Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei Irenai Degutienei
Lietuvos Respublikos ministrui pirmininkui Andriui Kubiliui
PAREIŠKIMAS
Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje teigiama, kad vaikai turi tokias pačias teises kaip ir visi žmonės, be to, vaikai turi teisę būti ypač globojami ir remiami. Vaiko teisių deklaracijoje (JTO, 1959), Vaiko teisų konvencijoje (JTO, 1989, LRS ratifikuota 1995-07-30), Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (1996) akcentuojamas vaiko interesų prioritetas. D. Kedžio dukters atveju, ypač paskutiniu metu, priėmus Kėdainių apylinkės teismo nutartį ir pradėjus imtis veiksmų jai įgyvendinti, išryškėjo akivaizdūs vaiko teisių, įtvirtintų aukščiau minėtuose dokumentuose, pažeidimai.
1. „Imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai.“ (Vaiko teisių konvencija, 3 str.). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (4. str.) teigiama: „1) Visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus; 2) vaikas turi teisę naudotis visomis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytomis vaiko teisėmis bei laisvėmis“.
D. Kedžio dukters atžvilgiu grubiai ignoruojami vaiko interesai pasirinkti gyvenimo vietą bei aplinką (mokyklą, draugus, globotinius, artimųjų ratą ir kt.).
2. „Valstybės dalyvės įsipareigoja teikti vaikui tokią apsaugą ir globą, kokios reikia jo gerovei …“ (Vaiko teisų konvencija, 3 str., 2).
Vaiko gerovė šiuo atveju priklauso nuo jo interesų tenkinimo. Ignoruojant vaiko interesus, jo gerovė negali būti užtikrinta.
3. „Valstybės dalyvės garantuoja vaikui, sugebančiam suformuluoti savo pažiūras, teisę laisvai jas reikšti visais jį liečiančiais klausimais; be to, vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, skiriama daug dėmesio“. (Vaiko teisių konvencija, 12 str., 1). „Todėl vaikui būtinai suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų numatyta tvarka.“ (Vaiko teisių konvencija, 12 str., 2).
Vykdant teismo sprendimą, privalu atsižvelgti i vaiko nuomonę, kurią laisvai reikšti jis turi teisę. Ši vaiko teisių norma D. Kedžio dukters atžvilgiu yra akivaizdžiai ignoruojama.
4. „Nė vienas vaikas neturi patirti savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį, šeimyninį gyvenimą, buto neliečiamybę, susirašinėjimo paslaptį arba neteisėto kėsinimosi į jo garbę ir reputaciją.“ (Vaiko teisių konvencija, 16 str., 1). „Vaikas turi teisę nuo tokio kišimosi ar kėsinimosi būti įstatymo ginamas.“ (Vaiko teisių konvencija, 16 str., 2). „Vaikas turi teisę į asmeninį gyvenimą, bendravimą, susirašinėjimo slaptumą, į asmens neliečiamybę ir laisvę. Šias teises bei laisves saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai“. (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, 10 str.).
Vykdant D. Kedžio dukters perdavimo ją kitam asmeniui procedūrą, ši vaiko teisių norma pažeidinėjama.
5. „Valstybės dalyvės imasi visų reikiamų priemonių, kad padėtų fiziškai ir psichologiškai atsistatyti ir socialiai reintegruotis vaikui, tapusiam bet kokio pobūdžio nesirūpinimo, išnaudojimo, piktnaudžiavimo; kankinimo ar kitokio žiauraus, nežmoniško arba orumą žeminančio elgesio ar bausmės; ginkluotų konfliktų auka. (Vaiko teisų konvencija, 34 str.). „Vaikui, nukentėjusiam nuo nusikaltimo, smurto ar kito blogo elgesio, turi būti suteikta reikalinga pagalba, kad jis galėtų susigrąžinti sveikatą po patirtos fizinės ar psichologinės traumos ir reintegruotis į socialinę aplinką. (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, 43 str., 3).
Įvertinus visas aplinkybes, susijusias su D.Kedžio dukters atveju, akivaizdu, kad Kėdainių apylinkės teismo nutarties vykdymo procedūra iš esmės prieštarauja šiai vaiko teisės normai, nes vietoje vaiko psichologinio atsistatymo ir socialinės integracijos jos metu vyksta priešingi procesai.
6. „Valstybės dalyvės įsipareigoja ginti vaiką nuo visų seksualinio išnaudojimo ir seksualinio suvedžiojimo formų.“ (Vaiko teisių konvencija, 39 str.).
Įvertinus tai, kad Vilniaus 2-me apylinkės teisme šiuo metu yra nagrinėjama pedofilijos byla, kurioje nukentėjusioji yra D. Kedžio duktė o jos motina yra susijusi su šia byla, dukters perdavimas šiam asmeniui bylai dar nepasibaigus prieštarauja aukščiau minėtai vaikų teisių normai.
7. Vaiko teisių deklaracijoje akcentuojama, kad „Vaikas turi būti gerai parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje…“ (Preambulė) „Kiekvienam vaikui – tiek iki gimimo, tiek ir po jo – turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis fiziškai bei protiškai, o gimusiam vaikui – taip pat doroviškai ir dalyvauti visuomenės gyvenime“. (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, 4 str.). „Vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos. (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, 11 str., 4).
Šiai vaiko teisių normai prieštarauja tai, kad nėra žinomos ir nėra įvertintos D. Kedžio dukters motinos materialinės gyvenimo sąlygos, jos pajamos, gyvenamoji aplinka, be to, nėra įvertintas šios motinos noras ir gebėjimas bendrauti su dukra, intelekto ir dorovės lygis.
8. „Valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, ….“. (Vaiko teisių konvencija, 8 str., 1). „Vaiko teisė į individualybę ir jos išsaugojimą. 1. Vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.“ (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, 9 str.).
Ketinimai pakeisti D. Kedžio dukters tapatybę ir išgabenti ją iš tėvynės, tuo labiau, nepaisant jos pačios nuomonės, prieštarauja šiai vaikų teisės normai.
Vaiko teisių konvencija teigia: „Valstybės dalyvės rūpinasi, kad tiek už vaikų globą ar apsaugą atsakingos įstaigos, tarnybos ir organai, ypač saugumo, sveikatos apsaugos sritys, jų darbuotojų skaičius bei tinkamumas, tiek kompetentinga jų priežiūra atitiktų kompetentingų organų nustatytas normas“. (4 str.). Aukščiau minėti vaiko teisių normų pažeidimai kelia rimtą abejonę atitinkamų šalies įstaigų, tarnybų ir organų darbuotojų kompetencija. Manome, kad tokiu atveju yra tikslinga panaudoti šią Vaiko teisių konvencijos nuostatą: „Valstybės dalyvės imasi visų reikiamų teisinių, administracinių ir kitų priemonių šioje Konvencijoje pripažintoms teisėms įgyvendinti. Ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms teisėms įgyvendinti valstybės dalyvės panaudoja kiek įmanoma daugiau savo turimų išteklių, o prireikus pasitelkia ir tarptautinį bendradarbiavimą“ ir D. Kedžio dukters atveju pasitelkti tarptautinius ekspertus.
Romualdas Povilaitis
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas
Pranas Kavaliauskas
Lietuvis žmogaus teisių gynimo asociacijos Kauno skyriaus pirmininkas
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininko pavaduotojas
