Viskas prasidėjo nuo vieno elementaraus fakto: Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjantis Medininkų bylą Nr.2 (taip ją pavadinome sąlyginai, nes Medininkų byla dėl nesuprantamų prežasčių buvo išskaidyta į dvi: Nr.1– kurioje kaltinamas Konstantinas Nikulinas ir kuri dabar nagrinėjama apeliacinio proceso tvarka Apeliaciniame teisme, ir Nr.2 – kurioje už akių teisiami buvę Rygos omonininkai S.Ryžovas, A.Laktionovas ir Č.Mlynikas ir kuri dabar nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme), nusprendė apklausti anoniminį liudytoją.
Atrodytų, viskas paprasta: atvyksta slaptas liudytojas į teismą, jis apklausiamas specialiame kambaryje, kur nesimato liudytojo veido, o jo balsas yra techninių priemonių dėka pakeičiamas. Tokiu būdu tiek teismas, tiek kaltinamieji bei jų gynyba turi galimybę užduoti anoniminiam liudytojui klausimus.
Taip apklausinėjant slaptą liudytoją advokatai taip pat mato, ar kambaryje yra tik liudytojas ir teisėjai, ar šalia liudytojo nestovi koks nors pašalinis asmuo ir nesufleruoja, ką atsakyti.
Būtent tokios apklausos, „Karšto komentaro“ duomenimis, teisme yra vykdomos ir buvo vykdomos, ir ne kartą.
Tačiau Medininkų byloje susidūrėme su ypatingu atveju. Anoniminis liudytojas, kurio parodymais remiasi prokuratūra, kaltindama Konstantiną Nikuliną, nebuvo apklaustas Medininkų byloje Nr.1 – nei Vilniaus apygardos teisme, nei Apeliaciniame teisme. Anoniminio liudytojo nepasirodymo liudyti Medininkų byloje Nr.1 pateisinimo priežastis – Policijos departamento Kriminalinės policijos biuro raštas, pagal kurį, anoniminis liudytojas „bijo dėl savo gyvybės“, o Kriminalinis policijos biuras, suprask, negali užtikrinti to liudytojo apsaugos teisme.
Todėl, akivaizdu, tiek Konstantinui Nikulinui, kurį prokuratūra kaltina, remiantis anoniminio liudytojo parodymais, tiek jo gynybai atsirado vilties užduoti klausimus anoniminiam liudytojui, kurį Vilniaus apygardos teismas buvo nusprendęs apklausti gruodžio 4 d.
O paaiškėjo šis faktas iš paties Vilniaus apygardos teismo: teismas gruodžio 4 d. buvo iškvietęs liudyti Konstantiną Nikuliną Medininkų byloje Nr.2, tačiau vėliau perkėlė jo apklausą į gruodžio 7 d. Priežastis – gruodžio 4 d. turi liudyti anoniminis liudytojas.
Dėl šios priežasties K.Nikulino gynyba kreipėsi į Apeliacinį teismą, prašydama atnaujinti įrodymų tyrimą Apeliaciniame teisme nagrinėjamojoje Medininkų byloje Nr.1 ir apklausti anoniminį liudytoją, kuris bus apklausinėjamas Medininkų byloje Nr.2, tačiau kuris nebuvo apklaustas Medininkų byloje Nr.1.
O štai nuo tos vietos prasidėjo „stebuklai“: būtent po tokio K.Nikulino gynybos prašymo Apeliaciniam teismui anoniminis liudytojas gruodžio 4 d. Medininkų byloje Nr.2 nepasirodė. Nors pagal teismo veiksmus – būtent dėl to anoniminio liudytojo apklausos K.Nikulino apklausa buvo perkelta iš gruodžio 4 d. į gruodžio 7 d., galima daryti pagrįstą prielaidą, kad anoniminio liudytojo apklausa su prokuratūra būtent tai dienai jau buvo suderinta.
Kaip „Karštam komentarui“ papasakojo advokatas Stasys Karvelis, Medininkų byloje Nr.2 ginantis S.Ryžovą, gruodžio 4 d. anoniminis liudytojas į teismą nebuvo pristatytas.
„Jis nebuvo pristatytas. Buvo konstatuota prokurorų, kad nėra galimybių apsaugoti jį. Tai todėl buvo paskelbti jo parodymai“, – redakcijai sakė S.Karvelis.
Advokatas patikslino, kad prokurorai perskaitė policijos raštą, „kad tą dieną negalėjo apsaugoti“.
Taigi, susidaro nejaukus įspūdis: kad prokuratūra su Kriminalinės policijos biuru žaidžia negražius žaidimus.
Nes, pvz., ar jūs iš tiesų rimtai tikite, kad mūsų valstybėje sugeba apsaugoti Anglijos karalienę, užsienio šalių prezidentus, tačiau kažkokio anoniminio liudytojo apsauga mūsų Policijos departamentui – misija neįmanoma?
