E.Pašilis apie liberalų korupcijos skandalą: „Tik­rai ne­tu­riu jo­kių duo­me­nų, kad Pre­zi­den­tė bu­vo in­for­muo­ta”

Antradienį generalinis prokuroras E.Pašilis Seime atsakė į parlamentarų klausimus.  Skelbiame generalinio prokuroro E.Pašilio atsakymų į Seimo narių klausimus plenariniame posėdyje stenogramą. 

E. Pašilis. La­ba die­na, ger­bia­ma­sis Sei­mo po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, po­nai ir po­nios. Va­do­vau­da­ma­sis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Sta­tu­to 209 straips­niu, teikiu at­sa­ky­mus į Sei­mo na­rio P. Gra­žu­lio šių me­tų ge­gu­žės 11 die­ną raš­tu man pa­teik­tus klau­si­mus.

Pir­mas klau­si­mas: „Ar ga­li­te iš­sklai­dy­ti abe­jo­nes, kad Lie­tu­vos ban­ko va­do­vai yra su­si­ję su ga­li­mu ky­šio rei­ka­la­vi­mu?“

Vi­sų pir­ma no­riu pa­sa­ky­ti, kad tik­rai su­pran­tu, kad vie­šo­jo­je erd­vė­je pa­skleis­ta in­for­ma­ci­ja ne tik Sei­mo na­riams, bet ir vi­suo­me­nei su­kė­lė tam tik­rą su­si­rū­pi­ni­mą ir klau­si­mų, su­si­ju­sių su Lie­tu­vos ban­ko veik­la, į ku­riuos mes pri­va­lo­me la­bai aiš­kiai ir ar­gu­men­tuo­tai at­sa­ky­ti. Taip pat no­rė­čiau pa­brėž­ti, kad ne­pai­sant to, kad šiuo me­tu iki­teis­mi­nia­me ty­ri­me yra ga­na daug duo­me­nų, ku­rie lei­džia įtar­ti ki­to­kią nu­si­kals­ta­mo vei­ki­mo sche­mą ir ki­tus ne­tei­sė­tus in­te­re­sus, nei skel­bia­ma vie­šo­se pub­li­ka­ci­jo­se, mes šios in­for­ma­ci­jos ne­pa­li­ko­me be dė­me­sio ir ją tik­ri­na­me.

Nu­ma­ny­da­mas klau­si­mą apie ži­niask­lai­do­je pa­vie­šin­tą dvie­jų as­me­nų po­kal­bio iš­klo­ti­nę, ga­liu pa­sa­ky­ti, kad šiuo me­tu ne­tu­ri­me jo­kios me­džia­gos ar ki­tų duo­me­nų, ku­rie leis­tų mums įsi­ti­kin­ti šio po­kal­bio au­ten­tiš­ku­mu. Ta­čiau, at­sa­ky­da­mas į man pa­teik­tą klau­si­mą dėl Lie­tu­vosban­ko va­do­vo ir rem­da­ma­sis ta in­for­ma­ci­ja, ku­ri iki­teis­mi­nia­me ty­ri­me yra da­bar, ga­liu kon­s­ta­tuo­ti, kad ty­ri­me nė­ra jo­kių duo­me­nų, ku­rie pa­tvir­tin­tų ar leis­tų pa­grįs­tai įtar­ti, kad Lie­tu­vos ban­ko va­do­vai ar jo dar­buo­to­jai bū­tų rei­ka­la­vę ky­šio, ta­rę­si jį pri­im­ti ar su­ti­kę jį pri­im­ti iš kre­di­to uni­jai Cen­tro tau­po­mo­ji ka­sa at­sto­vau­jan­čių as­me­nų. To­kia yra fak­ti­nė si­tu­a­ci­ja šiuo me­tu.

Kaip jau mi­nė­jau, šiuo me­tu ty­ri­mas dar vyks­ta, dėl to aš šian­dien ne­ga­liu kal­bė­ti de­ta­liau, ta­čiau no­rė­čiau pa­teik­ti jums bent ke­le­tą fak­tų apie šio ty­ri­mo ei­gą ir jo me­tu gau­tus duo­me­nis, ku­rie pa­dė­tų ge­riau įsi­vaiz­duo­ti si­tu­a­ci­ją. Ti­kiuo­si, kad bū­siu su­pras­tas, jei, va­do­vau­da­ma­sis ne­kal­tu­mo pre­zump­ci­jos bei ki­tais svar­biais tei­sės prin­ci­pais, ne­įvar­din­siu ty­ri­me mi­ni­mų as­me­nų.

Mi­ni­mas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos Vil­niaus val­dy­bos bu­vo pra­dė­tas 2015 m. gruo­džio 22 d. pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bau­džia­mo­jo ko­dek­so 226 straips­nio „Pre­ky­ba po­vei­kiu“ 4 da­lį. Ty­ri­mas bu­vo pra­dė­tas ga­vus kre­di­to uni­jos Cen­tro tau­po­mo­ji ka­sa at­sto­vo pa­si­ra­šy­tą pra­ne­ši­mą, ku­ria­me bu­vo tei­gia­ma, kad 2015 me­tų va­sa­rio mė­ne­sį į tam tik­rus šios uni­jos dar­buo­to­jus krei­pė­si as­muo, ku­ris ne­va tei­gė ga­lin­tis pa­dė­ti uni­jai iš­veng­ti ne­pa­lan­kių tuo me­tu vy­ku­sio Lie­tu­vos ban­ko ins­pek­ta­vi­mo iš­va­dų ir spren­di­mų. Už šių pa­slau­gų su­tei­ki­mą iš kre­di­to uni­jos Cen­tro tau­po­mo­ji ka­sa, jos at­sto­vo tei­gi­mu, mi­nė­tas as­muo rei­ka­la­vo 70 tūkst. eu­rų. Pra­dė­jus iki­teis­mi­nį ty­ri­mą ir su­si­pa­ži­nus su pir­mi­ne in­for­ma­ci­ja, Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos Vil­niaus val­dy­bos pa­rei­gū­nai krei­pė­si į ty­ri­mui va­do­vau­jan­tį pro­ku­ro­rą dėl pro­ce­si­nių prie­var­tos prie­mo­nių sank­cio­na­vi­mo.

Pro­ku­ro­ras 2015 m. gruo­džio 29 d. krei­pė­si į iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­ją dėl pro­ce­si­nių prie­var­tos prie­mo­nių tai­ky­mo, įskai­tant ir lei­di­mą at­lik­ti nu­si­kals­ta­mą vei­ką imi­tuo­jan­čius veiks­mus.

