Seimo narei Neringai Venckienei ketinamuose pareikšti įtarimuose randame formuluotę „psichiškai gniuždė vaiką“.
Tačiau tie, kas reiškia tokią nuomonę, turėtų įsigilinti, kas iš tiesų praėjusių metų gegužės 17 dieną Garliavoje gniuždė ir psichiškai veikė vaiką.
Vaiko teisių apsaugos specialistės, vaikui paaiškinus – ką ne kartą ji darė įvairių apklausų metu – tiek apklausinėjama tyrėjų, tiek psichologų – jog nenori eiti su motina, ir kodėl nenori eiti, atrėžė, jog mergaitė negalinti rinktis: „eini dabar arba už minutės“.
Nors buvo kambaryje nusuktos vaizdo kameros, buvo įrašytas garsas. Toliau vyras galimai advokatas sako, jog mergaitė dabar negali rinktis, o galės pasirinkti, kai užaugs.
Tokie nekompetentingi ir įstatymų neatitinkantys paaiškinimai traktuotini ne kaip kitaip, o psichine prievarta vaikui.
Nusikaltimų tvirkinimo ir prievartavimo bylose nukentėjusieji turi teisę gyventi ne toje aplinkoje, kurioje įvykdytas nusikaltimas, iki teismas priims įsiteisėjusį nuosprendį.
Be to, nei civiliniame, nei civilinio proceso kodekse nėra jokio amžiaus cenzo – nuo kada vaikas gali reikšti savo nuomonę.
Tiek vaiko teisių apsaugos darbuotojos, tiek advokatas galimai melavo, nes iki 14 metų vaikas reiškia nuomonę pats arba per atstovą, o nuo 14 metų turi teisę pats surašyti ieškinį ir paduoti savo tėvus – jeigu jie pažeidžia jo teises – tiesiai į teismą.
Taigi, Vaiko teisių apsaugos darbuotojos, sakydamos, jog ji negali rinktis, melavo. O tas vyriškis, kai sakė, jog galės rinktis, kai bus suaugusi, irgi melavo.
Galimai šie asmenys ir gniuždė psichiškai vaiką.
Kiekvienoje mokykloje vaikai yra supažindinami su savo teisėmis, jiems suteikiama informacija, jog jeigu kas nors pažeidžia jų teises, jie turi teisę pranešti.
Nors purkštaujama, kodėl neva mergaitė mokėsi namie – tačiau iki bandymų ją prievarta išvežti iš namų, ji vaikščiojo į mokyklą, kurioje ir sužinojo apie savo teises: išreikšti savo nuomonę tiesiogiai ar per atstovą teisme ir visose įstaigose, kur sprendžiamas jos likimas (LR CK 3.164 str. 2 d., LR CPK 380 str.)
Klausimas tik, kodėl Vaiko teisių skyrius ir visi šios mergaitės likimą nagrinėję teismai nesilaikė šių imperatyvių įstatyminių normų?
Gal dėl tokios savivalės gegužės 17 dieną mergaitei ir buvo pasakyta – jog ji negalinti rinktis.
Nes institucijų atstovai jautėsi nevaržomi – juk net teismai nesilaiko įstatymų, tai kodėl jie neva turintys laikytis?
Taigi, kai Neringa Venckienė esą turi būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn, nes esą psichiškai gniuždė vaiką, pirmiausia turi būti teisiami tie, kurie melagingai vaikui aiškino, jog „eini dabar arba už minutės“, arba „galėsi rinktis, kai būsi suaugusi“ – nes tai buvo melas, ir galimai psichinė prievarta prieš vaiką.
