Šį laišką kartu su mažametės mergaitės pasakojimu Drąsius Kedys visai žiniasklaidai, politinėms partijoms, Seimo nariams, teisėtvarkai ir europarlamentarams išsiuntinėjo rugpjūčio viduryje. „Šią medžiagą nusiunčiau ir Naujosios sąjungos pirmininkui Artūrui Paulauskui. Jis yra buvęs generalinis prokuroras, gal padės”, – lankydamasis „Karšto komentaro” redakcijoje sakė Drąsius Kedys. Tačiau nei A.Paulauskas, nei kiti politikai į šį laišką nesureagavo – apie pedofilijos bylą prabilta tik dabar, kai Kaune buvo nušautas laiške minimas teisėjas J.Furmanavičius.
„Laiškas niekam…”
Mano keturių metų amžiaus dukros pasakojimai apie nuogus vyrus, dukros nurengimą nuogai, jos laižymą ir prašymą juos laižyti, didelius „sysalus” (kaip ji vadina lytinius organus), bėgantį kremą, tepimą jos su tuo „tikru” kremu, išbėgus kremui „sysalo” pasidarymą visai mažu, „sysalo” kišimą jai į burną, tampymą pirmyn atgal, garsų rėkimą, „sysalo” kišimą ir tampymą kambaryje, vonioje, tualete … visur, visada, šimtus kartų, kai ji būdavo pas savo „Mamą” savaitgaliais, net dukros Krikšto dieną, nejaudina nei vieno ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno.
Juk nieko čia neatsitiko. Mergaitė gyva. O motina turėjo iš ko gyventi, gaudama pinigus iš tų su dideliais sysalais.
Trys mano vaiko apklausos apie jos seksualinio prievartavimo aplinkybes, kai įstatymas reglamentuoja vaiką apklausti ne daugiau kaip vieną kartą, mano mažametės dukros atlikta kompleksinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė davusi kategorišką išvadą – dukra gali teisingai suvokti konkrečias reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, padidintas polinkis fantazuoti jai nenustatytas, dešimt apklausose dalyvavusių psichologų, kurie nesugebėjo atskleisti vaiko „melo”, šioje teisinėje valstybėje nieko nereiškia. Kategoriškas prokurorų reikalavimas vėl ir vėl tirti vaiką, kai vaikas apklaustas ir ištirtas, jiems leidžia priimti nutarimą- vaikas nebuvo seksualiai prievartaujamas.
Aš nežinau, gal aš kaip tėvas kitomis akimis žiūri ir kitaip suprantu mergaitės žodžius, kuriuos ji kartojo apklausų, ekspertizės metu. Bet gal yra Lietuvoje žmonių, kurie tokius vaiko žodžius kitaip suprasti nebegali – tai yra pati šlykščiausią prievarta, išsigimėlių, iškrypėlių, pedofilų orgijos… Aš nežinau, gal „kvalifikuoti” prokurorai mato kitaip…
Gal prokurorai mato kitokius jų veidus, nes šie orgijose dalyvavę asmenys yra Pilietinės demokratijos partijos prezidiumo narys, Seimo nario V. Muntiano buvęs visuomeninis patarėjas, Darbo partijos Kauno skyriaus buvęs vadovas Andrius Ūsas, Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius ir trečias, kaip dukra pasakoja, jų draugas šviesių plaukų Aidas. Man jie visi – pedofilai. Aš niekad gyvenime nepamiršiu keturių metų dukros klausimo man, 36 metų tėvui, pasakojant apie jų smirdančius šikalais „sysalus”, iš jų bėgančius kremus: „Tai ką tu tėte lėliukas, nieko nesupranti ?”
Aš suprantu, kad susidurta su „čekanavičiais”, kurie yra valdžioje, politikoje, teisme … Aš visiems linkiu, kad niekad gyvenime nesusitiktumėte su tokiais… Už šitą mano „išgalvotą” šmeižtą man iškelta baudžiamoji byla, prašoma priteisti milijoną litų „neturtinei žalai” atlyginti… Kaip viskas pasibaigtų, bet aš niekad netylėsiu: dėl savo išprievartautos mažametės dukros, dėl tų vaikų, kurie jau buvo išprievartauti ir tų, kurie šių iškrypėlių nenubaudus, dar bus. Gal perskaitę mano žodžius, atsilieps šių iškrypėlių aukos ar jų artimieji.
Visi mano pra šymai prokurorams atmetami. Prašymas apklausti orgijose dalyvavusį apygardos teisėją prokuroro Kiuršino atmestas, nes informacija apie teisėją nėra patikrinta proceso veiksmais, nurodytas teisėjo atpažinimo būdas nėra atliktas pagal LR BPK normas, todėl neturi jokios teisinės galios, prašyme apklausti nenurodyta koks turėtų būti šios apklausos dalykas ir kokią informaciją, naudingą tyrimui, būtų galima gauti apklausus apygardos teisėją. Aš jau nieko nebesuprantu: ar aš kaip nukentėjusios mažametės įstatyminis atstovas galiu turimą informaciją patikrinti proceso veiksmais, ar aš galiu atpažinimą atlikti pagal LR BPK normas, ir apskritai, aš nesuprantu, ar mažametės nurodytų asmenų, kurie lankėsi jos seksualinio prievartavimo vietoje, parodymai gali turėti reikšmę baudžiamojoje byloje. Tai yra ne mano galimybės, bet ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų, gaunančių atlyginimą iš valstybės, prievolės imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką butų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.
Ir dar daugiau nei juokinga – paskutiniai mano skundai d ėl prokuroro A. Kiuršino veiksmų, adresuoti Kauno apygardos vyriausiajam prokurorui K. Betingiui, Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui A. Valantinui, išspręsti to paties prokuroro A. Kiuršino. Kur kreiptis, ką daryti, kaip kovoti su pedofilais, aš jau nebežinau.
Pagrindinis nacionalinis teisės aktas – Lietuvos Respublikos Konstitucija -įtvirtina bandrąsias nuostatas dėl žmogaus teisių ir laisvių apsaugos bei konstitucinę valstybės pareigą saugoti ir globoti vaikystę, ginti vaikus. Prokuratūra yra valstybės institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Prokuratūros įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Prokurorių G. Ročienės, R. Čivinskaitės, A. Kiuršino, K. Betingio pastangos daryti viską, o tiksliau – nieko nedaryti – kartojasi ir kartojasi. Aš dar noriu tikėti, kad šioje supuvusioje teisinėje valstybėje yra sąžiningų ir dorų pareigūnų, kurie padarytų viską, kad pedofilai ir iškrypėliai gautų užtarnautą bausmę. Toks, koks atliekamas šiuo metu ikiteisminis tyrimas, yra pakartotinė trauma tiek mano mažametei dukrai, tiek man, tiek mano tėvams.
Jeigu šiame laiške kas nors supratote kas vyksta nepriklausomoje Lietuvoje, prašau ką nors darykite, prašau kaip nors padėkite. Jei apskritai įmanoma dar kuo nors padėti. Nes nei Ročienės, nei Čivinskaitės, nei Kiuršinai, nei Betingiai jau niekada nepadės. Jie svajoja, pabaigus „garbingą tarnybą”, apie laimingą ir sočią senatvę…
Drąsius Kedys