2015 m. gruo­džio 30 d. Vil­niaus mies­to apy­lin­kės teis­mas nu­tar­ti­mi sank­cio­na­vo nu­si­kals­ta­mos vei­kos imi­ta­vi­mo mo­de­lį dvie­jų mė­ne­sių ter­mi­nui. Vė­liau šis ter­mi­nas bu­vo vie­ną kar­tą pra­tęs­tas mė­ne­siui. Nu­si­kals­ta­mos vei­kos imi­ta­vi­mo mo­de­lio tai­ky­mas nu­trauk­tas šių me­tų ko­vo 15 die­ną, įtei­kus as­me­niui pra­ne­ši­mą apie įta­ri­mą dėl ga­li­mai įvyk­dy­tos nu­si­kals­ta­mos vei­kos, nu­ma­ty­tos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bau­džia­mo­jo ko­dek­so 226 straips­nio „Pre­ky­ba po­vei­kiu“ 4 da­ly­je. Šiuo me­tu ga­li­ma bū­tų teig­ti, jei ne­pa­aiš­kės ko­kių nors es­mi­nių nau­jų ap­lin­ky­bių, kad iki­teis­mi­nis ty­ri­mas yra bai­gia­mo­sios sta­di­jos.

Ki­tas man pa­teik­tas klau­si­mas skam­ba taip: „Dėl ko­kių prie­žas­čių bu­vo nu­trauk­tas Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos sėk­min­gai tai­ky­tas nu­si­kals­ta­mos vei­kos imi­ta­vi­mo mo­de­lis, nors, anot ži­niask­lai­dos, trū­ko vos vie­no žings­nio, kad šio­je by­lo­je bū­tų įvar­dy­ti la­bai aukš­to ran­go Lie­tu­vos ban­ko pa­rei­gū­nai?“

 Vi­sų pir­ma no­rė­čiau at­kreip­ti jū­sų dė­me­sį į tai, kad taip si­tu­a­ci­ją su nu­si­kals­ta­mos vei­kos imi­ta­vi­mo mo­de­liu šia­me iki­teis­mi­nia­me ty­ri­me su­vo­kia ir in­ter­pre­tuo­ja ži­niask­lai­da ir at­ski­ri pro­ce­so da­ly­viai, ku­rių kom­pe­ten­ci­ja yra kiek ki­ta nei bau­džia­ma­sis per­se­kio­ji­mas. Šiuo me­tu ma­no tu­ri­mi duo­me­nys lei­džia ma­ny­ti, kad ap­lin­ky­bės bu­vo ki­to­kios. Kaip jau mi­nė­jau, per lai­ko­tar­pį nuo 2015 m. gruo­džio 30 d. iki šių me­tų ko­vo 15 die­nos teis­mo sank­cio­nuo­to­mis prie­mo­nė­mis bei ki­tais iki­teis­mi­nio ty­ri­mo veiks­mais bu­vo gau­ti duo­me­nys, ku­rie lei­do vie­na­reikš­miš­kai įsi­ti­kin­ti tuo, kad uni­jai sa­vo tar­pi­nin­ka­vi­mo pa­slau­gas siū­lan­tis ir įvar­dy­tos su­mos už sa­vo pa­slau­gas rei­ka­lau­jan­tis as­muo re­a­liai ne­tu­ri jo­kių ry­šių ir kon­tak­tų su jau var­di­ja­mais Lie­tu­vos ban­ko va­do­vais ar ki­tais šio ban­ko dar­buo­to­jais.

At­si­žvel­giant į šiuos duo­me­nis ir jų pa­grin­du ga­li­mas da­ry­ti iš­va­das, bu­vo nu­tar­ta, kad to­les­nis nu­si­kals­ta­mos vei­kos imi­ta­vi­mo mo­de­lio tai­ky­mas yra be­tiks­lis, to­dėl nu­trauk­ti­nas. Apie tai, kad nu­si­kals­ta­mos vei­kos imi­ta­vi­mo mo­de­lio veiks­mai ne­ga­li bū­ti at­lie­ka­mi, nu­sta­ty­ta tvar­ka bu­vo in­for­muo­tas ir as­muo, ku­ris da­ly­va­vo tai­kant šį mo­de­lį.

No­rė­čiau pri­min­ti, kad nu­si­kals­ta­mos vei­kos imi­ta­vi­mo mo­de­lis yra vie­na iš ne vie­šo po­bū­džio pro­ce­si­nių prie­var­tos prie­mo­nių, apie ku­rių tai­ky­mą as­muo ne­ži­no, to­dėl jos ypa­tin­gai var­žo as­mens, ku­rio at­žvil­giu tai­ko­ma ši pro­ce­si­nė prie­var­tos prie­mo­nė, tei­ses, to­dėl to­kiu at­ve­ju, jei tai­kant mo­de­lį gau­na­ma pa­kan­ka­mai iki­teis­mi­niam ty­ri­mui reikš­min­gų duo­me­nų, to­les­nis to­kio mo­de­lio tai­ky­mas ver­tin­ti­nas kaip ne­pa­grįs­tas žmo­gaus tei­sių su­var­žy­mas ir as­mens pro­vo­ka­vi­mas da­ry­ti nu­si­kals­ta­mą vei­ką, o tai pa­žei­džia es­mi­nes Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so nuo­sta­tas.

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo prak­ti­ko­je pa­žy­mi­ma, kad, tai­kant pro­ce­si­nės prie­var­tos prie­mo­nes, pri­va­lo­ma va­do­vau­tis Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so 11 straips­ny­je įtvir­tin­tu pro­por­cin­gu­mo prin­ci­pu, ku­ris nu­sta­to at­sa­kin­gų tei­sė­sau­gos pa­rei­gū­nų pa­rei­gą bet ko­kios pro­ce­si­nės prie­var­tos prie­mo­nės tai­ky­mą, įskai­tant nu­si­kals­ta­mą vei­ką imi­tuo­jan­čius veiks­mus, ne­del­siant nu­trauk­ti, kai tam­pa ne­rei­ka­lin­ga.

Kri­mi­na­li­nės žval­gy­bos įsta­ty­mo 13 straips­nio 3 da­ly­je nu­sta­ty­ta, kad nu­si­kals­ta­mą vei­ką imi­tuo­jan­tys veiks­mai sank­cio­nuo­ja­mi ne il­ges­niam ne­gu 6 mė­ne­sių lai­ko­tar­piui. Taip pat nu­ma­ty­ta ga­li­my­bė šį lai­ko­tar­pį pra­tęs­ti, ta­čiau toks tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas ne­at­lei­džia kri­mi­na­li­nės žval­gy­bos sub­jek­tų, pro­ku­ro­rų, tei­kian­čių pra­šy­mus dėl šios kri­mi­na­li­nės žval­gy­bos prie­mo­nės tai­ky­mo, ir tei­sė­jų, pri­iman­čių spren­di­mus sank­cio­nuo­ti to­kių prie­mo­nių tai­ky­mą, pra­tęs­ti jų tai­ky­mą, nuo pa­rei­gos įver­tin­ti jos tai­ky­mo truk­mės pa­grįs­tu­mą, tiks­lin­gu­mą ir pro­por­cin­gu­mą.

