„Labas, kaip gyveni?“ – praėjus lygiai savaitei po straipsnio „Pro „MG Baltic“ imperijos pamatus sunkiasi kraujas“ pasirodymo „Karštame komentare“ tradiciškai pokalbį, paskambinęs telefonu, pradėjo vieno laikraščio redaktorius. Nustebau, nes seniai jau buvome bendravę. Tačiau mano nuostaba dar labiau padidėjo, kai tas redaktorius priėjo iš karto prie reikalo: „Mockaus berniukai“ tave kviečia į „strielką“. Užsirašyk telefoną ir paskambink“.
Kadangi iki šiol nebuvau susidūrusi su jokiomis „strielkomis“ ir žodį „strielka“ savo žurnalistinio darbo praktikoje išgirdau pirmą kartą, supratau, kad esu kviečiame į „susišaudymą“ – mat žodį „strielka“ išsiverčiau iš rusiško žodžio „streliat“ – „šaudyti“.
Pagal mano reakciją, matyt, supratęs, kad su žodžiu „strielka“ šiek tiek perlenkė, tas redaktorius tuoj pasitaisė: „Na, supranti, „Mockaus berniukai“ tau nori pasiūlyti kažkokį sandėrį, todėl tu paskambink“.
Tiesą sakant, buvau šokiruota. Paskambina žurnalistas, laikraščio redaktorius ir „Mockaus berniukų“ vardu kviečia mane į „strielką“. Maža to, dar siūlo skambinti neaišku kam, vykti nežinia kur ir kalbėtis su kažkokiais abstrakčiais „Mockaus berniukais“ apie kažkokį sandėrį, kuris, jei nesutikčiau, galima manyti, baigtųsi galimu pykšt-pokšt (nes veiksmo filmuose viskas baigiasi būtent taip).
O aš taip ir pasijutau – tarsi veiksmas vyktų ne Lietuvoje, o kažkokiame banditiškame veiksmo filme.
Taigi, pasakiau, kad nežadu niekam skambinti, nežadu eiti į jokias „strielkas“ – laikraštyje yra redakcijos adresas, redakcijos telefonas, kam reikia, tas tegul pasiskambina ir ateina.
O jeigu kas nors nori „streliatsa“ (šaudytis), tegul „streliajutsa“ (šaudosi) tarp savęs.
Tuo mūsų „gražus“ pokalbis apie „strielką“ bei „Mockaus berniukus“ ir baigėsi.
O aš sėdau rašyti tęsinio apie buvusio vienos didžiausių šalyje statybos bendrovių „Mitnija“ įkūrėjo ir bendrasavininko Antano Gureckio tragišką gyvenimo baigtį – savižudybe pasibaigusį „Mitnijos“ akcijų pardavimą „MG Baltic“, kurios prezidentas ir savininkas – Darius Mockus.
Pala, pala – Antanas Gureckis juk nusižudė. Neatlaikęs psichinės prievartos ir neteisėtų baudžiamųjų persekiojimų. O viskas prasidėjo, jeigu kalbėtume jų terminais, juk irgi nuo „strielkos“ (pasirodo, tai visai ne nusikalstamo pasaulio atstovų, o „padorių verslininkų“ terminas) – nuo sandėrio su „Mockaus berniukais“: arba susimokėk tiek ir tiek, arba…
V.Gureckienė: „Kas tas Darius Mockus“?
Prieš mano akis – liepos 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartis, parodanti, kaip Kauno apygardos prokuratūros prokurorai atstovauja „MG Baltic“ imperijos savininko, žiniasklaidos (LNK televizija) magnato Dariaus Mocko interesams.
Tai nutartis, kurioje pedofilijos byloje liūdnai pagarsėjęs Kauno apygardos prokuratūros vyr.prokuroras K.Betingis parodomas kaip nekompetentingas prokuroras – kaip nutraukęs ikiteisminį tyrimą taip ir neapklausęs asmens, kurį buvo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Šiuo atveju – D.Mockaus.
Dar daugiau – K.Betingis net nesiteikė savo nutarime paaiškinti, kodėl buvo atsisakyta ikiteisminiame tyrime apklausti Darių Mockų.
Prisimenate – net Prezidentas Algirdas Brazauskas buvo apklaustas baudžiamojoje byloje dėl „Draugystės“ viešbučio privatizavimo.
