Antradienį generalinis prokuroras E.Pašilis Seime atsakė į parlamentarų klausimus. Skelbiame generalinio prokuroro E.Pašilio atsakymų į Seimo narių klausimus plenariniame posėdyje stenogramą.
E. Pašilis. Laba diena, gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, ponai ir ponios. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 209 straipsniu, teikiu atsakymus į Seimo nario P. Gražulio šių metų gegužės 11 dieną raštu man pateiktus klausimus.
Pirmas klausimas: „Ar galite išsklaidyti abejones, kad Lietuvos banko vadovai yra susiję su galimu kyšio reikalavimu?“
Visų pirma noriu pasakyti, kad tikrai suprantu, kad viešojoje erdvėje paskleista informacija ne tik Seimo nariams, bet ir visuomenei sukėlė tam tikrą susirūpinimą ir klausimų, susijusių su Lietuvos banko veikla, į kuriuos mes privalome labai aiškiai ir argumentuotai atsakyti. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad nepaisant to, kad šiuo metu ikiteisminiame tyrime yra gana daug duomenų, kurie leidžia įtarti kitokią nusikalstamo veikimo schemą ir kitus neteisėtus interesus, nei skelbiama viešose publikacijose, mes šios informacijos nepalikome be dėmesio ir ją tikriname.
Numanydamas klausimą apie žiniasklaidoje paviešintą dviejų asmenų pokalbio išklotinę, galiu pasakyti, kad šiuo metu neturime jokios medžiagos ar kitų duomenų, kurie leistų mums įsitikinti šio pokalbio autentiškumu. Tačiau, atsakydamas į man pateiktą klausimą dėl Lietuvosbanko vadovo ir remdamasis ta informacija, kuri ikiteisminiame tyrime yra dabar, galiu konstatuoti, kad tyrime nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų ar leistų pagrįstai įtarti, kad Lietuvos banko vadovai ar jo darbuotojai būtų reikalavę kyšio, taręsi jį priimti ar sutikę jį priimti iš kredito unijai Centro taupomoji kasa atstovaujančių asmenų. Tokia yra faktinė situacija šiuo metu.
Kaip jau minėjau, šiuo metu tyrimas dar vyksta, dėl to aš šiandien negaliu kalbėti detaliau, tačiau norėčiau pateikti jums bent keletą faktų apie šio tyrimo eigą ir jo metu gautus duomenis, kurie padėtų geriau įsivaizduoti situaciją. Tikiuosi, kad būsiu suprastas, jei, vadovaudamasis nekaltumo prezumpcijos bei kitais svarbiais teisės principais, neįvardinsiu tyrime minimų asmenų.
Minimas ikiteisminis tyrimas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos buvo pradėtas 2015 m. gruodžio 22 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio „Prekyba poveikiu“ 4 dalį. Tyrimas buvo pradėtas gavus kredito unijos Centro taupomoji kasa atstovo pasirašytą pranešimą, kuriame buvo teigiama, kad 2015 metų vasario mėnesį į tam tikrus šios unijos darbuotojus kreipėsi asmuo, kuris neva teigė galintis padėti unijai išvengti nepalankių tuo metu vykusio Lietuvos banko inspektavimo išvadų ir sprendimų. Už šių paslaugų suteikimą iš kredito unijos Centro taupomoji kasa, jos atstovo teigimu, minėtas asmuo reikalavo 70 tūkst. eurų. Pradėjus ikiteisminį tyrimą ir susipažinus su pirmine informacija, Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos pareigūnai kreipėsi į tyrimui vadovaujantį prokurorą dėl procesinių prievartos priemonių sankcionavimo.
Prokuroras 2015 m. gruodžio 29 d. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl procesinių prievartos priemonių taikymo, įskaitant ir leidimą atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.
2015 m. gruodžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi sankcionavo nusikalstamos veikos imitavimo modelį dviejų mėnesių terminui. Vėliau šis terminas buvo vieną kartą pratęstas mėnesiui. Nusikalstamos veikos imitavimo modelio taikymas nutrauktas šių metų kovo 15 dieną, įteikus asmeniui pranešimą apie įtarimą dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio „Prekyba poveikiu“ 4 dalyje. Šiuo metu galima būtų teigti, jei nepaaiškės kokių nors esminių naujų aplinkybių, kad ikiteisminis tyrimas yra baigiamosios stadijos.