Į tre­čią klau­si­mą – „Kaip ga­lė­jo at­si­tik­ti, kad šio­je by­lo­je dar ne­ap­klaus­tas Lie­tu­vos ban­ko Prie­žiū­ros tar­ny­bos di­rek­to­rius Vy­tau­tas Val­vo­nis? Ar šio­je ga­li­mo­je re­ke­ta­vi­mo is­to­ri­jo­je STT el­gia­si tei­sė­tai, prin­ci­pin­gai?“ tu­riu la­bai trum­pą ir aiš­kų at­sa­ky­mą – Lie­tu­vos ban­ko Prie­žiū­ros tar­ny­bos di­rek­to­rius šio­je by­lo­je ap­klaus­tas du kar­tus.

At­sa­ky­da­mas į ket­vir­tą klau­si­mą „Ar Ge­ne­ra­li­nei pro­ku­ra­tū­rai, sie­kiant ap­gin­ti vie­šą­jį in­te­re­są, nė­ra tiks­lin­ga pra­dė­ti at­ski­rą iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl ga­li­mo Lie­tu­vos ban­ko va­do­vo vyk­dy­to ki­tų kre­di­to uni­jų re­ke­ta­vi­mo ir kai ku­rių jų są­mo­nin­go or­ga­ni­zuo­to žlug­dy­mo?“, no­riu dar kar­tą pa­kar­to­ti, pa­brėž­ti, kad šiuo me­tu ne­tu­ri­ma jo­kių duo­me­nų, ku­rie pa­tvir­tin­tų ar leis­tų pa­grįs­tai įtar­ti, kad Lie­tu­vos ban­ko va­do­vai ar jo dar­buo­to­jai vyk­dy­tų šios ar ki­tų kre­di­to uni­jų re­ke­tą ar są­mo­nin­gai jas žlug­dy­tų.

Ir dar ke­li klau­si­mai, jau ne­su­si­ję su mi­nė­tu iki­teis­mi­niu ty­ri­mu, tai bū­tų – „Ar jums nė­ra da­ro­mas spau­di­mas dėl pa­skelb­to kon­kur­so Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros Bau­džia­mo­jo per­se­kio­ji­mo de­par­ta­men­to Or­ga­ni­zuo­tų nu­si­kal­ti­mų ir ko­rup­ci­jos ty­ri­mo de­par­ta­men­to vy­riau­sio­jo pro­ku­ro­ro pa­rei­goms už­im­ti, pro­te­guo­jant I. Mi­ke­lio­nio kan­di­da­tū­rą?“

Ga­liu vie­šai pa­kar­to­ti tai, ką jau ne kar­tą esu sa­kęs, kad vi­sus sa­vo spren­di­mus pri­imu sa­va­ran­kiš­kai, pa­si­nau­do­da­mas įsta­ty­mų man su­teik­ta tei­se.

„Kaip jūs ver­ti­na­te fak­tą dėl ge­ne­ra­li­nio po­li­ci­jos ko­mi­sa­ro L. Per­na­vo ofi­cia­laus raš­to jums, ku­riuo re­mia­mas I. Mi­ke­lio­nis?“

Po­li­ci­jos de­par­ta­men­to va­do­vy­bė ofi­cia­liai pa­tei­kė re­ko­men­da­ci­nio po­bū­džio raš­tus apie šį ir dar vie­ną pre­ten­den­tą Vy­riau­sio­jo pro­ku­ro­ro at­ran­kos ko­mi­si­jai ir ge­ne­ra­li­niam pro­ku­ro­rui. Tai – re­ko­men­da­ci­nio po­bū­džio raš­tai, ku­rie jo­kiu bū­du ne­įpa­rei­go­ja nei ko­mi­si­jos, nei ma­nęs pri­im­ti spren­di­mą. Ma­nau, kad tai pa­tvir­ti­na ma­no pri­im­tas spren­di­mas skelb­ti pa­pil­do­mą at­ran­ką.

Dė­ko­ju už dė­me­sį ir esu pa­si­ren­gęs at­sa­ky­ti į klau­si­mus.

Pirmininkas. Ačiū. Da­bar 15 mi­nu­čių skir­si­me pa­pil­do­miems klau­si­mams. Pir­ma­sis klau­sia ini­cia­to­rius P. Gra­žu­lis. Pra­šom.

P. Gražulis (TTF). Ger­bia­mas pro­ku­ro­re, ačiū jums už iš­sa­mius at­sa­ky­mus. Kol at­vy­ko­te į Sei­mą, įsi­plies­kė nau­ja ko­rup­ci­jos is­to­ri­ja Li­be­ra­lų par­ti­jo­je. Kaip mums, Sei­mo na­riams, ži­no­ma, Li­be­ra­lų par­ti­ja skęs­ta dvie­juo­se ba­sei­nuo­se – sta­to­ma­me ba­sei­ne Klai­pė­do­je ir Vil­niaus mies­te. Kaip ži­no­te, Klai­pė­do­je lai­mė­jo kom­pa­ni­ja, ku­ri pa­siū­lė ma­žiau­sią kai­ną, tai ne „MG Bal­tic“ kom­pa­ni­ja „Mit­ni­ja“, to­dėl šis pro­ce­sas ap­skųs­tas teis­mui. Taip pat at­si­ti­ko Vil­niu­je, kad pro­jek­ti­nė kai­na bu­vo pa­siū­ly­ta 3 mln.

Pirmininkas. Ger­bia­mas Pet­rai, aš no­rė­čiau jus nu­trauk­ti. No­riu pri­min­ti, kad ga­li­ma klaus­ti tik iš tos pa­čios ba­sei­no se­ri­jos, o ne iš nau­jo ba­sei­no. Klaus­ti apie tai, ką kal­bė­jo pro­ku­ro­ras, o ne­klaus­ti vėl apie nau­jus. Taip yra pa­ra­šy­ta Sta­tu­te. Pro­ku­ro­ras jums pa­sa­kys, kad į to­kius klau­si­mus ne­at­sa­kys, ir vis­kas.

P.Gražulis (TTF). Ga­li ne­at­sa­ky­ti, bet aš už­duo­siu klau­si­mą. La­bai kon­kre­tus klau­si­mas. Ka­dan­gi A. Guo­ga pa­sa­kė, kad pi­ni­gai, ku­riuos ra­do pas E. Ma­siu­lį, skir­ti ne tik jo šei­mai, bet ir par­ti­jai, ar bus pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas prieš par­ti­ją?

