, kad pagaliau būtų išsamiai ištirtos jos sūnaus mirties aplinkybės, užburtame rate.
Nepavykus pramušti Klaipėdos apygardos prokuratūros „vartų“, Zosė Andriulaitienė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą: 2015 m. rugpjūčio 13 d. – į l.e. Generalinio prokuroro pareigas D.Raulušaitį (skundas dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo/BPK 217 str.), 2016 m. rugsėjo 5 d. – į generalinį prokurorą E.Pašilį (prašymas), 2018 m. vasario 2 d. – į generalinį prokurorą E.Pašilį (dėl įvykdyto nusikaltimo), 2018 m. spalio 23 d. – į generalinį prokurorą E.Pašilį.
Tačiau generalinė prokuratūra, užuot atnaujinusi ikiteisminį tyrimą ir atsakiusi į sūnaus netekusios motinos abejones dėl prieš penkerius metus nutraukto ikiteisminio tyrimo, užuot išsamiai patikrinusi, ar iš tikrųjų prieš penkerius metus vykdytame ikiteisminiame tyrime buvo viskas pilnai ištirta (nes juk taip ir nebuvo atsakyta į klausimus, nei kaip ir kodėl Donatas Andriulaitis atsidūrė Rusnėje, nei kaip jo kūnas atsirado upėje, ir t.t.), o kokie buvo Šilutės pareigūnų veiksmai nuo to momento, kai oficialiai buvo užfiksuotas asmens be žinios dingimas – padieniui nuo 2014 m. kovo 30 d. iki balandžio 22 d. (gal kažkur būta ir teisėsaugininkų darbo aplaidumo, o po to, jau radus negyvą dingusį be žinios asmenį, nenorėta per daug gilintis, kad nepasimatytų ir galimas teisėsaugininkų darbo brokas?), pasirinko kitą kelią – surado motyvus, kodėl Zosės Andriulaitienės skundų nenagrinėti.
GP Baudžiamojo persekiojimo departamento vyr.prokuroro pavaduotojas A.Meška 2018 m. vasario 9 d. rašte paaiškino sūnaus netekusiai motinai Zosei Andriulaitienei, kodėl jos skundas dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo nebus nagrinėjamas: skundas neatitinka 2008 m. sausio 3 d. generalinio prokuroro įsakymu patvirtino Aasmenų aptarnavimo LR prokuratūroje tvarkos aprašo, pareiškime vartojami įžeidžiami apibūdinimai yra užgaulaus pobūdžio. O jeigu Z.Andriulaitienei A.Meškos atsakymas nepatinka, ji galintį atsakymą apskųsti A.Meškos viršininkui.
Atkreipkite dėmesį – Zosės Andriulaitienės skundas nebus nagrinėjamas, nes pareiškime vartojami užgaulaus pobūdžio įžeidžiami apibūdinimai. (Kad penkerius metus bandydama pramušti sieną dėl savo sūnaus mirties aplinkybių išsamaus ištyrimo iš nevilties ir skausmo motina teisėsaugą pavadino „degradų“? O faktas, kad penkerius metus sūnaus netekusiai motinai yra tik sausai atsirašinėjama, – nieko nereiškia?).
Praradusi viltį, Zosė Andriulaitienė 2018 m. birželio 11 d. raštu kreipėsi į teisingumo ministrą Elviną Jankevičių. Ministras moterį priėmė rugpjūčio 21 d. Spalio 1 d. raštu teisingumo ministras E.Jankevičius informavo Z.Andriulaitienę, kad jam, teisingumo ministrui, adresuotą pareiškimą („Dėl įvykdytos žmogžudystės“) jis persiuntęs pagal kompetenciją nagrinėti Generalinei prokuratūrai.
Štai tada, matyt, ir buvo nuspręsta sustabdyti Z.Andriulaitienės teisybės ieškojimą dėl sūnaus mirties aplinkybių, iškeliant baudžiamąją bylą… pačiai Z.Andriulaitienei: esą ji savo skunde teisingumo ministrui E.Jankevičiui įžeidė teisėsaugą, pavadindama ją „degradų teisėsauga, išgamų besmegenių, nusikaltėlių tyrėjų, teisėjų, prokurorų“.
Tokiu būdu užuot atnaujinusi prieš penkerius nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl Donato Andriulaičio mirties ir išsamiai ištyrusi jo mirties aplinkybes, Klaipėdos apygardos prokuratūra pasiuntė į Šilutės teismo teisiamųjų suolą atsakymų dėl sūnaus mirties ieškančią Donato motiną: šių metų vasario 27 d. moteris Šilutės turguje pareigūnų buvo sulaikyta kaip kokia didžiausia nusikaltėlė, uždaryta į Tauragės areštinę, o vasario 28 d. jai pateiktas kaltinimas – moteris kaltinama tuo, kad savo skunde teisingumo ministrui E.Jankevičiui pažemino „teisingumą vykdančius teismus ir teisėjus“.
„Karštas komentaras“ bandė išsiaiškinti, kas šitoje baudžiamojoje byloje yra nukentėjęs, pagal kieno pareiškimą, kokiu pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Zosės Andriulaitienės atžvilgiu, tačiau Klaipėdos apygardos prokuratūra atsisakė suteikti informaciją, motyvuodama, kad byla jau perduota Šilutės teismui. „Karštam komentarui“ taip pat buvo neleista susipažinti su prieš penkerius metus nutrauktu ikiteisminiu tyrimu, kurio atnaujinimo jau penkerius metus siekia Zosė Andriulaitienė, iš nevilties ir skausmo savo skunduose teisėsaugos atžvilgiu panaudojanti tam tikrus epitetus.
Todėl „Karštas komentaras“ toliau tęs žurnalistinį tyrimą, stebės Z.Andriulaitienės teismo posėdžius ir apie tolesnę bylos eigą informuos skaitytojus.
Pagal laikraštį „Karštas komentaras“