Kitas man pateiktas klausimas skamba taip: „Dėl kokių priežasčių buvo nutrauktas Specialiųjų tyrimų tarnybos sėkmingai taikytas nusikalstamos veikos imitavimo modelis, nors, anot žiniasklaidos, trūko vos vieno žingsnio, kad šioje byloje būtų įvardyti labai aukšto rango Lietuvos banko pareigūnai?“
Visų pirma norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad taip situaciją su nusikalstamos veikos imitavimo modeliu šiame ikiteisminiame tyrime suvokia ir interpretuoja žiniasklaida ir atskiri proceso dalyviai, kurių kompetencija yra kiek kita nei baudžiamasis persekiojimas. Šiuo metu mano turimi duomenys leidžia manyti, kad aplinkybės buvo kitokios. Kaip jau minėjau, per laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki šių metų kovo 15 dienos teismo sankcionuotomis priemonėmis bei kitais ikiteisminio tyrimo veiksmais buvo gauti duomenys, kurie leido vienareikšmiškai įsitikinti tuo, kad unijai savo tarpininkavimo paslaugas siūlantis ir įvardytos sumos už savo paslaugas reikalaujantis asmuo realiai neturi jokių ryšių ir kontaktų su jau vardijamais Lietuvos banko vadovais ar kitais šio banko darbuotojais.
Atsižvelgiant į šiuos duomenis ir jų pagrindu galimas daryti išvadas, buvo nutarta, kad tolesnis nusikalstamos veikos imitavimo modelio taikymas yra betikslis, todėl nutrauktinas. Apie tai, kad nusikalstamos veikos imitavimo modelio veiksmai negali būti atliekami, nustatyta tvarka buvo informuotas ir asmuo, kuris dalyvavo taikant šį modelį.
Norėčiau priminti, kad nusikalstamos veikos imitavimo modelis yra viena iš ne viešo pobūdžio procesinių prievartos priemonių, apie kurių taikymą asmuo nežino, todėl jos ypatingai varžo asmens, kurio atžvilgiu taikoma ši procesinė prievartos priemonė, teises, todėl tokiu atveju, jei taikant modelį gaunama pakankamai ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų, tolesnis tokio modelio taikymas vertintinas kaip nepagrįstas žmogaus teisių suvaržymas ir asmens provokavimas daryti nusikalstamą veiką, o tai pažeidžia esmines Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad, taikant procesinės prievartos priemones, privaloma vadovautis Baudžiamojo proceso kodekso 11 straipsnyje įtvirtintu proporcingumo principu, kuris nustato atsakingų teisėsaugos pareigūnų pareigą bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymą, įskaitant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, nedelsiant nutraukti, kai tampa nereikalinga.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai sankcionuojami ne ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Taip pat numatyta galimybė šį laikotarpį pratęsti, tačiau toks teisinis reguliavimas neatleidžia kriminalinės žvalgybos subjektų, prokurorų, teikiančių prašymus dėl šios kriminalinės žvalgybos priemonės taikymo, ir teisėjų, priimančių sprendimus sankcionuoti tokių priemonių taikymą, pratęsti jų taikymą, nuo pareigos įvertinti jos taikymo trukmės pagrįstumą, tikslingumą ir proporcingumą.
Į trečią klausimą – „Kaip galėjo atsitikti, kad šioje byloje dar neapklaustas Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis? Ar šioje galimoje reketavimo istorijoje STT elgiasi teisėtai, principingai?“ turiu labai trumpą ir aiškų atsakymą – Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius šioje byloje apklaustas du kartus.
Atsakydamas į ketvirtą klausimą „Ar Generalinei prokuratūrai, siekiant apginti viešąjį interesą, nėra tikslinga pradėti atskirą ikiteisminį tyrimą dėl galimo Lietuvos banko vadovo vykdyto kitų kredito unijų reketavimo ir kai kurių jų sąmoningo organizuoto žlugdymo?“, noriu dar kartą pakartoti, pabrėžti, kad šiuo metu neturima jokių duomenų, kurie patvirtintų ar leistų pagrįstai įtarti, kad Lietuvos banko vadovai ar jo darbuotojai vykdytų šios ar kitų kredito unijų reketą ar sąmoningai jas žlugdytų.
