Lietuvoje – įkalinimo iki gyvos galvos bausmė ir visuomenės priešiškumas į laisvę išėjusiems nuteistiesiems, Norvegijoje – ne ilgesnė nei 21 m. laisvės atėmimo bausmė ir socialinė reintegracija. Sprendžiant, ką daryti su nuteistaisiais, skandinavai renkasi perauklėti ir neklysta – jų įkalinimo įstaigose nuteistųjų maždaug keturis kartus mažiau nei Lietuvoje.
„Mūsų bausmių vykdymo sistema paveldėta iš sovietmečio, kai svarbiausia buvo nusikaltusįjį izoliuoti nuo visuomenės net nekeliant klausimo apie jo grįžimą į laisvę. Tai atvedė iki dabartinės situacijos – pakartotinio nusikalstamumo ir žmogaus „nurašymo“ dėl vieno paslydimo. Norvegų pavyzdys rodo, kad yra ir kitas, geresnis, kelias, kaip tvarkytis su nusikalstamumu, duodantis realių rezultatų. Norime perimti sėkmingą jų patirtį ir modernizuoti bausmių vykdymo sistemą taip, kad tai būtų naudinga ir valstybei, ir visuomenei“, – sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Norvegijos teisinė sistema gali būti pelnytai vadinama viena humaniškiausių pasaulyje. 1971 m. šalyje panaikinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, o nustatytas ilgiausias įkalinimo terminas – 21 metai. Didžiausias dėmesys skiriamas pasiruošimui grįžti į laisvę – gyvenimas pusiaukelės namuose ir įkalinimo „pertraukos“, kai galima grįžti namo.
Panašu, kad į nuteistųjų socialinę reabilitaciją orientuota bausmių vykdymo sistema duoda vaisių. Eurostat duomenimis, tarp Europos šalių Norvegija viena iš pirmaujančių pagal mažiausią kalinių skaičių, tenkantį vienam gyventojui (60–72 kaliniai / 100 000 gyventojų). Tuo tarpu Baltijos šalys, tarp kurių ir Lietuva, yra tarp daugiausiai kalinių Europoje turinčių valstybių – šimtui tūkstančių gyventojų čia tenka 250–300 nuteistųjų.
„Nereikėtų pamiršti, kad mūsų tikslas – jog kiekvienas nusikaltęs asmuo grįžtų į visuomenę, o ne atgal į kalėjimą. Net ir vertinant tai labai pragmatiškai, toks tikslas valstybei turėtų būti pirmiausia – juk išlaikyti žmogų kalėjime kainuoja didžiulius pinigus. Visomis prasmėmis žmogus naudingesnis, kai yra visapusiška visuomenės dalis, joje gyvena, dirba, moka mokesčius ir taip toliau“, – sako Norvegijos „Sandaker“ Pusiaukelės namų vadovas Lars Oster.
Savo ruožtu, Lietuvoje jau priimtos Teisingumo ministerijos parengtos įstatymų pataisos, kuriomis nuteistiesiems suteikta daugiau galimybių. Alytuje ir Marijampolėje jau atidaryti 2 iš 4 Lietuvoje suplanuotų pusiaukelės namų, padėsiančių laisvės atėmimo bausmę baigiantiems nuteistiesiems prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje. Juose jau įsikūrę pirmieji gyventojai – motyvuoti ir gerai bausmės atlikimo metu besielgę nuteistieji, laukiantys lygtinio paleidimo.
Įgyvendinti ir kiti projektai – Panevėžyje atidarytuose motinos ir vaiko namuose geresnės sąlygos suteiktos mažus vaikus turinčioms nuteistosioms, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje atidaryta moderni mokykla, vykdomi pareigūnų mokymai, įdiegta moderni elektroninio stebėjimo sistema, reorganizuojamos šalies pataisos įstaigos.
Šių projektų įgyvendinimas finansuotas pagal 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programą LT 14 „Pataisos, įskaitant bausmes be įkalinimo“.
