Policijos departamentas nesugebėjo užkirsti kelio žudynėms Kaune. Tokia buvo pagrindinė žinia, kurią pranešė Lietuvos žiniasklaidos priemonės. Tačiau pasigirdo abejonių, kritiškų pamąstymų apie patį V. Gaivenio informatorių, apie nesutapimus visoje istorijoje. Juk prieš dvejus metus ne paprasti policininkai priėmė tą informatorių, o patys vadovai.
Nepriklausomi Policijos departamento vadovai neleistų nužudyti žmonių Kaune. Jie nerizikuotų savo karjeromis, savo gerais vardais. Juk anksčiau ar vėliau tokie dalykai tikrai išaiškėtų, taigi nepriklausoma Policijos departamento vadovybė tikrai būtų reagavusi į V. Gaivenio informatoriaus M. Ž. žodžius.
Pilietis M. Ž. norėjo pranešti apie būsimą nusikaltimą, norėjo tapti informatoriumi, tačiau tai darė ne paprastai, o taip, kad kuo daugiau Policijos departamento aukščiausių pareigūnų būtų informuoti apie žudynes Kaune.
Kodėl policijos vadovai tinkamai nereagavo į V. Gaivenio informatoriaus pranešimus? Nebuvo daromi garso įrašai, nebuvo slaptai filmuojama, nebuvo pranešta J. Furmanavičiui ar V. Naruševičienei apie jų planuojamus nužudymus?
Galima daryti prielaidą, kad informatoriaus informacija buvo netiksli, kadangi ji iš tikrųjų ir nebuvo tiksli (baltajame autobusiuke nebuvo kraunami lavonai, nebuvo nužudyti visi žmonės iš mirtininkų sąrašo). Bet kur kas rimtesnė ir tikroviškesnė versija būtų tokia, kad Policijos departamente dirbantys kai kurie vadovai nėra laisvi ir prieš juos yra surinkta kompromituojanti medžiaga.
Prisiminkite įžymiąją L. Stankūnaitės konferenciją Policijos departamento patalpose. Tokia konferencija daug ką pasako apie Policijos departamentą, kaip apie įstaigą. Visuomenė tada taip ir nesužinojo, kas surengė tą konferenciją, kas davė nurodymą įleisti tinkamus ir neįleisti netinkamų žurnalistų.
Policija nėra tokio svarbumo įstaiga kaip Generalinė prokuratūra ar VSD. O kai nesi aukščiausias, tai tu privalai paklusti tiems, kas yra aukščiau. Juk nėra sudėtinga minėtam V. Gaivenio informatoriui „užvesti“ porą bylų, taip jį išprovokuojant, kad jis bėgtų tiesiai pas V. Gaivenį, o tada jau ir pas prokurorus. Gal ir su D. Kedžiu kontaktą turėti galėjo irgi dėl kokių nors „užvestų bylų“?
Kai esi silpnas žmogus, tavimi lengva manipuliuoti. Buvęs kalinys renkasi geriausią variantą – gyventi išlaikomam valstybės, gaunant kas mėnesį pašalpą ir gyventi jaukiame butuke, o ne kalėjimo kameroje. Jį saugos, kaip Prezidentą, gal net ateityje parūpins kelionę kur nors į užsienį, pakeis tapatybę. Ir viskas už mokesčių mokėtojų pinigus. Juk jam jau pabodo kalėjimas, jis ten jau buvo. Vargšelis nori pabūti laisvėje, pasimėgauti gyvenimiškais malonumais.
Taigi nėra sunku išprovokuoti tokį žmogų, kuris yra itin pažeidžiamas, kuris yra buvęs kalėjime net neaišku už ką, gal už rimtus nusikaltimus, kad štai jis viską papasakotų, nes kitu atveju jam grėstų kalėjimas.