Ir dar keli klausimai, jau nesusiję su minėtu ikiteisminiu tyrimu, tai būtų – „Ar jums nėra daromas spaudimas dėl paskelbto konkurso Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigoms užimti, proteguojant I. Mikelionio kandidatūrą?“
Galiu viešai pakartoti tai, ką jau ne kartą esu sakęs, kad visus savo sprendimus priimu savarankiškai, pasinaudodamas įstatymų man suteikta teise.
„Kaip jūs vertinate faktą dėl generalinio policijos komisaro L. Pernavo oficialaus rašto jums, kuriuo remiamas I. Mikelionis?“
Policijos departamento vadovybė oficialiai pateikė rekomendacinio pobūdžio raštus apie šį ir dar vieną pretendentą Vyriausiojo prokuroro atrankos komisijai ir generaliniam prokurorui. Tai – rekomendacinio pobūdžio raštai, kurie jokiu būdu neįpareigoja nei komisijos, nei manęs priimti sprendimą. Manau, kad tai patvirtina mano priimtas sprendimas skelbti papildomą atranką.
Dėkoju už dėmesį ir esu pasirengęs atsakyti į klausimus.
Pirmininkas. Ačiū. Dabar 15 minučių skirsime papildomiems klausimams. Pirmasis klausia iniciatorius P. Gražulis. Prašom.
P. Gražulis (TTF). Gerbiamas prokurore, ačiū jums už išsamius atsakymus. Kol atvykote į Seimą, įsiplieskė nauja korupcijos istorija Liberalų partijoje. Kaip mums, Seimo nariams, žinoma, Liberalų partija skęsta dviejuose baseinuose – statomame baseine Klaipėdoje ir Vilniaus mieste. Kaip žinote, Klaipėdoje laimėjo kompanija, kuri pasiūlė mažiausią kainą, tai ne „MG Baltic“ kompanija „Mitnija“, todėl šis procesas apskųstas teismui. Taip pat atsitiko Vilniuje, kad projektinė kaina buvo pasiūlyta 3 mln.
Pirmininkas. Gerbiamas Petrai, aš norėčiau jus nutraukti. Noriu priminti, kad galima klausti tik iš tos pačios baseino serijos, o ne iš naujo baseino. Klausti apie tai, ką kalbėjo prokuroras, o neklausti vėl apie naujus. Taip yra parašyta Statute. Prokuroras jums pasakys, kad į tokius klausimus neatsakys, ir viskas.
P.Gražulis (TTF). Gali neatsakyti, bet aš užduosiu klausimą. Labai konkretus klausimas. Kadangi A. Guoga pasakė, kad pinigai, kuriuos rado pas E. Masiulį, skirti ne tik jo šeimai, bet ir partijai, ar bus pradėtas ikiteisminis tyrimas prieš partiją?
Ir antras dalykas. Kadangi čia susiję su baseinais, minėjau Vilniaus statomą baseiną, kur aktyviai dalyvavo, mano turimomis žiniomis, dabartinis meras R. Šimašius, ar nebus ir jam pareikšti įtarimai?
E. Pašilis. Jeigu prokuratūra gaus pareiškimą apie tai, ką jūs, gerbiamas Seimo nary, nurodėte, be abejo, mes jį tirsime. Prokuratūra, paminėsiu, teisingumo nevykdo, vykdo teismas, bet jeigu mes tirsime, ar nėra nusikalstamos veikos požymių, žinoma, mes nagrinėsime.
Dėl liberalų klausimo tikrai norėčiau susilaikyti, nes prokuratūroje yra sudaryta tyrimo grupė ir norėtume atsižvelgti į prokuroro… Šiuo metu tiesiog neturime galimybės komentuoti. Jo yra tokia pozicija, aš, kaip aukštesnysis prokuroras, gerbiu, kadangi visi suprantame. Gerbkime ir pono E. Masiulio, ir kitų proceso dalyvių teises, tuo labiau kad ikiteisminis tyrimas yra neseniai pradėtas.