Ir ant­ras da­ly­kas. Ka­dan­gi čia su­si­ję su ba­sei­nais, mi­nė­jau Vil­niaus sta­to­mą ba­sei­ną, kur ak­ty­viai da­ly­va­vo, ma­no tu­ri­mo­mis ži­nio­mis, da­bar­ti­nis me­ras R. Ši­ma­šius, ar ne­bus ir jam pa­reikš­ti įta­ri­mai?

E. Pašilis. Jei­gu pro­ku­ra­tū­ra gaus pa­reiš­ki­mą apie tai, ką jūs, ger­bia­mas Sei­mo na­ry, nu­ro­dė­te, be abe­jo, mes jį tir­si­me. Pro­ku­ra­tū­ra, pa­mi­nė­siu, tei­sin­gu­mo ne­vyk­do, vyk­do teis­mas, bet jei­gu mes tir­si­me, ar nė­ra nu­si­kals­ta­mos vei­kos po­žy­mių, ži­no­ma, mes nag­ri­nė­si­me.

Dėl li­be­ra­lų klau­si­mo tik­rai no­rė­čiau su­si­lai­ky­ti, nes pro­ku­ra­tū­ro­je yra su­da­ry­ta ty­ri­mo gru­pė ir no­rė­tu­me at­si­žvelg­ti į pro­ku­ro­ro… Šiuo me­tu tie­siog ne­tu­ri­me ga­li­my­bės ko­men­tuo­ti. Jo yra to­kia po­zi­ci­ja, aš, kaip aukš­tes­ny­sis pro­ku­ro­ras, ger­biu, ka­dan­gi vi­si su­pran­ta­me. Gerb­ki­me ir po­no E. Ma­siu­lio, ir ki­tų pro­ce­so da­ly­vių tei­ses, tuo la­biau kad iki­teis­mi­nis ty­ri­mas yra ne­se­niai pra­dė­tas.

Pirmininkas. Ačiū. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, no­riu pri­min­ti, klaus­ki­me tik dėl tos te­mos, dėl ku­rios kal­bė­jo ger­bia­ma­sis pro­ku­ro­ras. Kal­ban­čius te­le­fo­nu pa­pra­šy­čiau iš­ei­ti kal­bė­ti tam skir­to­se vie­to­se. Žiū­riu tiek į de­ši­nę, tiek į kai­rę. Klau­sia K. Ma­siu­lis. Jau ne­no­ri. K. Ma­siu­lis jau ne­no­ri. V. A. Ma­tu­le­vi­čius.

V. A. Matulevičius (MSNG). Ger­bia­mas ge­ne­ra­li­ni pro­ku­ro­re, aš no­rė­čiau pri­min­ti, kad ši­tas skan­da­las, su­si­jęs su Lie­tu­vos ban­ko Prie­žiū­ros de­par­ta­men­to veik­la, jau ne­be pir­mas. Kaž­ka­da Prie­žiū­ros de­par­ta­men­to va­do­vas, ku­ris tu­rė­jo pri­žiū­rė­ti „Sno­ro“ ban­ką, da­ly­vau­da­vo „Sno­ro“ va­do­vų vai­kų ves­tu­vė­se ir ga­lų ga­le vals­ty­bei ir jos pi­lie­čiams tai kai­na­vo mil­ži­niš­kus pi­ni­gus.

Da­bar dar vie­nas skan­da­las – įta­ri­mai re­ke­tu. Ar tai ne­reiš­kia, kad tai yra sis­te­ma, ir jei­gu nie­kas ne­si­keis, bus ir tre­čias at­ve­jis, ir ket­vir­tas?

Ir dar vie­nas pa­pil­do­mas klau­si­mas. Iš jū­sų kal­bos da­ry­ti­na iš­va­da, kad jei­gu nie­kas ne­da­rė po­vei­kio Lie­tu­vos ban­ko va­do­vams, tai tie vi­si pa­skelb­ti iš­sa­mūs po­kal­biai yra fal­si­fi­kuo­ti, taip iš­ei­na? Ačiū.

E. Pašilis. Ačiū jums už klau­si­mus. Dėl sis­te­mos aš tik­rai ne­si­ryž­čiau ver­tin­ti, tai nė­ra vi­sai ma­no kom­pe­ten­ci­ja. Juo la­biau dėl anks­tes­nio at­ve­jo aš ne­už­ėmiau to­kios po­zi­ci­jos ir tik­rai ne­ga­liu sa­ky­ti, ko­kia bu­vo si­tu­a­ci­ja. Aš jau mi­nė­jau, kad mes ne­tu­ri­me me­džia­gos, duo­me­nų, ku­rie leis­tų mums įsi­ti­kin­ti šio po­kal­bio au­ten­tiš­ku­mu. Va­di­na­si, mes ne­ga­li­me pa­sa­ky­ti, ar tas po­kal­bis iš tik­rų­jų vy­ko, ar jis bu­vo toks, koks bu­vo po­kal­bis, ir aš pa­si­lie­ku prie sa­vo iš­sa­ky­tos po­zi­ci­jos.

Pro­ku­ra­tū­ros po­zi­ci­ja, no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, tik­rai nė­ra pa­sy­vi. Mes, ži­no­ma, re­a­ga­vo­me į pa­si­ro­džiu­sią pub­li­ka­ci­ją ir, ne­pai­sant to, kad iki­teis­mi­nis ty­ri­mas jau bu­vo pra­dė­tas, bu­vo at­lie­ka­mi pro­ce­si­niai veiks­mai, iki­teis­mi­nio ty­ri­mo ap­klau­sos, kad pa­tik­rin­tu­me in­for­ma­ci­ją. Kaip mi­nė­jau, pats ty­ri­mas jau ar­tė­ja prie pa­bai­gos.

Pirmininkas. Klau­sia B. Vė­sai­tė. Ruo­šia­si K. Dauk­šys.

B. Vėsaitė (LSDPF). Ger­bia­mas ge­ne­ra­li­ni pro­ku­ro­re, kiek su­pran­tu, jūs tei­gia­te, kad Lie­tu­vos ban­ko dar­buo­to­jų veiks­mai ne­tu­ri nu­si­kal­ti­mo su­dė­ties. Ką tai reiš­kia? Tai reiš­kia, kad „Lie­tu­vos ry­to“ pub­li­ka­ci­jo­je vi­si po­kal­biai bu­vo „nu­pieš­ti“, ir ar tie, ku­rie bu­vo kal­tin­to­jai, ne­taps kal­ti­na­mai­siais, ir kaip jūs ver­ti­na­te to­kių pub­li­ka­ci­jų at­si­ra­di­mą, nes tuš­čio­je vie­to­je lyg ir nie­kas nie­kaip ne­at­si­ran­da?

