Kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių – kuo daugiau teismo posėdžių, tuo stiprėja įspūdis, kad rezonansinė Medininkų žudynių byla, kuri Apeliaciniame Teisme buvo perkvalifikuota į karo nusikaltimą, nėra ištirta, į daug klausimą – iki šiol taip ir neatsakyta.
Šiandien paaiškėjo, kad pirmoji Medininkų žudynių vaizdo juosta, kurią nufilmavo anksti ryte į Medininkų pasienio postą netrukus po kruvinų žudynių atvykęs tuometinis Lavoriškės muitinės posto viršininkas Vytas Petruškevičius, – iš Generalinės prokuratūros dingusi, o pats V.Petruškevičius prokuratūroje apskritai neapklaustas. Ir iš viso – byloje, advokato A.Marcinkevičiaus teigimu, neapklausta daug svarbių liudytojų.
Be to, taip, kaip šiandien Apeliaciniame Teisme peržiūrėtoje 9 minučių trukmės vaizdo juostoje iš Medininkų žudynių vietoje plika akimi matosi nekokybiškai „sukarpytas“ ir „suklijuotas“ vaizdo įrašas, taip ir šioje byloje plika akimi matosi, kaip teismas akivaizdžiai pataikauja prokuratūrai.
Taigi, ką daryti, kad karo nusikaltimu pripažintoje Medininkų žudynių byloje triumfuotų teisingumas, o nebūtų pasitenkinta iešmininko – K.Michailovo nuteisimu iki gyvos galvos? Galbūt vienintelė Lietuvai išeitis – tai perduoti šį karo nusikaltimą Hagos kariniam tribunolui?
Apie tai „Karštas komentaras“ kalbasi su nuteisto iki gyvos galvos K.Michailovo advokatu Arūnu Marcinkevičiumi.
-Kadangi Medininkų byla Lietuvoje yra perkvalifikuota į karo nusikaltimą, ar Jūs ir Jūsų ginamasis Michailovas nesvarstote galimybės bei imtis priemonių, kad ši byla būtų nagrinėjama Hagos karo nusikaltimų tribunole?
-Manau, jog Lietuvos politikai ir prokurorai patys suvokia, kodėl jie nedrįso dėl šios bylos kreiptis į tarptautinį teismą. Tam reikalingi ne pliki, vien politinių ambicijų skatinamų interpretacijų perpildyti pareiškimai, o neginčijai akivaizdūs faktai, kurių šioje byloje niekada nebuvo ir nėra.
-Tačiau gal iš tiesų šią bylą vertėtų tirti tarptautiniame Hagos teisme, juoba, kad iki gyvos galvos jau nuteistas Latvijos pilietis, o kiti įtariamieji taip pat yra užsieniečiai?
-Nepaisant begalės faktinių ir elementarios logikos neatitikimų bei gausybės procesinių klaidų, tikimės, jog lietuviškoji Temidė pati sugebės atsisijoti „pelus nuo grūdų“ ir tuo būdu išsaugos švarią sąžinę bei nepriekaištingą reputaciją ne tik visuomenės akivaizdoje.
Turime vilties, Lietuva dar pajėgi realiai užtikrinti, kad ateityje mūsų Valstybės teismams nebetektų nagrinėti kažkieno asmeninių ambicijų bei atskirų grupių interesų sąlygojamos fantazijos sukurtų bylų.
Ši byla yra neabejotinas „brandos“ egzaminas visai Lietuvos teisingumo sistemai ir jos sudėtinėms dalims.
-Tačiau gal kreipusis į Hagos tribunolą, kad šis karo nusikaltimas būtų nagrinėjamas ne Lietuvoje, tokiu būdu pavyktų išvengti šališkumo ir tendencingumo nagrinėjant šią bylą?
-Lietuva pati privalo sugebėti nustatyti Tiesą ir priimti faktais, o ne insinuacijomis pagrįstus sprendimus bet kokios kategorijos ir sudėtingumo bylose, nepaisydama daugiau nei du dešimtmečius vykusių spekuliatyvių interpretacijų istorinę reikšmę turinčio nusikaltimo atžvilgiu.
Jei pripažintume, jog Lietuvos pareigūnų nužudymo 1991 m. liepos 31 d. Medininkų poste byloje nepagrįstai ir neteisėtai iki gyvos galvos nuteistojo Konstantino Michailovo atžvilgiu teisingą ir nešališką sprendimą gali pajėgti priimti tik tarptautinė teismo institucija, būtų baisu. Tuomet beliktų atvirai konstatuoti, jog Lietuva neturi savarankiškos, politinėms įtakoms ir asmeninėms ambicijoms atsparių teisingumo ir nacionalinio saugumo sistemų.
Su tuo sutikti nesinorėtų, nes tai prilygtų savarankiškos Valstybės konstitucinių pamatų egzistavimo ir paties valstybingumo paneigimui.
-Ačiū už pokalbį.
KK inf.
