Generalinė prokuratūra, vadovaujama A.Valantino, vis dar nesurado 2000 m. liepos 6 d. nužudytų buvusio “Mažeikių naftos” generalinio direktoriaus Gedemino Kiesaus, jo sūnaus ir vairuotojo A.Galmino galvų, kurias “tulpinių” lyderis A.Vertelka susidėjo į celofaninį maišą ir nunešė parodyti žmogžudystės užsakovams, kad užsakymas – įvykdytas.
Koks šitų galvų likimas – ar jos, parodžius užsakovams, buvo sunaikintos kokioje nors amoniako salietroje, ar dar kas nors, ir kam jas nunešė A.Vertelka, iki šiol taip ir neaišku. Ir, atrodo, kol kas dar nepaaiškės, nes visi ligšioliniai Generalinės prokuratūros veiksmai leidžia susidaryti įspūdį, kad Kiesų žmogžudystės užsakovas yra valstybės paslaptis, ir kad teisėsauga stengiasi ne išaiškinti, bet uždengti šios kraupios žmogžudystės užsakovus. Kitaip sakant, buvusio “Mažeikių naftos” generalinio direktoriaus G.Kiesaus nužudymas – kaip ir tautinė žmogžudystė (“patriotų” reputacijai apsaugoti?).
Dėl teismo vilkinimo kaltinimai – “tulpiniams”
Spaudoje laikas nuo laiko pasirodo pranešimai, kuriuose Panevėžio nusikalstamos “tulpinių” grupuotės nariai kaltinami teismo vilkinimu – esą niekaip negalima pradėti Kiesų žmogžudystės bylos nagrinėjimo, nes tai V.Baltušiui esą reikia psichiatrinės ekspertizės, tai A.Vertelka, pravarde “Pinčia”, niekaip nepasirenka tinkamo advokato, o be advokato byla negali būti nagrinėjama. Galiausiai šitie žaidimai baigėsi – V.Baltušis buvo ištirtas ir pripažintas pakaltinamu, o A.Vertelkai buvo pasamdyta valstybės samdoma advokatė. Taigi byla lyg ir turėtų judėti. Deja – naujajai A.Vertelkos advokatei reikia laiko susipažinti su byla. Todėl ta diena, kada Kiesų žmogžudystės byla bus pradėta nagrinėti iš esmės, taip ir lieka neaiški.
Kas dėl to kaltas? Iš pirmo žvilgsnio – Kiesų ir Galmino nužudymu kaltinami “tulpiniai”, kurie vis randa būtų, kaip šį teismą nutolinti. Tačiau jeigu paklaustume: “O kam toks vilkinimas naudingas?”, be jokios abejonės, atsakymas būtų vienas: tiems, kas tą žmogžudystę užsakė. Nes “tulpiniams” juk jokio skirtumo, ar jie už šį nusikaltimą bus nuteisti rytoj, ar po dešimt metų – bet kokiu atveju už kitas žmogžudystes jie jau nuteisti kalėti iki gyvos galvos.
Taigi čia kaip tame posakyje – kas pinigus moka, tas ir muziką užsako. O užsakovams šiuo konkrečiu atveju reikia vieno – užvilkinti kaip galima ilgiau teismą, kad reikalas neprieitų prie žmogžudystės užsakovų. Ir tai daroma labai sėkmingai – per tuos pačius “tulpinius”.
“Tulpiniai” – po policijos sparneliu
Kaip jau rašė “Karštas komentaras”, Panevėžio nusikalstamą “tulpinių” gaują išaugino policija – mat dar 1995 metais VRM patvirtino Panevėžio policijos “darbo planą” su “tulpiniais” , pagal kurį buvo nuspręsta iš A.Vertelkos, V.Baltušio ir kitų “tulpinių” atrinkti kelis ir su jais “pravesti pokalbius”. Be to, pagal šį “darbo planą” “tulpiniams” buvo išduoti leidimai ginklams įsigyti bei įteisintas “tulpiniams” teikiamų paslaugų apmokėjimas – “tulpiniams” leido finansuoti pareigūnus, tiriančius “tulpinių” konkurentų padarytus nusikaltimus prieš “tulpinius”.
