Vakar paskelbėme Prezidentės patarėjo poziciją pedofilijos bylos atžvilgiu. Šiandien tą poziciją šiek tiek komentuojame. Kad valstybės tarnautojams neatrodytų, kad, kaip sako patarėjas, piliečiai turi "išankstinį nusistatymą ir tikėjimą tik savo susikurtais argumentais ar grupės emocijų protrūkiais“, rašome galimai vartodami valstybės tarnautojų galimai sugalvotą ir jų galimai nežeidžiančią kalbą.
Kodėl Prezidentės patarėjas toks galimai ramus? Ar jam atrodo, kad Lietuvoje neįmanomas Kirgizijos įvykių scenarijus? Juk per Lietuvą galimai eina ne mažesni srautai narkotikų nei per Kirgiziją. Paskutinių dienų galimas informacinis chaosas žiniasklaidoje ir galimos „kriminalinės teisėsaugos“ atstovų apgailėtini ir absurdiški pareiškimai daro tam prielaidas. Ir grupuotės, norinčios kontroliuoti šiuos srautus, galimai labai remtų Kirgizijos įvykių scenarijų.
Kodėl vieniems, pavyzdžiui, Vytautui Grigaravičiui, Artūrui Paulauskui pedofilijos istorijoje galima kelti savo versijas (nors savo laiku jie pakankamai galimai susikompromitavo, dirbdami valstybinėse aukštose pareigose), o visiems kitiems Prezidentės patarėjas siūlo „įsiklausyti į oficialius prokuratūros pranešimus ir nesivadovauti subjektyvia suinteresuotų šalių nuomone ar kuriamomis versijomis/detektyvais“?
Juk situacija ir yra ta, kad ta pati prokuratūra ir yra galimai suinteresuota šalis, skleidžianti savo nuomonę ir kurianti galimas versijas ir detektyvus. Prezidento patarėjas tikriausiai pamiršta, kad buvo nubausti prokurorai, tyrę šią bylą, net atleistas generalinis prokuroras. Todėl kyla pagrįstas klausimas: ar galimai visi prisidirbę prokurorai nubausti ir ar galima „pedofilijos“ byla gerose rankose?
Todėl piliečiams nekelia pasitikėjimo galimai galimo „kriminalinės teisėsaugos“ klano atstovo prokuroro Kęstučio Betingio pareiškimai. Šis prokuroras jau spėjo patapti „TV žvaigžde“, iš TV ekranų demonstratyviai siūlydamas pasiduoti Drąsiui Kedžiui, kuris galimai buvo susijęs su spalio 5 d. žmogžudystėmis Kaune. Ko prokuroras nedarė nei vieno kito galimo nusikaltėlio paieškos metu – Henriko Daktaro, Romo Zamolskio ir pan.
Pagaliau, kaip parodė paskutinių dienų įvykiai, vien tik pasitelkus arba papirkus (apie tokius galimus bendradarbiavimo būdus žiniasklaidoje nekartą skelbė ir patys teisėsaugininkai) galimai „kriminalinė teisėsauga“ ieškojo Drąsiaus Kedžio Rusijoje, Anglijoje, Ispanijoje, Latvijoje, galimai pateikdami vietos pareigūnams tik jo fotografiją. Nes, kaip vakar skelbė žiniasklaida, Lietuvos, o ir visos ES teisėsaugininkai net neturėjo D. Kedžio pirštų antspaudų.
Faktas, kad Lietuvos prokurorai (žinoma ne visi, o labai konkreti jos viršūnėlė), galimai bijo nepriklausomų ekspertų, kad ir iš Lenkijos (tai galimai irgi prisideda prie mūsų galimai prastų santykių su šia šalimi). Prisiminkime, kaip Generalinė prokuratūra atsisakė atsakyti į Lenkijos žurnalistų klausimus, susijusius su šia galimai „pedofilijos“ byla.
Nereikia pamiršti ir galimos oficialios prokuratūros pozicijos šioje byloje, nevengiant pasinaudoti ir tam tikrą pusę galimai palaikančios žiniasklaidos (apie tokius galimus bendradarbiavimo faktus yra žinoma). Kai Generalinė ir visos kitos prokuratūros palaikė tik vienos pusės versiją, tai yra galimo „pedofilų klano“, su kuriuo susiję labai aukšti valdžios ir galimai „kriminalinės teisėsaugos“ pareigūnai.