O „MG Baltic“ imperijos vadovas Darius Mockus į prokuratūrą nekviečiamas. Tabu.
Suprask – Darius Mockus šioje valstybėje yra aukščiau net už Prezidentą. Tarsi turėtų imunitetą – tarsi Darių Mockų ikiteisminiame tyrime apklausti draustų LR Konstitucija ir BK bei BPK.
Patikrinau: įstatymo, kuris draustų prokuratūrai ikiteisminiame tyrime apklausti Darių Mockų, nėra.
Įstatymo „Dėl Dariaus Juozo Mockaus teisinės neliečiamybės“ nėra.
Įstatymo projekto – įstatymu numatyti D.Mockui teisinę neliečiamybę – irgi Seime nėra.
Konstitucijoje straipsnio, kad „prieš įstatymą visi lygūs, tačiau D.Mockus – už visus lygesnis“, irgi nėra.
Tai kur čia pakastas šuo? Nežinia.
Tačiau perskaičius Kauno miesto apylinkės teismo nutartį, kuria panaikinti Kauno apygardos prokuratūros prokurorų (įskaitant ir vyriausiąjį prokurorą K.Betingį) nutarimai, galima susidaryti įspūdį, kad prokuratūroje galimai veikia kitoks – nerašytas Didelių Pinigų įstatymas, t.y. kad į Lietuvos milijonierių dešimtuką įeinantys verslininkai prokuratūroje neapklausiami. O Darius Mockus tame milijonierių dešimtuke – antras. (O pagal nusižudžiusių savo verslo partnerių skaičių – gal ir pirmas. Nes iš „Maximos“ (pirma vieta milijonierių sąraše) bendrasavininkų iki šiol niekas dar nenusižudė. O iš „MG Baltic“ bendrasavininkų – dvi mirtys. Abi įtartinos, abi nešvarios.) Ir todėl…
Ir todėl tiesiog pritrenkia Kauno miesto apylinkės teismo nutartis, kuri demaskuoja Kauno apygardos prokuratūrą – kaip ta prokuratūra nekompetentingai dirba. Ir todėl prokuratūros vadovų rotacija, apie kurią kalba Prezidentė ir kurią jau įteisino Prokuratūros įstatymu , šioje prokuratūroje yra verkiant būtina.
Pažiūrėkime: mano minima teismo nutartimi teisėjas Raimundas Mikšta panaikino Kauno apygardos prokurorės R.Verdnikovienės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro K.Betingio nutarimą atmesti V.Gureckienės skundą ikiteisminio tyrimo byloje dėl grasinimų prieš metus nusižudžiusiam Gureckiui ir jo šeimai, o taip pat dėl UAB „Mitnija“ (valdybos pirmininkas – Darius Mockus) padarytos žalos akcininkams (A.Gureckiui nusižudžius, 10 proc. „Mitnijos“ akcijų savininke tapo jo žmona Violeta Gureckienė), pažymėdamas, kad ikiteisminiame tyrime be jokių motyvų neapklaustas Darius Mockus.
„Nei Kauno apygardos prokuratūros prokurorė R.Verdnikovienė nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, nei Kauno apygardos prokuratūros prokuratūros vyr.prokuroras K.Betingis nutarime atmesti pareiškėjos (V.Gureckienės) skundą ikiteisminio tyrimo byloje nemotyvavo, kodėl nėra apklaustas Darius Juozas Mockus, kuris, pareiškėjos teigimu, yra atsakingas dėl turto iššvaistymo jo valdomose bendrovėse, nepasisakė, ar bendrovės valdymo organo – bendrovės valdybos pirmininko, vykdyta veikla nebuvo pavojinga veika, pripažįstama nusikaltimu, nustatytu BK, t.y. nutarimai nėra išsamūs, nepasisakyta dėl visų pareiškėjų prašymų“, – rašoma Kauno miesto apylinkės teismo nutartyje.
„Prokuroro argumentai, kad nėra verta papildomai apklausti liudytojus, kurių parodymai prieštarauja vieni kitiems, taip pat kitus asmenis, galinčius patvirtinti arba paneigti ikiteisminiam tyrimui svarbias aplinkybes, t.y. Julių Gendvilį, Mindaugą Budraitį, Ernestą Šeženių, vertintini kaip nepagrįsti.
