Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Gintaras Eidukevičius, surašęs 310 lapų kaltinamąjį aktą, teismui perdavė didelės apimties – 36 tomų – baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai grobsčius bendrovės lėšas pateikti trumpalaikes paskolas teikiančios įmonės direktoriui ir vadybininkui.
Ikiteisminio tyrimo metu, atlikto Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato pareigūnų, nustatyta, kad greituosius kreditus teikiančios įmonės direktorius D. V. kartu su įmonės vadybininku R. Ž. klastojo paskolų išdavimo sutartis ir pinigų išmokėjimo kvitus – pinigų neišduodavo, o juos pasisavindavo.
Dažniausiai fiktyvios sutartys buvo sudaromos pasinaudojant šioje įmonėje greituosius kreditus jau ėmusių ar išvis nieko apie paskolų išdavimą nežinančių asmenų vardu.
,,Piramidės schema įmonėje panaudota grobstant pačios bendrovės pinigines lėšas. Kaltinamieji, siekdami, kad kuo ilgiau nepaaiškėtų piniginių lėšų grobstymo faktai, pridengdavo juos fiktyviomis paskolų sutartimis, o iš naujai užvaldytų pinigų po truputį atsiskaitydavo už ankstesniais mėnesiais tariamai išduotas paskolas“, – nusikalstamos veikos plonybes aiškino tyrimą organizavęs prokuroras.
Anot G. Eidukevičiaus, akcininkai įmonės direktoriui patikėjo didelį turtą, tačiau visiškai nekontroliavo, kur ir kaip naudojamos jų piniginės lėšos.
,,Akcininkai įmonei patikėjo didelį turtą, tačiau visiškai nekontroliavo, kur ir kaip naudojamos jų piniginės lėšos. Tuo pasinaudojęs įmonės vadovas ,beje, privalėjęs kontroliuoti, kaip pinigines lėšas naudoja vadybininkai, pasitelkęs vieną iš vadybininkų, pats netrukdomai trejus metus grobstė grynuosius pinigus“, – apie ikiteisminį tyrimą kalbėjo valstybinį kaltinimą teisme palaikysiantis prokuroras.
Tyrimo metu išaiškinta, kad įmonės direktorius vadybininkui už „pagalbą“ atsiskaitydavo ne tik grynaisiais pinigais, bet ir kelialapiais į Lietuvos bei užsienio šalių kurortus.
Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai visoje Lietuvoje apklausė 250 žmonių, baudžiamąją bylą sudaro 7 tūkst. lapų dokumentų.
Pažymėtina, kad prieš kelis metus dėl beveik 200 tūkst. litų pasisavinimo dvejų metų laisvės atėmimo bausme nuteista šios įmonės vadybininkė. Tuo metu dėl piniginių lėšų grobstymo į teisėsaugą kreipėsi netrukus pats prieš teismą stosiantis tos pačios įmonės direktorius bei kartu nusikalstamas veikas daręs vadybininkas.
Šioje baudžiamojoje byloje greituosius kreditus teikianti įmonė pateikė beveik 300 tūkst. litų civilinį ieškinį.
Už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą įstatymas numato iki dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, už dokumentų klastojimą, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala, – iki šešerių.
GP inf.