Pirmininkas. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, klauskime tik dėl tos temos, dėl kurios kalbėjo gerbiamasis prokuroras. Kalbančius telefonu paprašyčiau išeiti kalbėti tam skirtose vietose. Žiūriu tiek į dešinę, tiek į kairę. Klausia K. Masiulis. Jau nenori. K. Masiulis jau nenori. V. A. Matulevičius.
V. A. Matulevičius (MSNG). Gerbiamas generalini prokurore, aš norėčiau priminti, kad šitas skandalas, susijęs su Lietuvos banko Priežiūros departamento veikla, jau nebe pirmas. Kažkada Priežiūros departamento vadovas, kuris turėjo prižiūrėti „Snoro“ banką, dalyvaudavo „Snoro“ vadovų vaikų vestuvėse ir galų gale valstybei ir jos piliečiams tai kainavo milžiniškus pinigus.
Dabar dar vienas skandalas – įtarimai reketu. Ar tai nereiškia, kad tai yra sistema, ir jeigu niekas nesikeis, bus ir trečias atvejis, ir ketvirtas?
Ir dar vienas papildomas klausimas. Iš jūsų kalbos darytina išvada, kad jeigu niekas nedarė poveikio Lietuvos banko vadovams, tai tie visi paskelbti išsamūs pokalbiai yra falsifikuoti, taip išeina? Ačiū.
E. Pašilis. Ačiū jums už klausimus. Dėl sistemos aš tikrai nesiryžčiau vertinti, tai nėra visai mano kompetencija. Juo labiau dėl ankstesnio atvejo aš neužėmiau tokios pozicijos ir tikrai negaliu sakyti, kokia buvo situacija. Aš jau minėjau, kad mes neturime medžiagos, duomenų, kurie leistų mums įsitikinti šio pokalbio autentiškumu. Vadinasi, mes negalime pasakyti, ar tas pokalbis iš tikrųjų vyko, ar jis buvo toks, koks buvo pokalbis, ir aš pasilieku prie savo išsakytos pozicijos.
Prokuratūros pozicija, norėčiau pasakyti, tikrai nėra pasyvi. Mes, žinoma, reagavome į pasirodžiusią publikaciją ir, nepaisant to, kad ikiteisminis tyrimas jau buvo pradėtas, buvo atliekami procesiniai veiksmai, ikiteisminio tyrimo apklausos, kad patikrintume informaciją. Kaip minėjau, pats tyrimas jau artėja prie pabaigos.
Pirmininkas. Klausia B. Vėsaitė. Ruošiasi K. Daukšys.
B. Vėsaitė (LSDPF). Gerbiamas generalini prokurore, kiek suprantu, jūs teigiate, kad Lietuvos banko darbuotojų veiksmai neturi nusikaltimo sudėties. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad „Lietuvos ryto“ publikacijoje visi pokalbiai buvo „nupiešti“, ir ar tie, kurie buvo kaltintojai, netaps kaltinamaisiais, ir kaip jūs vertinate tokių publikacijų atsiradimą, nes tuščioje vietoje lyg ir niekas niekaip neatsiranda?
E. Pašilis. Labai ačiū jums už klausimą. Kaip minėjau, dar vyksta ikiteisminis tyrimas. Galbūt dar bus kokių nors papildomų duomenų, bet esant šiai situacijai faktinės aplinkybės mums leidžia teigti, kad mes neturime jokių duomenų, kad įsitikintume būtent dėl paviešinto pokalbio autentiškumo. To nepadarę, mes negalime daryti kitų išvadų, juo labiau skubotų.
Pirmininkas. Klausia K. Daukšys. Ruošiasi V. Vasiliauskas.
K. Daukšys (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas generalini prokurore, prašom pasakyti, ar tas pokalbis, kuris buvo išspausdintas ir visai Lietuvai atskleistas, yra koks nors meno kūrinys, kurio autoriai yra nežinomi? Jūs dabar sakote, kad negalite įsitikinti jo autentiškumu. Taigi paklauskite tų žmonių, kurie tą pokalbį kokiu nors būdu užfiksavo, jeigu užfiksavo. Jeigu to pokalbio nebuvo, tada tikriausiai reikia sumokėti autorinį atlyginimą už meno kūrinį, kuris padarytas ir paskelbtas visai Lietuvai. Aš dar noriu paklausti, ar jis iš viso buvo, ir jeigu nebuvo, tai kaip tada tą dalyką traktuoti?