BPK 212 str. 1 p. nurodyta, kad nutraukti pradėtą ikiteisminį tyrimą galima, kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad yra šio Kodekso 3 str. numatytų aplinkybių, t.y. jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tačiau šiuo pagrindu nutraukti ikiteisminį tyrimą galima tik tada, kai yra išnaudojamos visos galimybės nustatyti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, pašalinami visi prieštaravimai.
Kadangi aplinkybės nebuvo pilnai ištirtos bei byloje esantys prieštaravimai ir abejonės nepašalintos ir neįvertintos, skundžiamais prokurorų nutarimais padarytos išvados dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 233 str., 145 str. (ar kituose BK straipsniuose), požymių nebuvimo negali būti laikomos pagrįstomis.
Būtina išsamiai ir visapusiškai atlikti visus ikiteisminio tyrimo veiksmus, pagal kuriuos būtų galima objektyviai įvertinti susidariusią situaciją, tuometinę A.Gureckio psichinę ir fizinę būseną, ir tik visapusiškai ištyrus visas aplinkybes, galėtų būti sprendžiamas klausimas, ar A.Gureckis buvo sistemingai bauginamas, ar buvo sistemingai naudojama psichinė prievarta.
Kadangi skundžiami prokurorų nutarimai priimti nepilnai išsiaiškinus visas aplinkybes bei neišnaudojus visų galimybių įrodymams surinkti, prieštaravimams ir kilusioms abejonėms pašalinti, nepasisakyta dėl visų pareiškėjos (V.Gureckienės) prašymų, todėl darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas nepagrįstai, prokurorų nutarimai – naikintini“, – rašoma Kauno miesto apylinkės teismo nutartyje.
Ir dar iš tos pačios teismo nutarties: „Ikiteisminio tyrimo metu visiškai netirtas ir nevertintas tas faktas, kad A.Gureckiui ir jo šeimos nariams pradėta visa eilė neteisėtų baudžiamųjų persekiojimų (kurių dalis jau nutraukta), net iš karto paskelbtas būsimas sulaikymas, kuris kaip terorizavimo pasekmė suvaidino lemiamą ir tragišką vaidmenį. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti liudytojai, kurie gali patvirtinti itin svarbias aplinkybes, galinčias patvirtinti arba paneigti nusikalstamos veikos požymius: Julius Gendvilis, Mindaugas Budraitis, Ernestas Šeženis, taip pat ikiteisminiam tyrimui ypatingai reikšmingi D.J.Mockaus parodymai, nes jie būtini vertinant jo valdomų bendrovių turto valdymo, naudojimo ar perleidimo teisėtumą“.
Taigi, kas tas Darius Mockus, kad buvęs jo valdomos įmonės bendrasavininkas Antanas Gureckis, neatlaikęs psichologinio spaudimo, nusižudė, o prokuratūra net nesiteikė į apklausą pakviesti to, kurį priešmirtiniame laiške dėl privedimo prie savižudybės ir kaltino Antanas Gureckis?
„Kas tas Darius Mockus? Kas jis?“ – retoriškai klausia ir Antano Gureckio našlė Violeta Gureckienė.
Ir čia pat papasakoja vieną istoriją, kuri gal ir yra raktas – atsakymas į klausimą: kas Dariui Mockui garantuoja teisinę neliečiamybę – pinigai ar …?
Raktinis žodis – V.Adamkus?
