Nors Generalinis prokuroras 2010 m. rugpjūčio 8 d. LTV laidoje "Savaitė" teigė, kad Prokuratūra padarė klaidų kurias pripažino ir iš jų pasimokė, pasiklausius viso interviu vienareikšmiškai jau dabar aišku – Prokuratūra jokių klaidų nepripažino, iš jų nepasimokė ir to net nesiruošia daryti. Visos Prokuratūros kalbos apie atvirumą visuomenei, tėra tik tradicinės tuščios kalbos ir nieko daugiau – užtenka pamatyti, ką prokurorai atsako piliečiams į jų klausimus apie ilgametes rezonansines bylas.
O šis interviu tik patvirtino, kad dar neribotą laiką, deja, vienoje svarbiausių šalies institucijų, o, reiškia, ir valstybėje niekas nesikeis.
Interviu su generaliniu prokuroru 201-08-08 LTV laidoje „Savaitė“
-Šią savaitę prisiekė antrasis ir jau paskutinis jūsų pavaduotojas, jau suformavote komandą. Ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, priimant priesaiką, pasakė, kad iš tiesų prokuratūrai tenka labai rimtas uždavinys atstatyti teisėsaugos, o kartu ir visos valstybės prestižą visuomenės akyse. Tai, Jūsų vertinimu, kodėl prokuratūra pasitikėjimas buvo prarastas?
-Na, prokuratūra padarė klaidų, kurias pripažino, iš jų pasimokė, ir manau, kad ta skaudi pamoka tik į naudą prokuratūrai. Manau, kad suprasta, kad reikia visuomenei daugiau atvirumo, to ir sieksime. Tai vienas mano prioritetų, ateinant į naujas pareigas.
-Minėjote klaidas. Kokias klaidas darė ankstesni prokuratūros vadovai?
-Na, aš siečiau klaidas gal ne su vadovais, kiek su ikiteisminiais tyrimais, atliktais Kaune. Tai jau plačiai yra nušviesta, įvertinta. Todėl ties tuo tikriausiai daugiau neapsistosiu.
-Na, policijos generalinis komisaras p. Telyčėnas yra pripažinęs, kad yra policijos būta darbo broko, tiriant vadinamąją Kauno pedofilijos bylą. Ar jūs irgi įžvelgtumėte prokuratūros darbo broko spragų toje byloje? Ir kokios jos būtų?
-Jos jau yra įvertintos. Nubausti septyni pareigūnai. Tas faktas, kad nubausta tiek pareigūnų vienoje byloje, rodo tam tikras ir sistemines prokuratūros problemas.
Kaip sakiau, galbūt buvo per mažai atvirumo visuomenėje, nepakankamai jautriai buvo reaguojama į proceso dalyvių reiškiamus skundus, ir tai iššaukė tam tikrą visuomenės reakciją ir atitinkamai tuos įvykius.
-Galima tikėtis, kad daugiau bus teikiama informacijos apie ikiteisminius tyrimus?
-Iki šiol ši sritis buvo nereglamentuota. Kai reglamentuosim, priklausomai nuo reglamentacijos, bus bent jau aiškesnės žaidimo taisyklės. Nes dabar tos nežinios iš tiesų buvo daug. Prokurorai nežinojo, kurioj apimtyje, kada turėtų suteikti informaciją.
-Jeigu kalbėtume konkrečiai apie šią rezonansinę Kauno pedofilijos bylą, tai dabar naujausios aktualijos – tiriamas toliau Drąsiaus Kedžio kūnas, jo sužalojimai. Kada bus baigtas tyrimas ir kaip tai gali bylos eigą paveikti?
-Tikimės išvadų ateinančią savaitę, bet, manau, nėra pagrindo tikėtis, kad tai kreips bylos kryptį kita linkme.
-Pakalbėkime apie kitą rezonansinę bylą, kuri šią savaitę buvo aktuali, tai Eglės Kusaitės, kuri įtariama terorizmu. Ją paleido teismas į laisvę, nors prokurorai prašė kitaip. Vis dėlto, kaip tai paveiks bylos eigą?
-Manau, kad bylai tai nepakenks.
-Kita rezonansinė byla – tai pono Vytauto Pociūno žūtis. Neseniai ši byla buvo perkvalifikuota į nužudymą. Kodėl? Ar atsirado daugiau duomenų, kad ponas Pociūnas galėjo būti nužudytas? Ir kodėl dar niekam nepareikšti įtarimai?
