Kraupių pastarųjų dienų įvykiai priminė svarbias Lietuvos sveikatos ir teisės sistemos spragas. Kol policija ieškojo Kauno rajono gyventojo, kaip įtariama, nužudžiusio keturis šeimos narius, visuomenė ir žiniasklaida viešai svarstė šio įvykio priežastis, įtariamojo psichinę būklę. Šiuo metu teisėsauga, sulaikiusi įtariamąjį ir jį apklaususį neskelbia pirminių išvadų apie galimą įtariamojo sveikatos būklę, ją vertins ekspertai.
Tačiau šis įvykis dar kartą apnuogino svarbų faktą: apie įtariamojo psichikos būklę objektyvių duomenų galėjo neturėti nei jo darbdavys, nei atsakingos sveikatos priežiūros institucijos. Nes pažymos apie asmens psichikos būklę išduodamos gana formaliai, pavyzdžiui, pakeitus gyvenamąją vietą, kitoje šalies sveikatos įstaigoje ją gauti paprasčiau. Be to, asmuo turi teisę į privačią gydymo įstaigą dėl psichikos sutrikimų kreiptis ir anonimiškai.
„Lig šiol Lietuvoje nėra bendro psichikos ligomis sergančių žmonių registro. Žinoma, jis turėtų būti parengtas laikantis asmens duomenų apsaugos teisės aktų, prieinamas tik šios srities medikams. Tai užtikrina ir JT Neįgaliųjų teisių konvencija, kurios Lietuva nėra tinkamai įgyvendinusi. JT neįgaliųjų komiteto Lietuvai parengtose rekomendacijose netgi reiškiamas susirūpinimas, kad nerenkami statistiniai duomenys apie psichosocialinę negalią turinčių asmenų gydymą be jų sutikimo, ar kai sutikimą duoda šeimos narys, globėjas. Nors gydytojas psichiatras privalo patikrinti, ar asmuo nesilankė ir nebuvo sveikatos priežiūros įstaigos priežiūroje dėl psichikos ligos ar sveikatos problemų, informacija apie tai, ar asmuo anonimiškai ir privačiai nesigydė pas gydytojus psichiatrus, yra gaunama vien iš paciento. Akivaizdu, kad esant tokiai situacijai šią svarbią informaciją itin lengva nuslėpti,“- sako Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė.
Pasak eksperto, teisinis reglamentavimas yra ydingas, praktikoje neretai apsiribojama formaliu pažymų iš asmens gyvenamosios vietos priklausomybės ligų, sveikatos priežiūros centrų pateikimu bendrosios praktikos gydytojui, o šis išduoda pažymą. Nesudėtinga ją išduoti nesilaikant procedūrų, yra įstaigų, už pinigus išduodančių sveikatos patikros dokumentus.
Situacija dar labiau komplikuojasi, jei Lietuvos pilietis, išvykęs trumpam, ar emigravęs, pavyzdžiui, gydėsi ar kreipėsi pagalbos ES šalyse. Kyla klausimas, ar tokius duomenis apie Lietuvos piliečius gali gauti ir ar dėl jų kreipiasi šalies gydymo įstaigos.
„Prieš porą metų raginome teisingumo ir sveikatos apsaugos ministerijas suburti darbo grupę šiai problemai spręsti. Deja, kol kas rezultatų nėra. Sveikatos įstaigos nesidalina informacija apie asmenų psichikos būklę ir būtina keisti dabar esančią tvarką. Šiek tiek griežtesnė psichikos patikros tvarka yra norint įsigyti ginklą, tačiau ir čia yra spragų. Dabartinis formalus pažymų išdavimas yra valstybės lėšų švaistymas gaištant laiką neefektyvioms procedūroms, atliekamoms gydytojų psichiatrų ir apmokamų iš ligonių kasų“, – teigė Lietuvos advokatūros pirmininkas.
Dėl sveikatos būklės tikrinimo tvarkos keitimo Lietuvos advokatūra į Teisingumo ir Sveikatos apsaugos ministerijas kreipėsi 2015 m. balandžio mėn.
