Iki gyvos galvos dėl Medininkų žudynių nuteistas Konstantinas Michailovas kreipėsi į Jos Ekscelenciją Prezidentę, Seimo pirmininkę, Seimo narius ir Apeliacinio teismo pirmininką, teigdamas, jog yra tapęs 1991 m. liepos 31 d. įvykių Medininkuose tyrimo atžvilgiu vykdomos politikos įkaitu.
„Kreipiuosi į Jus dėl savo likimo, kuris dėl nesuprantamų ir iki šiol nepagrįstų priežasčių yra 1991 m. liepos 31 d. įvykių Medininkuose tyrimo atžvilgiu vykdomos politikos įkaitu.
Apgailestauju, kad esu priverstas vėl kreiptis į Jus, prašydamas įsigilinti į šios bylos ir paties jos tyrimo, kurio išdavoje aš buvau nepagristai nuteistas, nesant tam reikalaujamų pagrindų bei įrodymų, aplinkybes, o Lietuvos valstybė ir visuomenė iki šiol neturi galimybės sužinoti istorinę tiesą apie Medininkų tragediją.
Nesinori tikėti, kad teisingumo įvykdymui vietoje tikrųjų žudikų atsakomybės Lietuvos žmonėms užtektų vien tik formalaus pirmo pasitaikiusio asmens, t.y. manęs, nuteisimo.
Viso proceso metu aš ir mano advokatai neigėme ne bukai-aklai, o labai kruopščiai ir išsamiai pagrįstai atskleidėme visą man pareikštų kaltinimų nepagrįstumą ir absoliutų jų neįgalumą.
Pagrįstai prašėme atlikti visą eilę tardymo veiksmų, paskirti ir atlikti ekspertizes, apklausti ekspertus, specialistus bei liudytojus, kas, vadovaujantis elementaria tyrimo logika, savaime turėjo būti padaryta ne tik iki nusprendžiant mano suėmimo klausimą, o pilnai atlikta dar pirmomis tyrimo dienomis, pirmaisiais mėnesiais ir metais.
Tačiau Vilniaus apygardos teismas priėmė nuosprendį, neatsižvelgdamas į elementarius kriminalistikos, tyrimo proceso eigos, Lietuvos įstatymų ir Europos žmogaus teisių Konvencijos reikalavimus, taip ir nesurinkęs mano kaltės, kurios nėra ir būti negali, įrodymų, bet ir nenustatęs visų nužudymo aplinkybių, išskyrus patį septynių Lietuvos pareigūnų nužudymo ir pono Tomo Šerno sunkaus sužalojimo faktą.
Daugiau byloje nieko nenustatyta, neištirta ir neišsiaiškinta. Tačiau neatsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, aš pripažintas kaltu.
Dėl šios priežasties įtikinamai prašau Jūsų visų atsakyti sau patiems ir Lietuvos visuomenei: ar tai yra teisėtas teisingumas, ir nejaugi Valstybė bei jos teisingumas, istorija gali būti kuriami grindžiant akivaizdžiausiu Melu?“ – į aukščiausius šalies vadovus, parlamentarus ir Apeliacinio teismo pirmininką keripėsi K.Michailovas.
KK inf.