-Duomenų daugiau neatsirado. Tačiau jie gal buvo vertinami kitaip, ir norima kvalifikuoti pagal konkretų Baudžiamojo kodekso straipsnį, kad turėt platesnes procesines priemones tirt minėtą įvykį.
-Kiek dar ilgai gali užtrukti šios baudžiamos bylos tyrimas, kuris jau ne kartą buvo atnaujintas?
-Negaliu pasakyti, kada jisai bus baigtas, priklauso nuo duomenų, kokie bus surinkti, atliekant papildomą tyrimą.
-Jeigu atsitiktų taip, kad būtų nustatyta, jog ne Lietuvos piliečiai padarė šį nusikaltimą, kas būtų tokiu atveju?
-Na, tikriausiai būtų galima galvoti apie baudžiamojo persekiojimo perdavimą Baltarusijos prokuratūrai.
-Kaip vyksta darbas su Medininkų byla? Kokių čia galima tikėtis postūmių?
-Na, kaip jau žinoma, vienas įtariamasis atiduotas teismui, jo atžvilgiu nagrinėjama byla, procesas gana plačiai nušviečiamas. O dėl kitų tyrimo įtariamųjų yra paskelbta paieška, išduotas Europos arešto orderis, tačiau Rusijos Federacija atsisako minėtus asmenis išduoti.
-Sakote, kad su Rusijos prokurorais dirbama pariteto principu – bent jau, pavyzdžiui, Kusaitės byloje. Kodėl va tokiais atvejais mes labai uoliai vykdome, pvz., Kusaitės atveju, Rusijos teisėsaugininkų prašymus, tačiau jie mūsų – nevykdo. Argi čia pariteto principas?
-Rusijos Federacija vykdo. Daugelyje bylų mes kreipiamės ir teisinės pagalbos prašymai yra įvykdomi. Čia mes galime kalbėti tiktai apie atskirą bylą, jūs klausėt dėl Medininkų bylos, tai čia iš tiesų nematome to gero noro bendradarbiauti.
-Ar bandysite tą ryšį sustiprinti, kažkokių postūmių pasiekti, glaudžių, bendradarbiaujant su Rusija šioje konkrečioje byloje?
-Kiek nuo manęs priklauso, bandysiu. Tačiau, kiek žinau, anksčiau buvo iš tiesų susitikta su generalinio prokuroro pavaduotoju, bandyta kalbėti tuo klausimu. Tačiau iniciatyva taip ir užgeso.
-Ar ruošiamasi perkvalifikuoti šią bylą į karo nusikaltimą, kad jai nesueitų senaties terminas?
-Tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek bylą nagrinėjant teisme, yra renkami duomenys. Ir būtent įvertinus surinktus duomenis, svarstomas šis klausimas. Bet kol kas pagrindo kvalifikuoti nusikalstamą veiką kaip karo nusikaltimą nėra.
-Kada sueina senatis?
-Senatis taikoma tada, kada tas terminas artėja. Ir kiekvienas atvejis yra invidualus.
-Šiuo konkrečiu atveju? Medininkų?
-Už nusikaltimą, kurį, kaip įtariama, padarė Michailovas, yra numatytas 20 metų senaties terminas. Tačiau šis terminas priklauso ir nuo individualių tokių dalykų, tai konkrečiai su šiuo asmeniu susijusiu teistumu. Jeigu jis padarė kokią nusikalstamą veiką, tai senaties terminas nutrūksta. Taigi, senaties klausimas bus sprendžiamas, kada tas terminas ateis, ir bus vertinamos visos byloje esančios aplinkybės.
-O kitų galimų įtariamųjų atveju?
-Vėlgi, sakau, tai individualūs atvejai, kurie konkrečiai ir sprendžiami. Kai kurių duomenų iš Rusijos Federacijos nesame gavę, dėl įtariamųjų teistumo būtent, tai turi įtakos skaičiuojant senaties terminus.
-Dabar šiek tiek kita tema. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad augant bedarbystei, esant ekonominiams nestabilumams, labai suaktyvėja organizuotas nusikalstamumas. Sakykit, ar jaučiate tą?
