Kauno apylinkės teisme pradėta nagrinėti garsaus fotomenininko Juozo Valiušaičio administracinio teisės pažeidimo byla dėl „teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo“ ir „trukdymo antstolei patekti į Kedžių namą“ užstrigo jau pačioje teismo proceso pradžioje.
Garsus fotomenininkas Juozas Valiušaitis, 2012 m. gegužės 17-osios ankstyvą rytą Garliavoje fiksavęs mergaitės „paėmimo“ akimirkas, prie Kedžių namo buvo policijos pareigūnų sulaikytas, o netrukus jam buvo iškelta administracinė byla. Fotomenininkas apkaltintas „teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymu“ ir „trukdymu antstolei patekti į namą“.
Stengdamasis nevilkinti teismo proceso, tinkamai ir savalaikiai pasirengti bylos nagrinėjimui, turėjusiam įvykti š.m. rugsėjo 9 d., fotomenininkas Juozas Valiušaitis kreipėsi į administracinę bylą nagrinėjančią Kauno apylinkės teismo teisėją Violetą Miceikienę. Teisėjos buvo prašoma leidimo susipažinti su byloje esančiais vaizdo įrašais bei gauti vaizdo įrašų kopijas.
Lietuvos Apeliaciniame Teisme, kur nagrinėjama Medininkų byla, advokatams jokių problemų dėl vaizdo įrašų kopijų gavimo nekyla – teisėjams pateikiamas prašymas, ir advokatai netrukus gauna kompaktinį diską su įrašų kopijomis.
Tuo tarpu Kaune, pasirodo, galioja kitos taisyklės.
Šį J.Valiušaičio prašymą, nepriimdamas jokios nutarties, t.y. neprocesiniu būdu, išsprendė ne J.Valiušaičio tariamai padaryto administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjanti teisėja V.Miceikienė, o šios bylos nenagrinėjantis ir jos medžiagos bei J.Valiušaičio sulaikymo faktinių aplinkybių nežinantis teisėjas B.Varsackis. „Šio teisėjo rezoliucijoje, užrašytoje ant mano prašymo, nurodyta: „Įrašų kopijų daryti neleisti“, – rašoma J.Valiušaičio atskirajame skunde Kauno apygardos teismui.
Dėl šios priežasties rugpjūčio 13 d. Juozas Valiušaitis kreipėsi Kauno apylinkės teismo pirmininką M.Šimonį. Teismo pirmininko buvo paprašyta užtikrinti LR įstatymų ir Europos Žmogaus pagrindinių laisvių ir teisių apsaugos konvencijų garantuojamą teisę J.Valiušaičiui tinkamai susipažinti su bylos medžiaga, savalaikiai pasirengti savo teisių bei teisėtų interesų gynybai teismo procese, o taip pat pagrįstai gintis nuo pareikšto kaltinimo. Prie šio prašymo J.Valiušaitis papildomai pateikė prašymą leisti gauti vaizdo įrašus pagrindžiančias fotonuotraukas.
Tačiau Juozas Valiušaitis jokio atsakymo į šį savo prašymą nesulaukė.
2013 m. rugpjūčio 30 d. J.Valiušaitis trečią kartą tuo pačiu klausimu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, ir galiausiai rugsėjo 2 d. elektroniniu paštu gavo Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo Dainiaus Ročio atsakymą, kad gauti J.Valiušaičio prašomą vaizdo medžiagą neleidžiama.
Paraleliai J.Valiušaitis gavo ir 2013 m. rugpjūčio 28 d. Kauno apylinkės teismo teisėjos V.Miceikienės nutartį, kurioje teisėja teigia, jog J.Valiušaičiui vaizdo įrašų kopijos reikalingos „tikslu pilnai ir savavališkai (reikia suprasti – neteisėtai, KK past.) pasirengti administracinės bylos nagrinėjimui“, todėl prašymas – netenkintinas. Teisėja taip pat pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, bet ATPK 272 str. nenurodoma, kad asmuo turi teisę gauti bylos medžiagos kopijas. Be to, pasak teisėjos, J.Valiušaičio administracinėje byloje esantys vaizdo įrašai yra ir „ikiteisminio tyrimo medžiaga“, tie ikiteisminiai tyrimai nėra baigti, o ikiteisminio tyrimo duomenys – neskelbtini. „Šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu“, – konstatavo teisėja Violeta Miceikienė.
Kitaip sakant, į paprastą kalbą išvertus, tai reiškia, kad fotomenininkas Juozas Valiušaitis teisme turės gintis nuo kaltinimų, kurie užfiksuoti vaizdo medžiagoje, bet su ta medžiaga susipažinti negalima, nes ji kartu yra ir „ikiteisminio tyrimo duomenys“, o ikiteisminio tyrimo duomenys – neskelbtini.