E. Pašilis. Ačiū jums už klausimą. Aš minėjau, kad pats ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas. Paviešinus šį pokalbį prokuratūra tikrai nebuvo pasyvi, kad jo visiškai nevertintų. Buvo atliekamos ir apklausos, ir kiti procesiniai veiksmai, taip pat galbūt ir tai, ką jūs sakote, siekiant išsiaiškinti šaltinį, bet kol kas mes negalime pateikti duomenų apie autentiškumą ir apie tokio pokalbio buvimą.
Pirmininkas. Klausia V. Vasiliauskas. Ruošiasi V. M. Čigriejienė. (Balsai salėje) Išsibraukėte? Jau išsibraukėte, per anksti. Gerai. V. M. Čigriejienė. Ruošiasi N. Puteikis.
V. M. Čigriejienė (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamas generalini prokurore, jūs, kaip žmogus, sakykite, kaip jūs žiūrite į tai, kad policijos mobili kuopa ar kitokia, ginkluota automatais, stovi prie namų ir laukia nusikaltėlio, tarsi imtų kontrabandą, o ten eilinis ar Seimo narys, ar paprastas Lietuvos pilietis? Kaip jūs tai vertinate? (Balsai salėje) Ne, ne, ne. Na, gerai, gerai. Aš paklausiau, man atsakys.
E. Pašilis. Gerai. Ačiū. Labai ačiū už klausimą. Matote, šiuo atveju tikrai ne prokuratūra sprendžia. Sprendžia policijos vadovai dėl proporcingumo, kokias priemones taikyti. Jeigu yra viena ar kita situacija ir policija mano, kad būtent taip reikia taikyti, matyt, taip ir… (Balsai salėje)
Pirmininkas. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi P. Gylys.
A. Skardžius (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas generalini komisare, aš norėčiau… Atsiprašau, generalini prokurore. Vis dėlto norėčiau paklausti, ar toks pokalbis buvo, ar nebuvo, taip ar ne į šitą klausimą?
Kita mano klausimo dalis būtų tokia. Vis dėlto mes, politikai, frakcija, esame kreipęsi į jus, turbūt jau pusė metų, dėl Karalienės Mortos mokyklos ir „NT Valdų“ sutarties, kuri būtų kainavusi 7 mln. eurų. Per tą laiką du teismai priėmė sprendimus, kad prokuratūra turėtų nagrinėti šį klausimą, bet prokuratūra, nežinau, kaip ten, nagrinėja ar ne. Jūs galėtumėte dabar pasakyti po galutinio administracinio teismo sprendimo. O per tą laiką vadovas jau atleistas, sutartis nutraukta. Norėtume išgirsti, gerbiamas generalini prokurore, atsakymą. Labai ačiū.
E. Pašilis. Labai ačiū už klausimus. Dėl pastarojo klausimo tikrai neturiu duomenų. Gavę juos mes tikrai galėsime jums atsakyti, kokia yra situacija dėl tyrimo, kaip jūs sakote, dėl Karalienės Mortos. Šitam klausimui aš šiuo metu nesu pasiruošęs, nes atėjau visiškai dėl kito klausimo, bet visą turimą informaciją mes jums perduosime.
Dėl pirmojo klausimo. Vis dėlto manau, kad pakankamai informatyvus yra atsakymas, kad tiesiog neturime objektyvių duomenų – prokuratūra nedisponuoja, kad būtų galima įsitikinti tos publikacijos autentiškumu. Išvada būtų tokia, kad mes tikrai negalime patvirtinti, ar toks pokalbis buvo ir ar jis būtent toks buvo – žodžių seka ir panašiai.
Pirmininkas. Klausia P. Gylys. Ruošiasi kolega A. Nakas.