Tokiu būdu prisidengus “policijos darbo planu”, nusikalstama “tulpinių” grupuotė iki pat 2000-ųjų liepos 6 d., kuomet nužudė buvusį “Mažeikių naftos” generalinį direktorių Gedeminą Kiesų, galėjo nekliudoma daryti pačius baisiausius nusikaltimus – pasak prokuratūros, “tulpinių” sąskaitoje – per 30 žmogžudysčių.
1995-1996-ieji “tulpinių” grupuotei patys lemtingiausi: 1995 m. “tulpiniai” oficialiai įteisinti kaip Panevėžio policijos “draugai”, o 1996 m. gruodžio 24 d. Panevėžio verslininkas Rimantas Okuličius sukvietė visų “tulpinių” konkurenčių gaujų lyderius ir juos iššaudė. Štai nuo tada “tulpiniai” su juos dengiančiais pareigūnais tapo vienvaldžiais Panevėžio “šeimininkais”.
Draugavo ir su prokuratūra
Tačiau policininkai – ne vieninteliai pareigūnai, “nematę” “tulpinių” nusikaltimų – vienas buvęs Generalinės prokuratūros prokuroras “Karšto komentaro” redakcijai sakė manąs, kad “tulpiniai” turėjo užtarėjų ir prokuratūroje.
“Kai Panevėžyje 1994 metais buvo nužudytas buvęs KAM II-ojo departamento darbuotojas Krivickas, nužudymo vietoje – vienoje “tulpinių” vilų – buvo atlikta krata. Tuomet, pamenu, Vertelka atrodė labai mandras, nes manė, kad mes ten nieko nerasime. Tačiau mes į pagalbą pasitelkėme metalo detektorius ir su jais aptikome kulkas. Tai buvo Kliugerio kulkos – tokios pačios, kokiomis buvo nužudytas ir Krivickas. Kad jūs būtumėte matę, koks buvo Vertelkos veidas, kai mes suradome tas kulkas”, – prisimena buvęs prokuroras.
Tuo metu, be A.Vertelkos, “tulpinių” viloje buvo ir V.Baltušis. Abu “tulpiniai” buvo suimti. Štai tuomet ir įvyko tai, kas leidžia manyti, jog “tulpiniai” jau tuomet turėjo stiprų užnugarį mūsų teisėsaugoje.
“Kulkų ekspertizė dėl mums nesuprantamų priežasčių vėlavo, o prokuroras Sereika vieno aukšto pareigūno nurodymu artimiesiems grąžino Vertelkos ir Baltušio mobiliuosius telefonus – tai leido paslėpti pėdsakus, su kuo jie bendravo telefonu”, – “Karštam komentarui” pasakojo buvęs pareigūnas.
Netrukus byla iš ją tiriančio Generalinės prokuratūros prokuroro buvo atimta ir perduota kitam prokurorui, o sulaikytieji „tulpiniai” – paleisti.
Konservatorių laikai – klestėjimo metas
Pats “tulpinių” klestėjimo metas buvo 1996-2000 metai, kai į valdžią atėjo konservatoriai. Štai tuomet 1996 metų pabaigoje verslininkas Rimantas Okuličius “Svainijoje” iššaudė “tulpinių” konkurentus, o konservatorių valdžia šį nusikaltimą pridengė ir įvardijo kaip “didvyrio pasipriešinimą reketininkams” – tuometinis konservatorių premjeras Gediminas Vagnorius “tulpinių” konkurentus iššaudžiusiam verslininkui skyrė apsaugą, o konservatorių vidaus reikalų ministras, dabartinis Seimo narys Vidmantas Žiemelis žmogžudžiui spaudė ranką ir žadėjo pastatyti Panevėžyje paminklą.