E. Pašilis. La­bai ačiū jums už klau­si­mą. Kaip mi­nė­jau, dar vyks­ta iki­teis­mi­nis ty­ri­mas. Gal­būt dar bus ko­kių nors pa­pil­do­mų duo­me­nų, bet esant šiai si­tu­a­ci­jai fak­ti­nės ap­lin­ky­bės mums lei­džia teig­ti, kad mes ne­tu­ri­me jo­kių duo­me­nų, kad įsi­ti­kin­tu­me bū­tent dėl pa­vie­šin­to po­kal­bio au­ten­tiš­ku­mo. To ne­pa­da­rę, mes ne­ga­li­me da­ry­ti ki­tų iš­va­dų, juo la­biau sku­bo­tų.

Pirmininkas. Klau­sia K. Dauk­šys. Ruo­šia­si V. Va­si­liaus­kas.

K. Daukšys (DPF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ge­ne­ra­li­ni pro­ku­ro­re, pra­šom pa­sa­ky­ti, ar tas po­kal­bis, ku­ris bu­vo iš­spaus­din­tas ir vi­sai Lie­tu­vai at­skleis­tas, yra koks nors me­no kū­ri­nys, ku­rio au­to­riai yra ne­ži­no­mi? Jūs da­bar sa­ko­te, kad ne­ga­li­te įsi­ti­kin­ti jo au­ten­tiš­ku­mu. Tai­gi pa­klaus­ki­te tų žmo­nių, ku­rie tą po­kal­bį ko­kiu nors bū­du už­fik­sa­vo, jei­gu už­fik­sa­vo. Jei­gu to po­kal­bio ne­bu­vo, ta­da tik­riau­siai rei­kia su­mo­kė­ti au­to­ri­nį at­ly­gi­ni­mą už me­no kū­ri­nį, ku­ris pa­da­ry­tas ir pa­skelb­tas vi­sai Lie­tu­vai. Aš dar no­riu pa­klaus­ti, ar jis iš vi­so bu­vo, ir jei­gu ne­bu­vo, tai kaip ta­da tą da­ly­ką trak­tuo­ti?

E. Pašilis. Ačiū jums už klau­si­mą. Aš mi­nė­jau, kad pats iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dar nė­ra baig­tas. Pa­vie­ši­nus šį po­kal­bį pro­ku­ra­tū­ra tik­rai ne­bu­vo pa­sy­vi, kad jo vi­siš­kai ne­ver­tin­tų. Bu­vo at­lie­ka­mos ir ap­klau­sos, ir ki­ti pro­ce­si­niai veiks­mai, taip pat gal­būt ir tai, ką jūs sa­ko­te, sie­kiant iš­si­aiš­kin­ti šal­ti­nį, bet kol kas mes ne­ga­li­me pa­teik­ti duo­me­nų apie au­ten­tiš­ku­mą ir apie to­kio po­kal­bio bu­vi­mą.

Pirmininkas. Klau­sia V. Va­si­liaus­kas. Ruo­šia­si V. M. Čig­rie­jie­nė. (Bal­sai sa­lė­je) Iš­si­brau­kė­te? Jau iš­si­brau­kė­te, per anks­ti. Ge­rai. V. M. Čig­rie­jie­nė. Ruo­šia­si N. Pu­tei­kis.

V. M. Čigriejienė (TS-LKDF). La­bai ačiū. Ger­bia­mas ge­ne­ra­li­ni pro­ku­ro­re, jūs, kaip žmo­gus, sa­ky­ki­te, kaip jūs žiū­ri­te į tai, kad po­li­ci­jos mo­bi­li kuo­pa ar ki­to­kia, gin­kluo­ta au­to­ma­tais, sto­vi prie na­mų ir lau­kia nu­si­kal­tė­lio, tar­si im­tų kon­tra­ban­dą, o ten ei­li­nis ar Sei­mo na­rys, ar pa­pras­tas Lie­tu­vos pi­lie­tis? Kaip jūs tai ver­ti­na­te? (Bal­sai sa­lė­je) Ne, ne, ne. Na, ge­rai, ge­rai. Aš pa­klau­siau, man at­sa­kys.

E. Pašilis. Ge­rai. Ačiū. La­bai ačiū už klau­si­mą. Ma­to­te, šiuo at­ve­ju tik­rai ne pro­ku­ra­tū­ra spren­džia. Spren­džia po­li­ci­jos va­do­vai dėl pro­por­cin­gu­mo, ko­kias prie­mo­nes tai­ky­ti. Jei­gu yra vie­na ar ki­ta si­tu­a­ci­ja ir po­li­ci­ja ma­no, kad bū­tent taip rei­kia tai­ky­ti, ma­tyt, taip ir… (Bal­sai sa­lė­je)

Pirmininkas. Klau­sia A. Skar­džius. Ruo­šia­si P. Gy­lys.

A. Skardžius (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ge­ne­ra­li­ni ko­mi­sa­re, aš no­rė­čiau… At­si­pra­šau, ge­ne­ra­li­ni pro­ku­ro­re. Vis dėl­to no­rė­čiau pa­klaus­ti, ar toks po­kal­bis bu­vo, ar ne­bu­vo, taip ar ne į ši­tą klau­si­mą?

Ki­ta ma­no klau­si­mo da­lis bū­tų to­kia. Vis dėl­to mes, po­li­ti­kai, frak­ci­ja, esa­me krei­pę­si į jus, tur­būt jau pu­sė me­tų, dėl Ka­ra­lie­nės Mor­tos mo­kyk­los ir „NT Val­dų“ su­tar­ties, ku­ri bū­tų kai­na­vu­si 7 mln. eu­rų. Per tą lai­ką du teis­mai pri­ėmė spren­di­mus, kad pro­ku­ra­tū­ra tu­rė­tų nag­ri­nė­ti šį klau­si­mą, bet pro­ku­ra­tū­ra, ne­ži­nau, kaip ten, nag­ri­nė­ja ar ne. Jūs ga­lė­tu­mė­te da­bar pa­sa­ky­ti po ga­lu­ti­nio ad­mi­nist­ra­ci­nio teis­mo spren­di­mo. O per tą lai­ką va­do­vas jau at­leis­tas, su­tar­tis nu­trauk­ta. No­rė­tu­me iš­girs­ti, ger­bia­mas ge­ne­ra­li­ni pro­ku­ro­re, at­sa­ky­mą. La­bai ačiū.

E. Pašilis. La­bai ačiū už klau­si­mus. Dėl pas­ta­ro­jo klau­si­mo tik­rai ne­tu­riu duo­me­nų. Ga­vę juos mes tik­rai ga­lė­si­me jums at­sa­ky­ti, ko­kia yra si­tu­a­ci­ja dėl ty­ri­mo, kaip jūs sa­ko­te, dėl Ka­ra­lie­nės Mor­tos. Ši­tam klau­si­mui aš šiuo me­tu ne­su pa­si­ruo­šęs, nes at­ėjau vi­siš­kai dėl ki­to klau­si­mo, bet vi­są tu­ri­mą in­for­ma­ci­ją mes jums per­duo­si­me.