P. Gylys (TTF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas generalini prokurore, mes visi išgyvename dėl gero teisėsaugos vardo. Turime problemų ne tik su politikų, bet ir su teisėsaugos geru vardu. Tos publikacijos, kurios buvo (aš esu sudaręs visą bylelę, nesu prokuroras, bet turiu surinkęs informaciją), vis dėlto sudaro įspūdį, kad Lietuvos banko kai kurie darbuotojai gana sistemiškai spaudė kredito unijas. Kai jūs sakote, kad negalite garantuoti dėl pokalbių autentikos, aš noriu paklausti pirmo klausimo, o jokių kitų duomenų nėra apie tai, kad ponas V. Valvonis kaip nors įsivėlęs į tą situaciją?
Antras dalykas, kas man kelia nerimą. Ar nebus taip (ir, man atrodo, mano kolegė B. Vėsaitė tai paminėjo), kad vėl aukos tampa nusikaltėliais? Aš turiu galvoje, kad kredito unijos dabar gali tapti persekiojimo objektu. Ar taip neatsitiks, gerbiamas prokurore?
E. Pašilis. Ačiū. Ačiū jums už klausimus. Šiek tiek pasikartosiu, kad pats ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas. Jo tik yra baigiamoji stadija. Taigi bet kuriuo metu gali būti dar ir papildomų duomenų dėl autentiškumo ar panašiai. Taigi aš negalėčiau šiandien sudėlioti taškų ir pasakyti visos šitos bylos baigties.
Kaip jūs minėjote dėl to, kad galbūt pačios kredito unijos… nusikaltėliais, nenorėčiau spėlioti. Aš manau, kad mūsų demokratinėje visuomenėje, Respublikoje negali būti tokių dalykų, kad žmogus nei iš šio, nei iš to tampa nusikaltėliu, jam taikoma pati griežčiausia kriminalinė bausmė. Jeigu žiūrėtume tiek Konstitucinio Teismo, tiek Aukščiausiojo Teismo praktiką, yra priešingai – sakoma, kad neturėtume pernelyg kriminalizuoti kiekvienos veikos. Ją turėtume taikyti išimtiniais atvejais. Galbūt kitais būdais galima išspręsti klausimą, sakykim, civiline, drausmine, administracine tvarka. Taigi nenorėčiau…
Dėl sistemos. Vėlgi nenorėčiau spekuliuoti prielaidomis būdamas teisininkas ir eidamas tokias pareigas, kad tai yra sistema ir panašiai.
Pirmininkas. Klausia A. Nakas. Ruošiasi A. Nesteckis.
A. Nakas (MSNG). Ačiū. Mano klausimas irgi šiek tiek iš kito baseino, bet iš to paties baseino. Aš noriu paklausti jūsų, kaip generalinio prokuroro, apie kokius tyrimus teisėsaugininkai privalo informuoti politikus, kaip juos vykdo, kokius procesinius veiksmus priima? Jie privalo apie tai informuoti, pavyzdžiui, Prezidentę ar neprivalo? Ar yra kokie nors įstatymai, reglamentuota, kaip turi elgtis teisėsaugininkas, prokuroras, STT pareigūnas ar kas nors kitas?
E. Pašilis. Ačiū už klausimus. Tiksliau, už klausimą. Manau, kad nėra tokios tvarkos, kuri įpareigotų informuoti ir panašiai. Ar jūs turite tokių duomenų, kad vienokioje ar kitokioje situacijoje buvo informuoti vadovai ar buvo nukrypta nuo galiojančios tvarkos, įstatymų reglamentuotos tvarkos? Galbūt jūs turite kokį konkretų atvejį?
A. Nakas (MSNG). Mikrofoną… Ačiū. Be abejo, duomenų turbūt kiekvienas čia sėdintis turi iš anksčiau vykusių. Aš turiu omeny paskutinį atvejį su liberalais. Yra politikų, kurie (…) teismo salėje ir viešai viešoje erdvėje – portaluose, per televizijas aiškino, kad Prezidentė turėjo būti informuota. Be jokios abejonės, ji viską žinojo. Ji tiesiog turėjo duoti leidimą, ar galima imtis vienokių ar kitokių veiksmų, ar negalima. Aš tai turėjau omeny.