Paskutinių dienų galimai oficialūs su šia byla susijusių prokurorų pareiškimai apie Drąsiaus Kedžio palaikų galimą suradimą ir įkalčių tyrimą rodo, kad visi galimai oficialūs prokuratūros skelbiami faktai palankūs tik vienai pusei, tai yra galimam „pedofilų klanui“, nuo kurio galimų nusikaltimų tyrimo ši visa istorija ir prasidėjo. Ir jau ne galimai, o faktiškai tas tyrimas buvo vilkinamas, ką įrodė Lietuvos seimo teisės ir teisėtvarkos komisijos išvados ir po to sekę jau galimi atsakingų prokurorų nubaudimai.
Toks įspūdis, kad aukštas Prezidentūros atstovas, kalbantis apie „abipusį pasitikėjimą“ iš viso galimai nesupranta reikalo rimtumo esmės. Jei Lietuvos piliečiai nepasitiki ir abejoja Lietuvos prokuratūra ir kitomis instancijomis, jokie gražūs žodžiai, paraginimai pasitikėti ar pasakymas, kad „nepasitikėjimas niekur neveda“ patys šiuo atveju ir yra bereikšmiai.
Visiškai galimai ši byla griauna šios galimos valstybės pačius pagrindus. Ji galimai susijusi su galimu valstybės saugumu, ką garantuoja ne galima, o reali teisėsauga, galimai susijusi ir su liūdnai pagarsėjusiais galimais ČŽV kalėjimais (kurie galimai taip ir nebuvo ištirti iki galo), bent jau apie kuriuos visuomenė galimai negavo jokio aiškaus atsakymo. Pagaliau kyla klausimas dėl galimo mūsų aukštų valstybės pareigūnų verbavimo galimai kitų užsienio šalių spec. tarnybų, pasinaudojant jų galimais iškrypimais ir nusikaltimais prieš visuomenę ir žmogiškumą. Neišaiškinta VSD karininko Vytauto Pociūno žūtis galimai duoda prielaidas naujiems realiems nusikaltimams, dėl ko žudomi žmonės, Lietuvos piliečiai.
Kartais piliečiams kyla retorinis klausimas – ar jie gyvena šioje šalyje ar tik galimai egzistuoja?
Galima pokštauti ir ilgai kalbėti, kai nebaudžiamai vagiami valstybės milijonai, valstybiniu lygiu daromos stambios finansinės „machinacijos“ gyventojų sąskaita. Tačiau kai kalbama apie žudymus, ir tokius žudymus, su kuriais galimai susiję labai aukšti valstybės asmenys, pokštai ir ilgos kalbos turėtų pasibaigti.
Todėl užduodame tą patį nesudėtingą klausimą jau ne patarėjui, o Lietuvos Prezidentei. Ar Prezidentūra gali imtis iniciatyvos ir padaryti taip, kad kuo skubiau, tiriant šią pedofilijos bylą, būtų prašoma pagalbos, nesvarbu, kiek tai bekainuotų, vakarų šalių teisėsaugininkų?
P.S. O gal galimai dangstantis, galimai „kriminalinės teisėsaugos“ darbelius, Prezidentės patarėjas, besidarbuojantis Nacionalinio saugumo grupėje, apeliuoja į galimai „kvalifikuotus mūsų ekspertus“, disponuojančius galimai „pakankamai modernią įranga“? Gal galimai pats Prezidentės patarėjas Valdas Jacynas priklauso galimam „kriminalinės teisėsaugos“ klanui? Tuo būdu galimai įtraukdamas ir visą Prezidentūra ir, ką čia slėpti, net galimai didžiai gerbiamą Prezidentę. Todėl norisi žinoti, kada „pradės lakstyti galvos“ (kaip visuomenėje ir žiniasklaidoje mėgstama sakyti) pačioje prezidentūroje. Nes jei galima galimai valytis, tai gal reikėtu tai daryti be išimties visur? O ne tik ten, kur kertasi valdžios viršūnių politinių, galimų intrigų interesai.
Ekspertai.eu inf.
2010-04-23