Kokia kyla mintis, pamačius, kad tas „anoniminis liudytojas“, pagal kurio parodymus paremtas kaltinimas K.Nikulinui, taip kruopščiai slepiamas nuo teismo ir nuo gynėjų klausimų jam?
O gal po to, kai generalinio policijos komisaro kėdę paliko Saulius Skvernelis, kuris išėjo į VRM ministrus, ir į tą kėdę atsisėdo Linas Pernavas, Policijos departamente iš esmės sušlubavo pareigūnų kompetencija kokybės prasme – gal Kriminalinės policijos biuras jau nebesugeba užtikrinti svarbaus liudytojo apsaugos teisme?
Įtarimų ir abejonių daug, todėl jau tą pačią gruodžio 4 d. „Karštas komentaras“ išsiuntė klausimus Policijos departamentui: „nuo kada Policijos departamentas nebegali garantuoti liudytojo saugumo? Kokios problemos apsaugoti liudytojo pristatymą į Vilniaus apygardos teismą? O gal tas „anoniminis liudytojas“ apskritai neegzistuoja ir jo nebuvimą policija galimai padeda prokuratūrai pridengti tokiu raštu teismui?“
Atsakymo teko palaukti – iki šiandien. Tačiau gautas atsakymas rodo, kad Kriminalinės policijos biuras iš tiesų nežino, ką atsakyti.
„Atsakydami į Jūsų paklausimą informuojame, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuras nekomentuoja klausimų, susijusių su slaptų liudytojų veikla“, – tokį atsakymą gruodžio 9 d. pateikė PD Komunikacijos skyriaus vyr.specialistė Revita Janavičiūtė.
Net nejuokinga – mes klausiame apie batus, o mums atsakymas – apie ratus. Todėl Policijos departamentui nusiuntėme pakartotinį paklausimą: „Kriminalinės policijos biuras turbūt nesuprato klausimo: mūsų nedomina slaptų liudytojų veikla, mus domina policijos veiklos problemos ir nesugebėjimas užtikrinti teisingumo proceso vykdymo istoriškai rezonansinėje byloje. Todėl pakartotinai prašome atsakyti į gruodžio 4 d. klausimą.“
Kol Kriminalinės policijos biuras svarstys, ką šį kartą atsakyti, pateiksime savo hipotezę apie šio biuro kai kurių veikėjų žaidimus Medininkų byloje – taigi, galimai ir tas atsakymas mums, ir „anoniminio liudytojo“ neatvykimo „pridengimas“ gali būti, kaip sakoma, „iš tos pačios serijos“.
Taigi, mūsų hipotezė.
Po to, kai 2003 metais iš suėmimo Medininkų byloje buvo paleistas I.Gorbanis ir kai kurie politikai viešai ėmė „reikalauti kraujo“ – šitoje byloje būtinai ką nors „pasodinti“, prokuratūra ėmėsi „misijos neįmanomos“.
Lietuvos Generalinė prokuratūra kreipėsi į Latvijos prokuratūrą, prašydama apklausti buvusius Rygos omonininkus Latvijoje pagal pateiktą sąrašą. Latvijos prokurorai vieną Rygos omonininką apklausė, tuo tarpu į prašymą dėl susitikimo su K.Nikulinu atsakė, kad tokio asmens Latvijoje nėra.
Ir iš tiesų: tuo metu Konstantinas Nikulinas buvo saugomas pagal liudininkų apsaugos programą, pagal kurią buvo pakeista jo tapatybė. Todėl logiška, kad Latvijos Generalinė prokuratūra Lietuvos prokurorams nurodė, jog tokio asmens, kaip Konstantinas Nikulinas, Latvijoje nėra.
Kadangi Konstantino Nikulino, anot Latvijos teisėsaugos, „Latvijoje nėra“ (nes pakeista tapatybė), logiška, kad jis „gyvena Rusijoje, o Rusija savo piliečių neišduoda“. Todėl kitas žingsnis – Europos arešto orderis sulaikyti K.Nikuliną („Rusija vis tiek neišduos, o politikams bus motyvas atsikirsti, kodėl nejuda Medininkų byla“).
Tačiau K.Nikuliną „medžiojo“ ne tik Lietuvos teisėsauga. Latvija nusprendė K.Nikulinui skirti liudytojo apsaugos programą po to, kai jis paliudijo prieš Latvijos nusikalstamo pasaulio autoritetą „Konj“ žmogžudystės byloje. „Konj“, turėdamas savų, korumpuotų, kriminalistų Latvijoje, nusprendė atkeršyti. K.Nikulinas turi sėdėti kaip „Konj“ – ir sėdėti žmogžudystės byloje.