Dėl pir­mo­jo klau­si­mo. Vis dėl­to ma­nau, kad pa­kan­ka­mai in­for­ma­ty­vus yra at­sa­ky­mas, kad tie­siog ne­tu­ri­me ob­jek­ty­vių duo­me­nų – pro­ku­ra­tū­ra ne­dis­po­nuo­ja, kad bū­tų ga­li­ma įsi­ti­kin­ti tos pub­li­ka­ci­jos au­ten­tiš­ku­mu. Iš­va­da bū­tų to­kia, kad mes tik­rai ne­ga­li­me pa­tvir­tin­ti, ar toks po­kal­bis bu­vo ir ar jis bū­tent toks bu­vo – žo­džių se­ka ir pa­na­šiai.

Pirmininkas. Klau­sia P. Gy­lys. Ruo­šia­si ko­le­ga A. Na­kas.

P. Gylys (TTF). Dė­kui, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ge­ne­ra­li­ni pro­ku­ro­re, mes vi­si iš­gy­ve­na­me dėl ge­ro tei­sė­sau­gos var­do. Tu­ri­me pro­ble­mų ne tik su po­li­ti­kų, bet ir su tei­sė­sau­gos ge­ru var­du. Tos pub­li­ka­ci­jos, ku­rios bu­vo (aš esu su­da­ręs vi­są by­le­lę, ne­su pro­ku­ro­ras, bet tu­riu su­rin­kęs in­for­ma­ci­ją), vis dėl­to su­da­ro įspū­dį, kad Lie­tu­vos ban­ko kai ku­rie dar­buo­to­jai ga­na sis­te­miš­kai spau­dė kre­di­to uni­jas. Kai jūs sa­ko­te, kad ne­ga­li­te ga­ran­tuo­ti dėl po­kal­bių au­ten­ti­kos, aš no­riu pa­klaus­ti pir­mo klau­si­mo, o jo­kių ki­tų duo­me­nų nė­ra apie tai, kad po­nas V. Val­vo­nis kaip nors įsi­vė­lęs į tą si­tu­a­ci­ją?

Ant­ras da­ly­kas, kas man ke­lia ne­ri­mą. Ar ne­bus taip (ir, man at­ro­do, ma­no ko­le­gė B. Vė­sai­tė tai pa­mi­nė­jo), kad vėl au­kos tam­pa nu­si­kal­tė­liais? Aš tu­riu gal­vo­je, kad kre­di­to uni­jos da­bar ga­li tap­ti per­se­kio­ji­mo ob­jek­tu. Ar taip ne­at­si­tiks, ger­bia­mas pro­ku­ro­re?

E. Pašilis. Ačiū. Ačiū jums už klau­si­mus. Šiek tiek pa­si­kar­to­siu, kad pats iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dar nė­ra baig­tas. Jo tik yra bai­gia­mo­ji sta­di­ja. Tai­gi bet ku­riuo me­tu ga­li bū­ti dar ir pa­pil­do­mų duo­me­nų dėl au­ten­tiš­ku­mo ar pa­na­šiai. Tai­gi aš ne­ga­lė­čiau šian­dien su­dė­lio­ti taš­kų ir pa­sa­ky­ti vi­sos ši­tos by­los baig­ties.

Kaip jūs mi­nė­jo­te dėl to, kad gal­būt pa­čios kre­di­to uni­jos… nu­si­kal­tė­liais, ne­no­rė­čiau spė­lio­ti. Aš ma­nau, kad mū­sų de­mo­kra­tinėje vi­suo­me­nė­je, Res­pub­li­ko­je ne­ga­li bū­ti to­kių da­ly­kų, kad žmo­gus nei iš šio, nei iš to tam­pa nu­si­kal­tė­liu, jam tai­ko­ma pa­ti griež­čiau­sia kri­mi­na­li­nė baus­mė. Jei­gu žiū­rė­tu­me tiek Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo, tiek Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo prak­ti­ką, yra prie­šin­gai – sa­ko­ma, kad ne­tu­rė­tu­me per­ne­lyg kri­mi­na­li­zuo­ti kiek­vie­nos vei­kos. Ją tu­rė­tu­me tai­ky­ti iš­im­ti­niais at­ve­jais. Gal­būt ki­tais bū­dais ga­li­ma iš­spręs­ti klau­si­mą, sa­ky­kim, ci­vi­li­ne, draus­mi­ne, ad­mi­nist­ra­ci­ne tvar­ka. Tai­gi ne­no­rė­čiau…

Dėl sis­te­mos. Vėl­gi ne­no­rė­čiau spe­ku­liuo­ti prie­lai­do­mis bū­da­mas tei­si­nin­kas ir ei­da­mas to­kias pa­rei­gas, kad tai yra sis­te­ma ir pa­na­šiai.

Pirmininkas. Klau­sia A. Na­kas. Ruo­šia­si A. Ne­stec­kis.

A. Nakas (MSNG). Ačiū. Ma­no klau­si­mas ir­gi šiek tiek iš ki­to ba­sei­no, bet iš to pa­ties ba­sei­no. Aš no­riu pa­klaus­ti jū­sų, kaip ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro, apie ko­kius ty­ri­mus tei­sė­sau­gi­nin­kai pri­va­lo in­for­muo­ti po­li­ti­kus, kaip juos vyk­do, ko­kius pro­ce­si­nius veiks­mus pri­ima? Jie pri­va­lo apie tai in­for­muo­ti, pa­vyz­džiui, Pre­zi­den­tę ar ne­pri­va­lo? Ar yra ko­kie nors įsta­ty­mai, reg­la­men­tuo­ta, kaip tu­ri elg­tis tei­sė­sau­gi­nin­kas, pro­ku­ro­ras, STT pa­rei­gū­nas ar kas nors ki­tas?

E. Pašilis. Ačiū už klau­si­mus. Tiks­liau, už klau­si­mą. Ma­nau, kad nė­ra to­kios tvar­kos, ku­ri įpa­rei­go­tų in­for­muo­ti ir pa­na­šiai. Ar jūs tu­ri­te to­kių duo­me­nų, kad vie­no­kio­je ar ki­to­kio­je si­tu­a­ci­jo­je bu­vo in­for­muo­ti va­do­vai ar bu­vo nu­kryp­ta nuo ga­lio­jan­čios tvar­kos, įsta­ty­mų reg­la­men­tuo­tos tvar­kos? Gal­būt jūs tu­ri­te ko­kį kon­kre­tų at­ve­jį?