1995 metais “tulpinių” firmoms “Ksimenas” ir “Valdeta” už 10 mln. litų nesumokėtų mokesčių valstybei buvo iškelta baudžiamoji byla, tačiau pasikeitus valdžiai ir į valdžią atėjus konservatorius ši byla buvo sėkmingai numarinta – byla buvo užkonservuota, o 2000 m., suėjus senaties terminui, – iš viso nutraukta.
Ryšininkas – komisaras
Kai 2000 m. liepos mėn. po Kiesaus nužudymo buvo suimtas “tulpinių” lyderis A.Vertelka, tapo aišku, kad atlikusius juodą darbą maurus nutarta “nurašyti”.
Tai, kad A.Vertelka – ne šiaip koks eilinis banditėlis, bet nusikaltėlis, turintis stiprų užnugarį teisėsaugoje, rodo ir faktas, kad praėjus vos savaitei po Kiesų nužudymo jis su savo bendrais Palangoje šventė vieno aukšto komisaro sūnaus gimtadienį, o komisaro sūnui padovanojo auksinį laikrodį.
Be to, kaip redakcijai pasakojo vienas Panevėžio policijos komisariato areštinės darbuotojas, tuo metu, kai A.Vertelka iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo būdavo atvežamas į Panevėžį, į areštinę “tulpinių” lyderio aplankyti atvažiuodavo vienas aukštas komisaras iš Vilniaus. Pasak areštinės darbuotojo, kartą šis pareigūnas pas Vertelką atvažiavo net tuomet, kai oficialiai jis buvo atostogose.
Panevėžio nusikalstamo pasaulio kuluaruose šnekama, kad tarp “tulpinių” ir jų draugų komisarų egzistavo susitarimas, kad po Kiesų nužudymo A.Vertelka, V.Baltušis ir kiti kruvinos egzekucijos dalyviai išvyks iš Lietuvos į vieną Lotynų Amerikos salelę ir ten mėgausis prabangiu gyvenimu, o teisėsauga Kiesų žmogžudystę ”nurašys” taip vadinamiems “malakasosams” (18-19- mečiams). Todėl A.Vertelkos suėmimas, vos prieš savaitę atšventus aukšto komisaro sūnaus gimtadienį, buvo šokas tiek pačiam “Pinčiai”, tiek jo bendrams. Tapo aišku, kad “tulpiniais” buvo pasinaudota.
Galvų perdavimo schema (versija)
Kadangi “tulpiniai” dar nuo 1994-ųjų turėjo stiprų užnugarį teisėsaugoje, o po 1995-ųjų Panevėžio policijos “darbo plano” su “tulpiniais” tapo kaip ir “policijos agentais”, turint omenyje tai, kad, kai A.Vertelka buvo suimtas, pas jį į Panevėžio areštinę slapta iš Vilniaus atvažiuodavo vienas aukštas pareigūnas, o prieš suimant A.Vertelką jis Palangoje šventė vieno aukšto pareigūno sūnaus gimtadienį, galima iškelti tokią versiją: kad A.Vertelka Kiesų ir Galmino galvas nuvežė “saviškiui” komisarui.
Kaip jau rašė “Karštas komentaras”, vienas iš Kiesų žmogžudystės dalyvių D.Skačkauskas, važiuodamas “etapu” su redakcijos šaltiniais, papasakojo, kad A.Vertelka įsidėjo Kiesaus ir jo sūnaus galvas į celofaninį maišą, o į jį bededant Galmino galvą, ji iškrito ir nusirito į duobę, kur buvo įmestas kūnas. Tuomet, kaip pasakojo D.Skačkauskas mūsų šaltiniams, A.Vertelka ištraukė iš duobės Galmino galvą, nupurtė nuo jos žemes ir įsidėjo į celofaninį maišą, kuriame gulėjo Kiesų galvos. Palikęs savo bendrus pabaigti darbą – užkasti Kiesų ir Galmino lavonus be galvų, A.Vertelka nuėjo.
Manoma, kad nunešė žmogžudystės užsakovams įrodymus, kad užduotis – įvykdyta.