E. Pašilis. Supratau. Ačiū. Tikrai neturiu jokių duomenų, kad Prezidentė buvo informuota. Patikėkite, mes negalime uždrausti Seimo nariams, kitiems asmenims šnekėti per publikacijas, per visuomenės informavimo priemones ir sakyti savo nuomonę, poziciją ar…
Pirmininkas. Klausia A. Nesteckis. Ruošiasi V. Kamblevičius.
A. Nesteckis (LSDPF). Dėkoju pirmininkui. Gerbiamas generalini prokurore, mes žinome, kad kredito unijų bankrotai vyko. Aš suprantu, kad tai yra neišvengiama, jeigu iš tikrųjų taip atsitinka, kad rizika viršija kapitalą. Bet ar jums neatrodo, kad Lietuvos banko kredito unijoms nustatyti reikalavimai yra kur kas griežtesni negu Lietuvos bankams ir buvę bankrotai nekelia jums kokių nors abejonių, kai jūs žiūrite ir nagrinėjate tas bankroto procedūras? Tuo labiau kad ir situacija su „Snoro“ banku, kuri buvo. „Snoro“ bankas kaip ir buvo nacionalizuotas, po to vėl iš naujo paleista bankroto procedūra. Manyčiau, kad tai irgi kelia kai kurias abejones. Iš tikrųjų dar ir tas įvykis, kuris dabar kaip tik yra paviešintas ir pagarsintas, ar tikrai neturėtumėte jūs kompleksiškai spręsti tą visą situaciją? Ne vien tik tai, ar tas įrašas yra autentiškas, ar gali pagrįsti, ar negali?
E. Pašilis. Ačiū jums už klausimą. Žinoma, aš daugiau norėčiau šitos bylos kontekstu šnekėti. Jūsų klausimas būtų daugiau tokio vertinamojo pobūdžio. Užimdamas tokias pareigas, aš nemanau, kad galėčiau spekuliuoti vertinimais. Tai turėtų daryti galbūt kiti asmenys. Tiesiog manau, kad prokuroro yra šiek tiek siauresnė kompetencija, būtent nusikalstamų veikų atskleidimo, išaiškinimo, kaltų asmenų patraukimo požiūriu, turiu omeny Baudžiamojo proceso kodekso 1, 2 straipsnius. O vertinti, ar tie procesai valstybėje, kaip jūs sakote, buvo teisingai atlikti, ar vieniems griežtesnės sąlygos, kitiems ne, aš manau, tai nėra visiškai prokuroro sritis.
Pirmininkas. Klausia V. Kamblevičius. Ruošiasi P. Urbšys.
V. Kamblevičius (TTF). Ačiū. Gerbiamas prokurore, aš norėjau paklausti, kodėl jūs tiek ilgai delsėte nustatyti autentiškumą? Ekspertai nustato ir čia nėra problemų. Kodėl delsiama? Vienas klausimas.
Antras dalykas. Norėjau paklausti. Banko valdytojas sakė, kad jis garantuoja už V. Valvonio darbą ir jo sąžiningumą. Jei pasitvirtintų faktai, kad jis klydo, jūsų nuomone, jam reikėtų atsistatydinti, ar ne?
E. Pašilis. Ačiū už klausimus. Tikrai minėjau, kad mūsų pozicija nėra pasyvi pasirodžius šitai publikacijai. Prokurorai ėmėsi visų procesinių priemonių, taip pat apklausų, kitų veiksmų, kad nustatytų autentiškumą. Tokio delsimo tikrai nebuvo ir nėra. Dar kartą pakartosiu, kad ikiteisminis tyrimas nėra baigtas šioje byloje. Taigi spekuliuoti kokiais nors faktais, kurių galėtų būti, jeigu būtų, aš tikrai nesiimčiau vien dėl to, kad esu teisininkas, dirbu teisininko darbą, o prielaidos, spekuliacijos tikrai būtų ir, kaip jūs sakote, dėl atsistatydinimo, aš manau, dar gal ankstyvi klausimai.
Pirmininkas. Klausia P. Urbšys, paskutinis klaus K. Komskis.