A. Nakas (MSNG). Mik­ro­fo­ną… Ačiū. Be abe­jo, duo­me­nų tur­būt kiek­vie­nas čia sė­din­tis tu­ri iš anks­čiau vy­ku­sių. Aš tu­riu ome­ny pas­ku­ti­nį at­ve­jį su li­be­ra­lais. Yra po­li­ti­kų, ku­rie (…) teis­mo sa­lė­je ir vie­šai vie­šo­je erd­vė­je – por­ta­luo­se, per te­le­vi­zi­jas aiš­ki­no, kad Pre­zi­den­tė tu­rė­jo bū­ti in­for­muo­ta. Be jo­kios abe­jo­nės, ji vis­ką ži­no­jo. Ji tie­siog tu­rė­jo duo­ti lei­di­mą, ar ga­li­ma im­tis vie­no­kių ar ki­to­kių veiks­mų, ar ne­ga­li­ma. Aš tai tu­rė­jau ome­ny.

E. Pašilis. Su­pra­tau. Ačiū. Tik­rai ne­tu­riu jo­kių duo­me­nų, kad Pre­zi­den­tė bu­vo in­for­muo­ta. Pa­ti­kė­ki­te, mes ne­ga­li­me už­draus­ti Sei­mo na­riams, ki­tiems as­me­nims šne­kė­ti per pub­li­ka­ci­jas, per vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nes ir sa­ky­ti sa­vo nuo­mo­nę, po­zi­ci­ją ar…

Pirmininkas. Klau­sia A. Ne­stec­kis. Ruo­šia­si V. Kam­ble­vi­čius.

A. Nesteckis (LSDPF). Dė­ko­ju pir­mi­nin­kui. Ger­bia­mas ge­ne­ra­li­ni pro­ku­ro­re, mes ži­no­me, kad kre­di­to uni­jų ban­kro­tai vy­ko. Aš su­pran­tu, kad tai yra ne­iš­ven­gia­ma, jei­gu iš tik­rų­jų taip at­si­tin­ka, kad ri­zi­ka vir­ši­ja ka­pi­ta­lą. Bet ar jums ne­at­ro­do, kad Lie­tu­vos ban­ko kre­di­to uni­joms nu­sta­ty­ti rei­ka­la­vi­mai yra kur kas griež­tes­ni ne­gu Lie­tu­vos ban­kams ir bu­vę ban­kro­tai ne­ke­lia jums ko­kių nors abe­jo­nių, kai jūs žiū­ri­te ir nag­ri­nė­ja­te tas ban­kro­to pro­ce­dū­ras? Tuo la­biau kad ir si­tu­a­ci­ja su „Sno­ro“ ban­ku, ku­ri bu­vo. „Sno­ro“ ban­kas kaip ir bu­vo na­cio­na­li­zuo­tas, po to vėl iš nau­jo pa­leis­ta ban­kro­to pro­ce­dū­ra. Ma­ny­čiau, kad tai ir­gi ke­lia kai ku­rias abe­jo­nes. Iš tik­rų­jų dar ir tas įvy­kis, ku­ris da­bar kaip tik yra pa­vie­šin­tas ir pa­gar­sin­tas, ar tik­rai ne­tu­rė­tu­mė­te jūs kom­plek­siš­kai spręs­ti tą vi­są si­tu­a­ci­ją? Ne vien tik tai, ar tas įra­šas yra au­ten­tiš­kas, ar ga­li pa­grįs­ti, ar ne­ga­li?

E. Pašilis. Ačiū jums už klau­si­mą. Ži­no­ma, aš dau­giau no­rė­čiau ši­tos by­los kon­teks­tu šne­kė­ti. Jū­sų klau­si­mas bū­tų dau­giau to­kio ver­ti­na­mo­jo po­bū­džio. Už­im­da­mas to­kias pa­rei­gas, aš ne­ma­nau, kad ga­lė­čiau spe­ku­liuo­ti ver­ti­ni­mais. Tai tu­rė­tų da­ry­ti gal­būt ki­ti as­me­nys. Tie­siog ma­nau, kad pro­ku­ro­ro yra šiek tiek siau­res­nė kom­pe­ten­ci­ja, bū­tent nu­si­kals­ta­mų vei­kų at­sklei­di­mo, iš­aiš­ki­ni­mo, kal­tų as­me­nų pa­trau­ki­mo po­žiū­riu, tu­riu ome­ny Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so 1, 2 straips­nius. O ver­tin­ti, ar tie pro­ce­sai vals­ty­bė­je, kaip jūs sa­ko­te, bu­vo tei­sin­gai at­lik­ti, ar vie­niems griež­tes­nės są­ly­gos, ki­tiems ne, aš ma­nau, tai nė­ra vi­siš­kai pro­ku­ro­ro sri­tis.

Pirmininkas. Klau­sia V. Kam­ble­vi­čius. Ruo­šia­si P. Urb­šys.

V. Kamblevičius (TTF). Ačiū. Ger­bia­mas pro­ku­ro­re, aš no­rė­jau pa­klaus­ti, ko­dėl jūs tiek il­gai del­sė­te nu­sta­ty­ti au­ten­tiš­ku­mą? Eks­per­tai nu­sta­to ir čia nė­ra pro­ble­mų. Ko­dėl del­sia­ma? Vie­nas klau­si­mas.

Ant­ras da­ly­kas. No­rė­jau pa­klaus­ti. Ban­ko val­dy­to­jas sa­kė, kad jis ga­ran­tuo­ja už V. Val­vo­nio dar­bą ir jo są­ži­nin­gu­mą. Jei pa­si­tvir­tin­tų fak­tai, kad jis kly­do, jū­sų nuo­mo­ne, jam rei­kė­tų at­si­sta­ty­din­ti, ar ne?

E. Pašilis. Ačiū už klau­si­mus. Tik­rai mi­nė­jau, kad mū­sų po­zi­ci­ja nė­ra pa­sy­vi pa­si­ro­džius ši­tai pub­li­ka­ci­jai. Pro­ku­ro­rai ėmė­si vi­sų pro­ce­si­nių prie­mo­nių, taip pat ap­klau­sų, ki­tų veiks­mų, kad nu­sta­ty­tų au­ten­tiš­ku­mą. To­kio del­si­mo tik­rai ne­bu­vo ir nė­ra. Dar kar­tą pa­kar­to­siu, kad iki­teis­mi­nis ty­ri­mas nė­ra baig­tas šio­je by­lo­je. Tai­gi spe­ku­liuo­ti ko­kiais nors fak­tais, ku­rių ga­lė­tų bū­ti, jei­gu bū­tų, aš tik­rai ne­si­im­čiau vien dėl to, kad esu tei­si­nin­kas, dir­bu tei­si­nin­ko dar­bą, o prie­lai­dos, spe­ku­lia­ci­jos tik­rai bū­tų ir, kaip jūs sa­ko­te, dėl at­si­sta­ty­di­ni­mo, aš ma­nau, dar gal anks­ty­vi klau­si­mai.

Pirmininkas. Klau­sia P. Urb­šys, pas­ku­ti­nis klaus K. Koms­kis.