Taigi kadangi A.Vertelka pasitikėjo tik “savo” komisaru, o, be jo, – G.Vagnoriaus Vyriausybės valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministru Kęstučiu Skrebiu (Futbolo federacijos prezidento rinkimų dalyviai “Karštam komentarui” teigė buvo nustebę, kuomet pamatė, kad tuometinį kandidatą į Futbolo federacijos prezidentus Kęstutį Skrebį atlydėjo “tulpinių” lyderis A.Vertelka, “Pinčia”), tai galima tokia galvos perdavimo schemos versija: Vertelka perdavė galvas “savo” komisarui, tas – vieno buvusio “Mažeikių naftos” akcininko, kuriam trukdė G.Kiesus, neoficialiam patarėjui apsaugos klausimais, o šis – žmogžudystę užsakiusiam verslininkui.
Užsakovų išaiškinimas – nuo kito galo
Buvę Kiesaus aplinkos naftininkai “Karštam komentarui” teigė manantys, kad Kiesaus žmogžudystės užsakovus galima išaiškinti ir neprakalbinus A.Vertelkos – tereikia ištirti, kaip judėjo “Mažeikių naftos” pinigai.
“Už šią žmogžudystę “tulpiniams” buvo atsiskaityta pervedus solidžią sumą į jų ofšorinės firmos, registruotos Delaware valstijoje, JAV, sąskaitą. Tuomet tereikia pakelti, kas padarė šį pavedimą, ir bus labai paprasta nustatyti ryšį tarp “tulpinių” ir Kiesų žmogžudystės užsakovų”, – mano buvę naftininkai.
Jų manymu, Lietuvoje teisėsauga šios rezonansinės žmogžudystės užsakovų netirs, todėl visą surinktą medžiagą apie “tulpinių” ofšorinės firmos sąskaitos pinigų judėjimą ir tų pinigų valdymą mūsų naftininkai planuoja perduoti tarptautinėms teisėsaugos institucijoms.
“Juk Lietuva yra NATO ir Europos Sąjungos narė, todėl Lietuvos partneriams turėtų būti ne tas pats, kad Lietuvos aukščiausio “kalibro” veikėjai gali būti žmogžudystės užsakovai”, – mano buvę Kiesaus aplinkos naftininkai, kurie įsitikinę, kad kol nebus išaiškinti Kiesų žmogžudystės užsakovai, tol Lietuvoje gyventi ir į Lietuvą investuoti – nesaugu.
“O kol Lietuvoje gyventi nesaugu, tol apie jokias užsienio investicijas Lietuvoje mes kalbėti negalime – nes argi galima investuoti į šalį, kurioje verslininkams nupjaunamos galvos, jas nupjovę banditai kalėjime gyvena kaip karaliai, o teisėsauga ne tik kad nesugeba tų galvų surasti, bet ir neieško šios žmogžudystės užsakovų – per šešerius metus neteko nė karto girdėti, kad kuris nors pareigūnas praneštų visuomenei, kad yra ieškoma Kiesų nužudymo užsakovų”, – “Karštam komentarui” sakė naftininkai.
Kaip žinia, Generalinė prokuratūra, ištyrusi Kiesų ir Galmino nužudymą, žmogžudyste apkaltino tik keturis “tulpinius” – apie jokius žmogžudystės užsakovus per visą bylos tyrimo laikotarpį iš Generalinės prokuratūros pusės nebuvo nė menkiausios užuominos.
Generalinės prokuratūros pateikta teismui versija – “tulpiniai” buvusį “Mažeikių naftos” generalinį direktorių G.Kiesų, jo sūnų ir vairuotoją nužudė “norėdami pasipelnyti” – esą pavogė iš G.Kiesaus kretinės banko kortelės 120 tūkst. litų (nors prabangaus Kiesaus visureigio “Mersedes-Bens” “tulpiniai”, “norėdami pasipelnyti”, kažkodėl nepalietė).
Taigi esant tokiai Generalinės prokuratūros pozicijai, Kiesaus žmogžudystės užsakovams – ramu ir saugu.
Klausimas: kam tarnauja Lietuvos teisėsauga?