Apskundus šią teismo nutartį, teisėja V.Miceikienė 2013 m. rugsėjo 5 d. priėmė kitą nutartį, kurioje „pataisė klaidą“: nurodo, kad Juozui Valiušaičiui vaizdo įrašo kopijų reikia norint pasiruošti teismo posėdžiui ne „savavališkai“, o „savalaikiškai“. Kas, išvertus į paprastą kalbą, reiškia, kad vaizdo įrašų kopijų padaryti negalima, kad J.Valiušaitis laiku nepasiruoštų bylos nagrinėjimui.
Logiška, kad nesusipažinus su bylos medžiaga, negalima tinkamai gintis (ir ginti) teisme, todėl Juozas Valiušaitis apskundė teismo nutartį prašymą, atsisakančią leisti gauti vaizdo įrašų kopijas, kad galėtų tinkamai pasiruošti bylai.
Tačiau teisėja V.Miceikienė atsisakė pati spręsti šį skundą dėl vaizdo įrašų kopijų pateikimo – nuspręsta šiuo klausimu gauti Kauno apygardos teismo verdiktą.
Iki šiandien Juozas Valiušaitis jokio atsakymo dėl leidimo gauti administracinio teisės pažeidimo byloje esančių vaizdo įrašų kopijas negavo.
J.Valiušaitis nesupranta, kodėl vaizdo įrašų kopijos jam nepateikiamos, tačiau bylos medžiagos dokumentų kopijas jis gavo, nors, kaip teigia teisėja savo nutartyje „neleisti gauti vaizdo įrašų kopijų“, „nenumatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė gauti bylos medžiagos kopijas“?
J.Valiušaitis taip pat nesupranta, kokį ikiteisminį tyrimą savo nutartyje mini teisėja, nes ikiteisminis tyrimas fotomenininko J.Valiušaičio atžvilgiu yra nutrauktas 2013 m. balandžio 29 d. , o jokie kiti tyrimai dėl 2013 m. gegužės 17 d. įvykių Garliavoje J.Valiušaičio atžvilgiu nėra vykdomi?
„Administracinėje teisėje ir administracinių teisės pažeidimų teisenoje yra įtvirtintas išskirtinai individualios asmeninės atsakomybės principas, reiškiantis, jog aš negaliu būti ir nesu atsakingas už jokių kitų asmenų veiksmus, todėl kažkokius kitus asmenis ir jų atžvilgiu vykdomų tyrimų duomenys negalėjo būti pateikti teismui ir jo priimti mano atžvilgiu nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje.
Administracinėje teisėje ir administracinių teisės pažeidimų teisenoje bendrininkavimo instituto nėra, todėl mano tariamai padaryto administracinio teisės pažeidimo byloje negali būti pateikta jokius kitus asmenis, išskyrus mane, liečiančių duomenų, o jei tokie duomenys yra, tuomet jie vertintini kaip pertekliniai, nedelsiant pašalintini ir teismas jais vadovautis neturi teisės“, – pažymi J.Valiušaitis savo atskirajame skunde Kauno apygardos teismui.
Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad kuomet ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kaip administracinio teisės pažeidimo įrodymai, prokuroro procesiniu sprendimu yra perduodami administracinę bylą nagrinėjančiam teismui, jie nustoja būti ikiteisminio tyrimo paslaptimi saugomu dalyku, kuriems galėtų būti taikomi Lietuvos Respublikos BPK 177 straipsnyje nustatytos apsaugos reikalavimų nuostatos.
„Lietuvos Respublikos ATPK 249 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog „administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje negali būti taikomos atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens teisių ribojimą nustatančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos”, – pažymi Juozą Valiušaitį ginantis advokatas Arūnas Marcinkevičius.
Vaizdo įrašai šioje byloje, kaip įrodymai, – labai svarbūs, kadangi, kaip matosi iš prie šio straipsnio esančių fotografijų ir stop kadrų, fotomenininkas Juozas Valiušaitis netrukdė antstolei S.Vaicekauskienei praeiti į Kedžių namą, pasakė ir net ranka parodė: „Prašom“, o tarnybinius pranešimus savo viršininkui Mindaugui Gušauskui dėl Juozo Valiušaičio surašė policijos pareigūnai (nuotraukoje apibrėžti raudonais apskritimais), esantys per pakankamą atstumą nuo J.Valiušaičio ir antstolės S.Vaicekauskienės, taigi negalėję girdėti, koks pokalbis vyko su J.Valiušaičiu.