-Na, suprantama, kad esant sunkmečiui, aktyvėja nusikalstamos grupės. Tačiau jų nusikalstamas pobūdis keičiasi. Jeigu anksčiau tai buvo smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos, tai šiuo metu jos yra labiau orientuotas į šešėlinę ekonomiką, finansinius nusikaltimus, kuriems išaiškinti reikia daugiau kompetencijos, sąnaudų, nes šiuo metu nusikaltėliai turi žymiai daugiau intelekto, nei prieš dešimtmetį.
-Kodėl vis dėlto mes turime tiek mažai bylų, pvz., pinigų plovimo bylų?
-Iš tiesų tai problema, kuri buvo aptariama ir apygardų prokuratūrose, ir Generalinėje prokuratūroje paruoštas apibendrinimas, atkreiptas dėmesys, kad mes kiekviename ikiteisminiame tyrime turime tirti ne tik konkrečią veiką ir siekti bylą perduoti teismui, bet reikėtų pasižiūrėti šiek tiek ir į šalį – finansavimo šaltinius. Ir pasižiūrėti, kaip jūs minėjot, per tą pinigų plovimo prizmę. Gal iki šiol kiek ir siaurai prokuratūra vertindavo nusikalstamas veikas.
-Lietuvoje turime tokią situaciją, ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė metiniame pranešime buvo užsiminusi, kad yra juokinga tai, kad turime už korupcinius nusikaltimus, už kyšininkavimą nuteistą vos vieną asmenį per metus. Tai jūs čia nematote problemos?
-Dėl bausmių griežtumo – tai čia jau individualus kiekvienos bylos atvejis, reikėtų vertinti atskirai. Tačiau už tai yra atsakingi aukštesnieji prokurorai, kurie tvirtina išvadas dėl nuosprendžio teisėtumo pagrįstumo. Jie turi būtent ir įvertinti, ar nebuvo paskirta per švelni bausmė.
-Bet kodėl, na, korupcinėse bylose jos taip įklimpsta teismuose? Ar trūksta prokurorams įrodymų? Ar jų nepakankamai gerai atlikti ikiteisminiai tyrimai, kad tiesiog greitai negalima išspręsti problemos, kaip, pvz., buvo padaryta pono Skiko atveju – sveikatos viceministro?
-Na, iš tiesų korupcinės veikos – tai labai latentiškos. Šiose bylose nebūna nukentėjusiųjų, dažnai abi šalys – tiek kyšio davėjas, tiek jo gavėjas yra suinteresuoti, kad apie tai niekas nesužinotų. Ir iš tiesų labai sudėtinga tokius atvejus nustatyti ir juos įrodinėti teisme.
-Apie politines įtakas. Buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas G.Jasaitis buvo užsiminęs, kad jautė tas politines įtakas. Ar jūs jas jaučiate?
-Aplamai nesu jutęs jokios įtakos. Ir per šiuos du mėnesius naujose pareigose man jokios įtakos niekas nedarė.
-Bet turbūt naivu būtų tikėtis, kad tos įtakos neegzistuoja?
-Negaliu pasakyti už kitus prokurorus. Bet, kiek žinau, buvo renkama informacija tuo klausimu ir iš esmės nebuvo gauta prokurorų pastabų, kad politikai jiems daro įtaką.
-Na, vis tiek galima sakyti esate šviežias Generalinėje prokuratūroje, tai su kuo tariatės? Su kažkuo tai reikia pasitarti kaip dirbti?
-Aš pasitikiu Generalinės prokuratūros komanda, pavaduotojais, ir aptariam visas problemas, ikiteisminius tyrimus, jų kryptis būtent darbo kolektyve.
-Ar aptariate darbo reikalus ir su buvusiu generaliniu prokuroru ponu Valantinu?
-Ne.
-Ar dažnai tariatės su prezidentūra dėl pertvarkų prokuratūroje?
-Na, prokuratūros vizija buvo aptarta man prisistatant, prisistatant pavaduotojams. O per prezidentūrą tikriausiai inicijuosime tuos pasiūlymus, kurie bus pateikti minėtos darbo grupės.
-Ar galite pažadėti, kad jums, jeigu pavyks baigti kadenciją, kad Lietuvoje bent dalis piliečių jaus, kad yra daugiau teisingumo?
-Darysiu, kas priklauso nuo manęs, kad jie jaustųsi saugiau ir kad prokuroras jų akyse būtų jų interesų gynėjas ir saugumo garantas.
-Ką gi, dėkui jums už pokalbį.
KK ir Ekspertai.eu inf.
2010-08-10