Tie, kurie žiūri vadinamosios D.Mockaus imperijos valdomą televiziją LNK (garsiosios pedofilijos bylos metu pasižymėjusią kaip įtariamo mažametės tvirkinimu A.Ūso ir jo draugės Laimutės Stankūnaitės agresyviu gynimu) turbūt atkreipė dėmesį į tai, jog ši televizija nuo pat Prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencijos pradžios aršiai puola Jos Ekscelenciją ir, naudodama juodąsias technologijas, bando sudaryti įvaizdį, kad Dalios Grybauskaitės kaip Prezidentės nėra. Juodųjų technologijų pagalba reportažuose bandoma arba „iškirpti“, arba apjuodinti Prezidentę Dalią Grybauskaitę ir parodyti, esą valstybės Prezidentas yra Valdas Adamkus. Šviežiausi tokių juodųjų technologijų pavyzdžiai – tai projektas „Aš myliu Lietuvą“ (kurio veidas – Lietuvos vėliavą projekto dalyviams įteikęs „Lietuvos Prezidentas“ (ne kadenciją baigęs Prezidentas) Valdas Adamkus (taip siekiama sudaryti įvaizdį, kad tik Valdas Adamkus „myli Lietuvą“, o Dalia Grybauskaitė – atseit ne) bei J.Svirnelytės reportažas per LNK žinias dviejų D.Grybauskaitės prezidentavimo kadencijų metinių proga – atseit vienintelis dalykas, ką padarė D.Grybauskaitė per dvejus prezidentavimo metus, „tai susidėjo šarvuotus langus“, nutylint Prezidentės pasiekimus kovoje su klanais teisėsaugoje, politikoje ir realius žingsnius energetinės nepriklausomybės link. Suprask – visi Prezidentai turi gyventi rezidencijose su šarvuotais langais, tik Dalia Grybauskaitė – ne. Nedaug trūksta, kad D.Mockaus televizija tuoj parodytų kokią Afrikos gentį ir pasakytų: matote, šitos genties vadas iš viso kažkokioje iš lapų supintoje trobelėje gyvena, o mūsų Prezidentės saugumui išleista tiek ir tiek. Toks įspūdis, kad kažkas labai nervinasi, jog Prezidentės rezidencijoje – neperšaunami langai…
Taigi, kodėl vadinamojoje D.Mockaus televizijoje Jos Ekscelencija Dalia Grybauskaitė yra tendencingai puolama ir juodinama, o Valdas Adamkus, kadenciją baigęs Prezidentas, liaupsinamas ir aukštinamas?
Apie tai šiandien mums galėtų papasakoti buvęs D.Mockaus verslo partneris Antanas Gureckis, jei nebūtų privestas prie savižudybės,
„Antanas su Valdu Adamkumi buvo susidūręs“, – lyg tarp kitko prasitarė A.Gureckio našlė Violeta Gureckienė.
Ir tai, ką ji papasakojo, faktiškai ir sudėliojo visus taškus ant „i“.
„Mes nenorime, kad Dalia Grybauskaitė būtų Prezidentė“
„Darius Juozas Mockus, jeigu neklystu, suorganizavo kelionę į Ukrainą. Ir Antanas labai nustebo, kai, įlipęs į lėktuvą, jame rado Prezidentą Valdą Adamkų. Kaip bičiulį. Niekas nežinojo, niekas niekur neinformavo… Jokios žiniasklaidos priemonės, kad būtų kažkoks Prezidento vizitas, nieko neužsiminė… Ir, kaip supratau iš vyro pasakojimo, tai buvo Dariaus Juozo Mockaus verslo reikalai. Buvo kreiptasi ar į premjerą, ar į pavaduotoją – į aukštus lygmenis. Ir, kiek aš žinau, jie užsienyje vysto verslą. Ir tie tokie ryšiai rodo, kad Prezidentas keliavo kaip bičiulis“, – apie D.Mockaus ir V.Adamkaus ryšius „Karštam komentarui“ papasakojo A.Gureckio našlė Violeta Gureckienė.
Pasak V.Gureckienės, tai buvo tas laikotarpis, kai jie A.Gureckiui demonstravo savo galybę ir ryšius.
„Tada jie rodė Antanui savo didelę galybę – žiūrėkit, kokie mūsų ryšiai. R.Kurlianskis (D.Mockaus dešinioji ranka, kuruojantis LNK televiziją – KK past.) pastoviai sakydavo: „Tau dirbti su mumis bus gerai – mes valdome visą žiniasklaidą ir visa kita“, rodė didžiulę savo galią… Ir kai buvo Prezidento rinkimai ir rinko Prezidentę Dalią Grybauskaitę, jis Antanui sakė: „Ne, mes remiam konservatorius, ir mes nenorime, kad Dalia Grybauskaitė būtų Prezidentė“.
Taip atvirai ir pasakė mano vyrui Antanui Gureckiui. Atvirai – kad „mes nenorime šitos Prezidentės“, – apie „MG Baltic“ vadovų priešiškumą D.Grybauskaitei dar per Prezidento rinkimus papasakojo V.Gureckienė.