Nors nereikėtų atmesti ir tos versijos, kad žmogus prisidirbo labai rimtai, tačiau, norėdamas išsaugoti save nuo kalėjimo, jis nubėgo pas tuos pačius Policijos departamento pareigūnus prašydamas, kad jam padėtų (vėlgi – asmeniniai interesai, o ne kilnūs tikslai). Tačiau kaip jie galėjo padėti jam? Ar policija vykdė tą tyrimą? Jeigu nusikaltimo nebuvo, tai teisme jis būtų buvęs išteisintas. Tačiau teismo jis nelaukė ir tikriausiai nelaiko savęs kaltu, o, kaip dažnai mėgstama sakyti, kad „prieš jį visi eina, jis nekaltas“. Jeigu nekaltas, tai kodėl nelauki teismo? Keistas noras, kad padėtų policija, kuri negali padėti tokiais atvejais.
Galima daryti prielaidą, jog Policijos departamento vadovams buvo liepta rimtai nereaguoti į visus minėto informatoriaus pasakojimus.
Tokį įsakymą galėjo duoti tie asmenys, kurie organizavo žudynių operaciją Kaune.
Organizuoti tokio stambaus masto operaciją galėjo asmenys, turintys daug galios, tačiau tikrai ne N. Venckienė.
Lietuvoje daug galios turi sėdintys VSD ir prokuratūrose. Policijos departamentas nėra kažkuo geresnis ar blogesnis, tiesiog jis yra silpnesnis savo galiomis, o silpnesnis negali valdyti stipresnio.
Kažkas rimtai turėjo prispausti kai kuriuos Policijos departamento vadovus, kad šie ignoruotų minėto V. Gaivenio informatoriaus pranešimus. Turėjo būti rimta kompromituojanti medžiaga, rimtas spaudimas. Galbūt jie rizikavo ne veltui? Jų paslaptys, korupciniai sandoriai, tamsi praeitis liko ir toliau dulkėti kažkieno stalčiuose.
Kai kurie Policijos departamento vadovai ir jų pavaldiniai galėjo ne savo valia taip pasielgti. Tačiau viso to jie dabar tikrai nepasakys nei tyrėjams, nei žurnalistams. Ne visi prisipažins, kad apskritai buvo kažkoks informatorius. O jei ir prisipažins, kad kalbėjo su tokiu, kad žinojo, tai tikrai nesakys, kodėl neužkirto kelio nusikaltimams. Sakys įprastai: „Žinojome, bet tai, ką jis sakė, kaip sakė, nebuvo tikslu, todėl ir nepatikėjome“. Juk būtų kur kas sunkesni kaltinimai, kur kas platesnis tyrimas ir didesnis skandalas, jei kai kurie Policijos departamento viršininkai pasakytų, jog spaudimą tylėti jiems davė pats VSD. Kad yra surinkta kompromituojanti medžiaga prieš juos. Tokiu atveju tektų prisipažinti dėl savo praeities nuodėmių, kelti dešimtis baudžiamųjų bylų, sėsti į kalėjimą iki gyvos galvos, ir atsirastų dar daugiau įtariamųjų. Tačiau to niekas nedarys ir visi ramiai išeis.
Taigi didelė tikimybė, kad kai kurie Policijos departamento vadovai tikrai žinojo apie rengiamas žudynes Kaune. Nors ir būdami profesionalai, jie negalėjo jų nesustabdyti. Jų neveiklumui turėjo būti rimta priežastis ir vienintelė priežastis galėjo būti – kompromituojanti medžiaga prieš juos pačius, kad jie neatliktų savo funkcijų. Jeigu kompromituojančios medžiagos vertė buvo aukštesnė nei ta rizika, kuri buvo susijusi su informatoriumi, tai tam tikri policijos vadovai tiesiog paskaičiavo, kas naudingiau. O tie, kurie tikrai atsakingi už žudynes, ir toliau sėdi trindami rankas, nes į juos pikti žvilgsniai net nekrypsta.
Visuomenė atidžiau turėtų žiūrėti, kas darosi VSD ir Generalinėje prokuratūroje. Ne tik esamų vadovų ar pavaduotojų kabinetuose. Ypatingas dėmesys turėtų būti nukreiptas į buvusius vadovus ir pavaduotojus.
