Rezonansinės čečėnų Maliko ir Khadizhat Gatajevų bylos prokurorė, ikiteisminio tyrimo grupės vadovė Kauno apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokurorė Nomeda Oškutytė Urbonavičienė yra realiausia pretendentė užimti Kauno miesto apylinkės prokuratūros vadovo postą.
Kaip žinia, šis postas atsilaisvino po to, kai Kauno miesto apylinkės prokuratūros vadovas D.Valkavičius persėdo į Kauno apygardos prokuratūros vyr.prokuroro kėdę, kuri atsilaisvino iš prokuratūros pasitraukus ilgamečiam Kauno apygardos prokuratūros vadovui K.Betingiui.
Nors K.Betingis Kauno apygardos prokuratūrai nevadovauja nuo praėjusių metų vasaros, jo buvę pavaldiniai, kaip rodo atranka į Kauno miesto apylinkės prokuratūros vadovo vietą, siekia perimti vadovavimą ir įsitvirtinti Kauno miesto prokuratūroje.
Prielaidą, kad prokurorė Nomeda Oškutytė Urbonavičienė buvo viena iš tų prokurorų, kuriais K.Betingis pasitikėjo, leidžia susidaryti tas faktas, kad 2008 m. spalio 10 d. tuometinis Kauno apygardos prokuratūros vyr.prokuroras K.Betingis sudarė net aštuonių pareigūnų darbo grupę tirti Gatajevų bylą. Šią darbo grupę sudarė: prokurorė Nomeda Oškutytė ir septyni Valstybės saugumo departamento Kauno apygardos skyriaus pareigūnai: L.Raguckienė, D.Pravdzinskas, J.Seniuta, E.Šukys, M.Baikštys, G.Surgėla, V.Urbonavičius. Tyrimo grupės vadove K.Betingis paskyrė prokurorę N.Oškutytę (dabar Urbonavičienė).
„Ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad pil. Malik Gataev ir Khadizhat Gataeva veikdami bendrininkų grupėje, nuo 2006 m. gruodžio 12 d. iki 2008 m, spalio 09 d., Putvinskio 66-1, Kaunas bei Pievų g. 4, Karmėlava, Kauno raj., neturėdami teisėto pagrindo, atvirai- kartu gyvenančių pilnamečių bei nepilnamečių asmenų akivaizdoje panaudodami fizinį smurtą Sedos Esimbaevos atžvilgiu – suduodami daugybinius smūgius rankomis jai į įvairias kūno vietas, panaudodami psichinę prievartą Sedos Esimbaevos atžvilgiu- grasindami ją nužudyti, susidoroti su ja išvežant ją nužudymui į Rusijos Federaciją savo naudai vertė Sedą Esimbaevą įsidarbinti bei perduoti uždirbamus pinigus“, – tokie kaltinimai nurodomi 2008 m. spalio 10 d. Kauno apygardos prokuratūros vadovo K.Betingio rašte.
M. ir K. Gatajevai už grotų praleido 10 mėnesių, vėliau jie iš įkalinimo buvo paleisti ir pabėgo į Suomiją, kur dėl Lietuvos VSD persekiojimo gavo politinį prieglobstį.
Tuo tarpu Klaipėdos apygardos teisme paaiškėjo, kad ši byla galimai buvo suklastota.
„Apygardos teismo 2013-04-15 teisiamajame posėdyje kaip nukentėjusioji buvo apklausta Seda Esimbaeva. Nukentėjusioji S. Esimbaeva parodė, kad pateiktą garso įrašą ji padarė NOKIA modelio mobiliuoju telefonu.
Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme kilo abejonių, ar nukentėjusioji Seda Esimbaeva galėjo padaryti aukštos kokybės garso įrašą mobiliuoju telefonu, įrašyti pokalbius į kompiuterinę laikmeną be išorinės pagalbos.
Šioje byloje 2013-06 -14 buvo paskirta fonoskopinė ekspertizė dėl teismui nukentėjusiosios Sedos Esimbaevos pateiktoje laikmenoje esančio garso įrašo kokybės, įrenginio, kuriuo šis įrašas galėjo būti padarytas, nustatymo.
2013-09-18 ekspertizės išvadoje konstatuota, kad tyrimui pateiktas garso įrašas yra atliktas ne mobiliojo ryšio telefonu ir tikėtina, kad ne pateiktu MP3 grotuvu „Acme”, o naudojant kitą garsą įrašančią priemonę, turinčią aukštos kokybės išorinį mikrofoną.
Šios nustatytos aplinkybės rodo, kad nukentėjusioji Seda Esimbaeva galbūt teismui davė melagingus parodymus ir šios aplinkybės leidžia manyti, jog Sedos Esimbaevos veiksmuose galbūt yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnyje, požymių“, – teigiama 2014 m. sausio 6 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje.
Kaip „Karštą komentarą“ informavo Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė, N.Oškutytės Urbonavičienės paskyrimo klausimas dar nėra priimtas.