Aha, Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiai verslo jėgai yra blogai, tai kas tuomet yra gerai?
„Mano vyrui pasakė, kad „mums labai patinka su Valdu Adamkumi dirbti. Sakė, „mums daug geriau su juo…“ – atskleidė D.Mockaus ir V.Adamkaus artimus ryšius prieš metus pareigūnų akivaizdoje savo namuose, svetainėje, odiniame krėsle nusišovusio Antano Gureckio našlė.
Taigi, raktinis žodis: Valdas Adamkus. Ar tik ta pavardė ir nebus atsakymas į klausimą, kodėl Darius Mockus prokuratūroje nėra apklausiamas nei A.Gureckio privedimo prie savižudybės, nei grasinimų bylose? Ir kodėl Violeta Gureckienei yra „kepami“ vis nauji finansiniai ieškiniai, o „Mitnijos“ skola jos a.a. vyrui Antanui, t.y. dabar jai – o tai yra 73 tūkst. eurų (apie 250 tūkst. litų), iki šiol nėra grąžinama?
Galima susidaryti įspūdį, kad V.Adamkus – D.Mockaus „stogas“. Kad tai „patogus“ Prezidentas. Tarsi koks iš šiaulietiškų šlepečių pagamintas „lagaminėlis“ – įsimetei į lėktuvą ir skrendi verslo reikalų tvarkyti.
O kad Dalia Grybauskaitė būtų D.Mockaus „lagaminėlio“ vietoje? Kad slapta skristų, pvz., D.Mockui verslo projektų užsienio šalyse tvarkyti? Jūs tokį vaizdelį įsivaizduojate? Aš – ne.
Ir todėl visas šitas puolimas prieš Dalią Grybauskaitę LNK televizijoje, visos šitos juodos technologijos – D.Grybauskaitės juodinimas, o V.Adamkaus – liaupsinimas – dabar labai akivaizdžiai susidėlioja į vieną mozaiką: „Mums labai patinka su Valdu Adamkumi dirbti. Mums daug geriau su juo. Mes nenorime, kad Dalia Grybauskaitė būtų Prezidentė“.
Atkreipkite dėmesį: LNK televizijoje būtent tokia politika ir vedama.
„Jei daugiau būtų tokių verslininkų kaip Antanas, Lietuva būtų kitokia“
Apie tai, kiek milijonų iš Gureckių šeimos nori prisiteisti „MG Baltic“ (prezidentas Darius Mockus), mes dar pakalbėsime. D.Mockaus norimus prisiteisti milijonus paskaičiuosime taip pat visi kartu. Tai, kokių galimų finansinių machinacijų D.Mockaus valdomose bendrovėse netiria mūsų prokurorai, taip pat paviešinsime – nes, jeigu jau išsiaiškinome, kad Lietuvos prezidentas buvo ne Darius Mockus, o Valdas Adamkus, parodysime pirštu prokurorams į Kauno miesto apylinkės teismo nutartį – teismo nutartis reikia vykdyti, o Valdo Adamkaus teisinis imunitetas jo bičiuliui Dariui Mockui tai negalioja, ar ne? Vadinasi, Darius Mockus prokuratūroje turi būti apklaustas. Tik gal ne pas Kęstutį Betingį – nes jo šališkumas neliesti Dariaus Mockaus tiesiog šviečia Kauno miesto apylinkės teismo nutartyje.
Beje, buvusioje „Komjaunimo tiesoje“ aukštas Socialdemokratų partijos narys Aloyzas Sakalas „verkė“, kad A.Gureckio kratos istorijoje figūravęs Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyr.prokuroro pavaduotojas Julius Rėksnys, laimėjęs konkursą, nebuvo paaukštintas prokuratūros sistemoje pareigose – generalinis prokuroras Darius Valys kitą prokurorą, užėmusį ne pirmą vietą, pakėlė pareigose. Ir jeigu jau A.Sakalas „verkia“ dėl prokuroro J.Rėksnio, galima susidaryti prielaidą, – kad D.Mockus galimai turi užtarėjų ne tik tarp konservatorių, bet ir socialdemokratų flange taip pat.