Iš pradžių du Latvijos kriminalistai net sušilę lakstė po Latvijos VRM, traukdami neišaiškintas žmogžudystės bylas ir paišydami schemas, kaip būtų galima „įmontuoti“ K.Nikuliną į jas. Nepavyko. Ir štai – tarsi mana iš dangaus pasirodė Lietuvos teisėsaugos paskelbta K.Nikulino tarptautinė paieška.
„Konj“ interesus atstovaujantiems korumpuotiems kriminalistams beliko tik viena – išsiaiškinti, kokia pakeista K.Nikulino tapatybė ir kur jis dirba.
Ir vieną dieną K.Nikuliną (pagal liudytojų apsaugos programą – K.Michailovą) darbe aplankė kaukėtų Latvijos pareigūnų būrys. Jo sulaikyme dalyvavo ir… Taip, taip, tie patys du vadinamieji „Konj“ kriminalistai.
Tai, kad Konstantino Nikulino sulaikymo faktas Latvijoje turėjo būti tarsi perkūnas iš giedro dangaus mūsų pareigūnams, turbūt turėtų rodyti ir toks faktas: nuo įtarimų panaikinimo Igoriui Gorbaniui Medininkų byloje 2003 m. gegužės 28 d., iki 2007 m. spalio 8 d., kada Generalinės prokuratūros prokuroras R.Stankevičius priima nutarimą pripažinti Konstantiną Nikuliną įtariamuoju baudžiamojoje byloje dėl Medininkų muitinės posto darbuotojų nužudymo, o spalio 30 d. išduodamas Europos arešto orderis suimti K.Nikuliną, Medininkų byloje atlikti iš viso trys procesiniai veiksmai.
Logiškas klausimas: jeigu 2003 m. gegužės 28 d. Medininkų byloje virš K.Nikulino galvos dar „nekabėjo“ jokie „nužudymo įtarimai“, tai kas pasikeitė per tą laiką, kad, tarsi burtininko lazdele mostelėjus, 2007 d. spalio 8 d. jis staiga tapo įtariamuoju ir buvo paskelbta jo paieška? (O 2007 d. lapkričio 28 d. tie mūsų jau minėti du „Konj“ kriminalistai su Latvijos mūsų „Aro“ prototipu jau sulaiko?).
Jeigu pažvelgtume į Medininkų bylos tyrimo chronologiją, tai pamatytume, kad per tuos ketverius metus (2003 m. gegužės 29 d. – 2007 m. spalio 8 d.) buvo atlikti tik šie veiksmai:
2003 m. gegužės 29 d. anoniminio liudytojo (kurio „apsaugos negali garantuoti Kriminalinės policijos biuras“ nei Medininkų byloje Nr.1, nei Medininkų byloje Nr.2) parodymai prokurorui;
2003 m. birželio 2-4 d. susirašinėjimas su Latvijos Generaline prokuratūra, Rygos omonininko Viktoro Michailovo apklausa;
2003 m. gruodžio 17 d. GP prokuroras R. Stankevičius, suėjus senaties terminui, nutraukia Medininkų baudžiamąją bylą dalyje dėl 1991 m. liepos 31 d. 2:48 val. sprogimo prie buvusiojo TSRS VRM Vidaus kariuomenės 42-os divizijos štabo pastato, Sapiegos gatvėje;
2007 m. spalio 8 d. GP prokuroras R.Stankevičius priima nutarimą pripažinti Konstantiną Nikulin įtariamuoju baudžiamojoje byloje dėl Medininkų muitinės posto darbuotojų nužudymo.
Taigi, kuris čia veiksmas – „vinis“ į K.Nikulino „karstą“? Iš trijų per ketverius metus atliktų prokuratūros procesinių veiksmų – tik vienas: anoniminio liudytojo apklausa.
Kadangi I.Gorbanio atžvilgiu įtarimai panaikinami 2003 m. gegužės 28 d., o „anoniminis liudytojas“ atsiranda kitą dieną, t. y. gegužės 29 d., galima daryti prielaidą, kad I.Gorbanis ir yra tas slaptasis liudytojas – davęs tokius parodymus, kokių reikėjo prokurorams, mainais į laisvę.
Iš fantastikos srities tokia hipotezė? O gal ir nelabai – juk turime neseną pavyzdį: Šiauliuose anoniminis liudytojas irgi pasiuntė į kalėjimą nekaltą šeimą, davė melagingus parodymus pareigūnams, kaip neseniai paaiškėjo, už 100 litų.
O čia – rezonansinė Medininkų žudynių byla… Ir ne 100 litų – laisvė…
Todėl, pamačius, kaip Kriminalinės policijos biuras suka „prokuratūros uodegą“ su šiuo anoniminiu liudytoju Medininkų byloje, turėtų būti valstybės prestižo ir garbės reikalas išsiaiškinti šį atvejį. Nes klausimas lieka atviras: nuo ko kyla pavojus nei viename Medininkų bylą nagrinėjusiame teisme parodymų nedavusiam anoniminiam liudytojui?