P. Urbšys (MSNG). Ger­bia­mas ge­ne­ra­li­ni pro­ku­ro­re, iš tik­rų­jų jūs tu­ri­te aiš­kiai at­sa­ky­ti, ko­kie veiks­mai yra at­lie­ka­mi. Jūs ne­si­dangs­ty­ki­te iki­teis­mi­nio ty­ri­mo duo­me­ni­mis. Iš tik­rų­jų skan­da­lin­gas fak­tas – 50 tūkst. eu­rų ga­lė­jo bū­ti siū­lo­ma ne kam ki­tam, o Lie­tu­vos ban­ko Prie­žiū­ros tar­ny­bos vir­ši­nin­kui, jis ga­li bū­ti su­si­jęs bū­tent su ta ky­šio su­ma. Tai per 10 die­nų ne­jau­gi sun­ku pa­da­ry­ti kon­kre­čius veiks­mus, ir jūs bū­tu­mė­te at­sa­kęs: pa­im­ti bal­so pa­vyz­džiai, pa­duo­ta eks­per­ti­zė, mes ti­ria­me, iki tos die­nos mes tu­rė­si­me at­sa­ky­mus.

Jūs da­bar kal­ba­te apie tai, kad kaž­kas vyks­ta, bet ne­įti­ki­na­te Sei­mo na­rių, kad kon­kre­čiai jūs tik­ri­na­te ši­tą įra­šą. Ga­lų ga­le ko­dėl sku­bu iš­si­aiš­kin­ti? Jei­gu nepa­si­tvir­ti­na ir iš tik­rų­jų tai yra šmeiž­tas, tai yra iš­puo­lis prieš Lie­tu­vos ban­ką. Jūs su­ti­ki­te, prieš vie­ną svar­biau­sių vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­ci­jų. Tai štai ši­tas jū­sų del­si­mas vis dėl­to vie­naip ar ki­taip yra ne­su­pran­ta­mas. Jūs ga­li­te kon­kre­čiai at­sa­ky­ti, ka­da bus at­sa­ky­ta, ar šis įra­šas tik­ras, ar ne?

E. Pašilis. La­bai ačiū už klau­si­mą. Dar kar­tą pa­kar­to­siu, kad pro­ku­ra­tū­ros nė­ra pa­sy­vi po­zi­ci­ja, ji ga­na ak­ty­viai aiš­ki­na­si, ypač pa­si­ro­džius ši­tai pub­li­ka­ci­jai, yra at­lie­ka­mi pro­ce­si­niai veiks­mai. Vi­so jo są­ra­šo ne­no­rė­čiau var­din­ti. Tik­rai ne­si­dangs­tau iki­teis­mi­niu ty­ri­mu, bet jūs pats su­pran­ta­te, kad duo­me­nų aš ne­ga­lė­čiau vie­šin­ti bū­tent ši­to po­sė­džio me­tu. Yra aukš­tes­nie­ji pro­ku­ro­rai, ku­rie kon­tro­liuo­ja, ku­rie tik­rai ne­leis ko nors ne­at­lik­ti. Ar­ba gal­būt, kaip jūs sa­ko­te, ne vi­sa­da bū­na taip pa­pras­ta, kaip jūs nu­ro­do­te, įsi­ti­kin­ti vie­no ar ki­to reiš­ki­nio, sa­ky­ki­me, šiuo at­ve­ju straips­nio pub­li­ka­ci­ja… Tai­gi pro­ku­ra­tū­ra tik­rai nie­ka­da ne­si­ė­mė pa­sy­vaus vaid­mens ir šiuo at­ve­ju ne­si­i­ma. Aš vi­siš­kai su­pran­tu to klau­si­mo svar­bą, tai, ką jūs sa­ko­te, ir ak­tu­a­lu­mą. (Triukš­mas sa­lė­je)

Pirmininkas. Pas­ku­ti­nis klau­sia K. Koms­kis. Jau lai­kas, to­dėl…

K. Komskis (TTF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ge­ne­ra­li­ni pro­ku­ro­re, sa­ky­ki­te, jūs kon­tro­liuo­ja­te vis dėl­to vi­sus ty­ri­mus, ar ne­tai­ko­mi dve­jo­pi stan­dar­tai? Žiū­rė­ki­te, dėl G. Vai­naus­ko ap­klau­sos, net ir se­kė, nors, aš kiek su­pran­tu, ne­la­bai tu­rė­jo tam pa­grin­dą. Dėl to pa­ties E. Ma­siu­lio pa­ė­mi­mo, su gin­klais sau­go jį ir žiū­ri, kad ne­pa­bėg­tų ar ne­iš­neš­tų pi­ni­gų ir vi­sa ki­ta. Žiū­rint da­bar apie mū­sų, jū­sų… kan­di­da­tės į ge­ne­ra­li­nius pro­ku­ro­rus, tei­sė­jos E. Damb­raus­kie­nės ty­ri­mą, ka­da net ir teis­mai ver­čia, pri­ima spren­di­mus, kad rei­kia tir­ti, ir vis vien ne­ti­ria. Ir mes, val­dy­bos na­riai, jau bu­vo­me pa­si­ren­gę duo­ti pa­ro­dy­mus, bet iki šio lai­ko ne­ži­no­me, koks tai bus. Tai sa­ky­ki­te, ar nė­ra dve­jo­pi stan­dar­tai? Ir ar bus vis dėl­to, ka­da bū­si­me ap­klau­sia­mi mes?

E. Pašilis. Ačiū. Ačiū už klau­si­mus. Tik­rai no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad jo­kių dve­jo­pų stan­dar­tų mes ne­tu­ri­me, mes jų ne­ga­li­me tu­rė­ti. Dėl au­to­ma­tų ir pa­na­šiai, čia jau bu­vo klau­si­mas, čia spren­džia po­li­ci­ja dėl pro­por­cin­gu­mo.

O dėl pro­ku­ro­ro dis­kre­ci­jos, na, de­ja, ji­nai to­kia yra, pro­ku­ro­ras vis dėl­to tu­ri sa­vo nuo­mo­nę, tu­ri tei­sę ne­pri­klau­so­mai pri­im­ti, ne­ša­liš­kai, pa­gal sa­vo vi­di­nį įsi­ti­ki­ni­mą spren­di­mą. Jei­gu nu­spręs aukš­tes­nis teis­mas ir bū­tent įsi­tei­sės to­kia nu­tar­tis, toks tu­rės bū­ti ir spren­di­mas, jis tu­rės bū­ti vyk­do­mas. Bet vis dėl­to ap­skųs­ti teis­mo nu­tar­tį pro­ku­ro­ras tu­ri tei­sę, jis, kaip mi­nė­jau, nau­do­ja­si sa­vo dis­kre­ci­jos tei­se.