Beje, per Prezidento rinkimus Valdas Adamkus balsavo ne už Dalios Grybauskaitės kandidatūrą, o už A.Sakalo bičiulį – Socialdemokratų partijos pirmininką A.Butkevičių.
O tuo tarpu… grįžkime nuo didžiosios į politikos į A.Gureckio našlės Violetos Gureckienės namus.
Čia – kitokia atmosfera ir kitoks verslo ir politikos supratimas. Antanas Gureckis, priešingai nei Darius Mockus, didžiavosi, kad neturi jokio politinio užnugario – jokių bičiulių prezidentų ir pan., kad lėšų, kiek galėjo, skyrė labdarai – maldininkams, vienuolynui, vaikų dienos centrams, sergantiems vaikams – pvz., „Bėdų turgui“ 100 tūkst. paaukota diabeto pompoms vaikams – kad nekentėtų vaikai nuo dūrių…
Ir mokesčius valstybei mokėjo sąžiningai – pvz., net 24 milijonai litų mokesčių valstybei. Per metus!
„Jei visi tokie verslininkai būtų kaip Antanas, tai Lietuva šiandien būtų kitokia“, – pasako Violeta Gureckienė, vartydama tų metų laikraščių iškarpas – apie verslininką Antaną Gureckį, į valstybės biudžetą mokėjusį milijonus…
Dabar tų Antano Gureckio milijonų – net 77 milijonų („Iš kur tokie skaičiai? Kas juos sudaro?“ – stebisi Violeta Gureckienė) nori D.Mockaus valdoma „MG Baltic“. Mat tokia žala neva patirta iš A.Gureckio įsigijus „Mitnijos“ akcijas (kai už akcijas sumokėjo 57 milijonus).
V.Gureckienė įsitikinusi: tai – metodas, psichologinio spaudimo metodas, kaip, prikėlus dirbtinų ieškinių, žmogus būtų priverstas susimokėti – kad už tam tikrą sumą ieškiniai būtų atsiimti…
„Jei anksčiau Lietuvoje nusikaltėliai veikė reketuodami žmones, panaudojant fizinę jėgą ir prievartą, siekdami neteisėtai išreikalauti turtą, tai šiuo metu plinta nusikalstama veika, kai tokie asmenys siekia atimti turtą panaudodami psichologinę prievartą“, – iš 2010 m. kovo 1 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarties.
Taigi, ar prieš metus, atvykus prokurorams iš Vilniaus, Antanas Gureckis paėmė ir nusišovė nei iš šio, nei iš to, ar vis dėlto jo verslo partneriai ir jiems tarnaujantys teisėsaugos atstovai veikė išvien ir padarė tokį psichologinį spaudimą, kad verslininkas neištvėrė – savižudybę pasirinko kaip vienintelę išeitį iš šito baisaus psichologinio teroro kalėjimo?
Tai, kaip, prokurorai? Tai kaip čia iš tiesų yra?
***
Violeta Gureckienė:
„Gimė Antanas Telšiuose. Buvo vienturtis sūnus – kai jam buvo pusantrų metų, autoavarijoje žuvo jo sesuo. Tėvams tai buvo didžiulis smūgis, todėl jie be galo rūpinosi Antanu.
Kai Antanas atvažiavo mokytis į Kauną, išsinuomojo butą mano klasės draugo name. Ir kai mes jau gatvėje susitikome, vienas kito dėmesį patraukėme iš pirmo žvilgsnio. Į mane žvelgė rudos, gyvos akys… O toliau mes susitikome šokiuose ir, vieną šokį pašokę, daugiau jau niekada neišsiskyrėme… Susipažinome vasario mėnesį, o spalio mėnesį jau susituokėme. Tiek truko mūsų draugystė, kuri paneigė visus mitus, kad reikia ilgai draugauti, kad reikia vienas kitą pažinti, kad reikia drauge gyventi… Jeigu sutinki savo žmogų, užtenka pažinti kelis mėnesius…
Šokom abu kaip į bedugnę. Abu pirmame kurse, nieko neturime – nei kur gyventi… Tik jis visada turėjo tą didžiulį entuziazmą, o aš jį visad stengdavausi apraminti. Jis vis sakydavo: „Aš viską pasieksiu. Turėsiu trijų kambarių butą, turėsiu „Volgą“, viską turėsiu…“
Po to gimė dukrelė, o kadangi gimė dukrelė, Antanas perėjo į vakarinį KTU fakulteto skyrių. O kadangi vakarinis skyrius, tai jį iš karto paėmė į kariuomenę. Toli – už Murmansko į Severomorską. Aš Lietuvoje likau su maža dukrele ir tėveliu, gulinčiu mirties patale, be jokio pragyvenimo šaltinio – tiktai pinigai pienui dukrelei…
Bet man visa tai atrodė taip natūralu! Aš niekada neverkšlenau – aš buvau laiminga! Nuskridau į Murmanską, viena, su juo susitikome… Kai jis kareivis, mums niekas jokio viešbučio nedavė ilgai – pusę nakties klaidžiojom po Murmanską, po to šiaip taip įsileido į kažkokio viešbučio holą, o kitą dieną jau gavome kambarį ir išbuvome tris paras.