P. Urbšys (MSNG). Gerbiamas generalini prokurore, iš tikrųjų jūs turite aiškiai atsakyti, kokie veiksmai yra atliekami. Jūs nesidangstykite ikiteisminio tyrimo duomenimis. Iš tikrųjų skandalingas faktas – 50 tūkst. eurų galėjo būti siūloma ne kam kitam, o Lietuvos banko Priežiūros tarnybos viršininkui, jis gali būti susijęs būtent su ta kyšio suma. Tai per 10 dienų nejaugi sunku padaryti konkrečius veiksmus, ir jūs būtumėte atsakęs: paimti balso pavyzdžiai, paduota ekspertizė, mes tiriame, iki tos dienos mes turėsime atsakymus.
Jūs dabar kalbate apie tai, kad kažkas vyksta, bet neįtikinate Seimo narių, kad konkrečiai jūs tikrinate šitą įrašą. Galų gale kodėl skubu išsiaiškinti? Jeigu nepasitvirtina ir iš tikrųjų tai yra šmeižtas, tai yra išpuolis prieš Lietuvos banką. Jūs sutikite, prieš vieną svarbiausių valstybinių institucijų. Tai štai šitas jūsų delsimas vis dėlto vienaip ar kitaip yra nesuprantamas. Jūs galite konkrečiai atsakyti, kada bus atsakyta, ar šis įrašas tikras, ar ne?
E. Pašilis. Labai ačiū už klausimą. Dar kartą pakartosiu, kad prokuratūros nėra pasyvi pozicija, ji gana aktyviai aiškinasi, ypač pasirodžius šitai publikacijai, yra atliekami procesiniai veiksmai. Viso jo sąrašo nenorėčiau vardinti. Tikrai nesidangstau ikiteisminiu tyrimu, bet jūs pats suprantate, kad duomenų aš negalėčiau viešinti būtent šito posėdžio metu. Yra aukštesnieji prokurorai, kurie kontroliuoja, kurie tikrai neleis ko nors neatlikti. Arba galbūt, kaip jūs sakote, ne visada būna taip paprasta, kaip jūs nurodote, įsitikinti vieno ar kito reiškinio, sakykime, šiuo atveju straipsnio publikacija… Taigi prokuratūra tikrai niekada nesiėmė pasyvaus vaidmens ir šiuo atveju nesiima. Aš visiškai suprantu to klausimo svarbą, tai, ką jūs sakote, ir aktualumą. (Triukšmas salėje)
Pirmininkas. Paskutinis klausia K. Komskis. Jau laikas, todėl…
K. Komskis (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas generalini prokurore, sakykite, jūs kontroliuojate vis dėlto visus tyrimus, ar netaikomi dvejopi standartai? Žiūrėkite, dėl G. Vainausko apklausos, net ir sekė, nors, aš kiek suprantu, nelabai turėjo tam pagrindą. Dėl to paties E. Masiulio paėmimo, su ginklais saugo jį ir žiūri, kad nepabėgtų ar neišneštų pinigų ir visa kita. Žiūrint dabar apie mūsų, jūsų… kandidatės į generalinius prokurorus, teisėjos E. Dambrauskienės tyrimą, kada net ir teismai verčia, priima sprendimus, kad reikia tirti, ir vis vien netiria. Ir mes, valdybos nariai, jau buvome pasirengę duoti parodymus, bet iki šio laiko nežinome, koks tai bus. Tai sakykite, ar nėra dvejopi standartai? Ir ar bus vis dėlto, kada būsime apklausiami mes?
E. Pašilis. Ačiū. Ačiū už klausimus. Tikrai norėčiau pasakyti, kad jokių dvejopų standartų mes neturime, mes jų negalime turėti. Dėl automatų ir panašiai, čia jau buvo klausimas, čia sprendžia policija dėl proporcingumo.
O dėl prokuroro diskrecijos, na, deja, jinai tokia yra, prokuroras vis dėlto turi savo nuomonę, turi teisę nepriklausomai priimti, nešališkai, pagal savo vidinį įsitikinimą sprendimą. Jeigu nuspręs aukštesnis teismas ir būtent įsiteisės tokia nutartis, toks turės būti ir sprendimas, jis turės būti vykdomas. Bet vis dėlto apskųsti teismo nutartį prokuroras turi teisę, jis, kaip minėjau, naudojasi savo diskrecijos teise.