Nuo to, kad pamiršo, kokius parodymus davė prokurorui 2003 metais, ir kad susipainios, atsakydamas teisėjams?
Nuo prokuroro S.Versecko, nes anoniminis liudytojas parodymus davė prokurorui R.Stankevičiui?
Nuo teismo, kad teismas pamatys veidą, ir paaiškės, kad anoniminis liudytojas jau davė parodymus kaip liudytojas, o būti ir anoniminiu, ir liudytoju savo pavarde toje pačioje byloje negalima? (Gal dėl to Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas Medininkų bylą Nr.1, kategoriškai atmetė K.Nikulino gynėjų prašymą apklausti I.Gorbanį Medininkų byloje? O Apeliaciniam teismui patenkinus šį gynėjų prašymą ir Rygos teisme apklausus I.Gorbanį (2013 m. rugpjūčio 23 d.), dabar iškvietus anoniminį liudytoją į Medininkų bylą Nr.2 bei paaiškėjus, kad ir Apeliacinis teismas gali atnaujinti įrodymų tyrimą Medininkų byloje Nr.1 ir sugrįžti prie anoniminio liudytojo apklausos, staiga iškilo pavojus bylai ir gruodžio 4 d. suplanuota anoniminio liudytojo apklausa neįvyko: prokurorai tik perskaitė Kriminalinės policijos raštą, kad , „policija negali garantuoti liudytojo apsaugos“?)
Taigi, kas tie asmenys, kurie kelia pavojų? Tik kelia pavojų ne anoniminiam liudytojui, o teisingumo įvykdymui istorinėje rezonansinėje Medininkų žudynių byloje? Ir gal tas pavojus – visai ne anoniminiam liudytojui, o bylai? Kuri „pastatyta” ant iki šiol nepatikrintos vienos operatyvinės pažymos ir anoniminio liudytojo, kurio „saugumo, jei liudytų teisme, policija negali užtikrinti”, parodymų, duotų kitą dieną, kai GP panaikino įtarimus I.Gorbaniui?
P.S. Baigiant rašyti šį straipsnį, į mūsų pakartotinį klausimą gavome Policijos departamento atsakymą: „Taktinių klausimų nekomentuojame, dėl prašomos informacijos reiktų kreiptis į Prokuratūrą ir teismą“.
Šis atsakymas leidžia daryti prielaidą, kad Kriminalinės policijos biuras ima trauktis iš šito įtartino „žaidimo“ ir nukreipia strėles į prokuratūrą ir teismą – netiesiogiai pripažįsta, kad pažymą apie „nesugebėjimą užtikrinti anoniminio liudytojo saugumo“ Vilniaus apygardos teisme KPB pateikė vienos iš šitų dviejų institucijų nurodymu.
Liaudiškai kalbant, Kriminalinės policijos biuras apie „nesugebėjimą apsaugoti liudytojo“ savo pažymoje Vilniaus apygardos teismui pamelavo.
Kam buvo reikalingas tas melas? Vėlgi sugrįžtame prie to, kad to „anoniminio liudytojo“ nėra – po I.Gorbanio parodymų 2013 m. rugpjūčio 23. Rygos teisme, pagal Lietuvos Apeliacinio teismo prašymą, „anoniminis liudytojas“ „išnyko kaip dūmas“: nes ir anoniminiu, ir normaliu liudytoju vienoje ir toje pačioje byloje būti procesiškai negalima.
P.P.S. Beje, toks Kriminalinės policijos biuro raštas, koks buvo perskaitytas Vilniaus apygardos teisme, yra niekinis – policija privalėjo ne anoniminio liudytojo neatvykimą „formaliai pridengti”, tačiau pagrįstai įrodyti, kad pavojus, liudijant šiame teisme, yra realus: nuo ko (pavardės) ir kodėl. „Pavojaus grėsmė” turėjo būti pagrįsta faktiniais duomenimis. To padaryta nebuvo, o teismas irgi pasitenkino „formaliu rašteliu”.
Klausimas: ar tai reiškia, jog ir teismą tenkina melas šioje istorinėje rezonansinėje byloje? O tuomet… kas gali paneigti, kad… „prokuratūra, Kriminalinės policijos biuras, teismas, susitarę, veikdami išvien…”?
P.P.P.S. Beje, turbūt kyla klausimas, o „prie ko” čia prie Medininkų žudynių tyrimo tas mūsų Kriminalinės policijos biuras? Šiaip jau, manytume, net labai „prie ko”: mat Generalinei prokuratūrai iš Medininkų žudynių tyrimo grupės išeliminavus Valstybės saugumo departamento pareigūnus, į tyrimo grupę buvo priimti pareigūnai iš KPB…