Kai jis grįžo, labai gerai mokėsi. Baigė KTU, o aš baigiau Vilniaus universitetą. Ir dukrelė tuo pat metu baigė darželį. Ir štai buvo trejos išleistuvės…
Antano siekiai buvo be galo dideli. Jam pasiūlė važiuoti statyti Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, mes sutikome, ir jis išvažiavo į Mažeikius. Juk reikia kabintis į gyvenimą. Tėtis mirė, nebuvo pragyvenimo šaltinio, nebuvo kur gyventi… Ir statant Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, tai buvo šuolis – jis save labai gerai parodė kaip darbuotojas. Gavo butą, paskyrą mašinai nusipirkti, garažą. Ir, atidirbęs pusantrų metų, grįžo į Kauną. Mažeikiuose, ką buvo gavęs – butą, sugrąžino atgal. O čia, Kaune, žmonės pasiūlė darbą ir pasiūlė butą. Taip jis įsikūrė statybinę aikštelę. Tokie buvo pirmi sunkaus darbo žingsniai…
Taigi, atitarnauta kariuomenė Severomorske, radiolokacijoje, po žeme, stebint lėktuvus… Viską jis ištvėrė, niekur neverkšleno. Buvo labai stiprus žmogus. Visur susirasdavo daug draugų, buvo labai gerbiamas.
Žingsnis po žingsnio objektai vis didėjo, ir štai viso gyvenimo rezultatas – „Mitnija“.
Antaną lydėjo sėkmė. Jis mokėjo bendrauti su žmonėmis, su niekuo nėra teisęsis! Mes nemokame elgtis teismuose. Mes visiškai nežinojome, kokia čia teismų sistema. Nes mums niekada nebuvo tokių problemų! Su visais žmonėmis viskas išsispręsdavo taikiai. Jeigu brokas – pataisydavo. Jeigu žmogus agresyvus – nusileisdavo…
Didelė sėkmė mus lydėjo. Objektai buvo dideli, įmonė vis plėtėsi… O namuose didelių turtų nebuvo – šį namą mes nusipirkome tik 2006 metų žiemą. Ir namas buvo kuklus. Nes viskas buvo puoselėjama į įmonę. Mano vyras buvo darboholikas, mylėjo darbą ir atiduodavo jam viską.
Ir kai antstolė buvo atėjusi pas mus, pasakė: „Mieste visi žino, jog Antanas Gureckis užsimaus guminius batus ir atsistos objekte“.
Ir aš manau, jeigu Antanas būtų gavęs statyti Kauno areną, ji nebūtų tiek daug kainavusi, ir nebūtų reikėję taip ilgai visiems stumti, kad greičiau baigtų tą projektą – Antanas būtų pats atsistojęs ir visus darbus suorganizavęs… Visi partneriai gyrė jo organizuotumą, jo sugebėjimą vadovauti, ir tą įmonę jis pardavė todėl, kad nematė, kas galėtų perimti jį, kaip vadovą. Pirmiausia galvojo, gal laikas ir lengviau pagyventi, ir, deja, ir aš taip maniau, – gal geriau mažesnę įmonėlę susikurti ir turėti mažesnį užimtumą, bet iš kitos pusės mano vyras nematė, kam galėtų perduoti tokią didelę naštą…
Taigi, gavo pasiūlymą ir pardavė „Mitnijos“ akcijas. Ir guli dabar kapuose nekaltas…“
