DĖL IŠPLATINTŲ REKOMENDACIJŲ ARENŲ, STADIONŲ, KONCERTŲ SALIŲ, DIDELIŲ PREKYBOS IR PRAMOGŲ CENTRŲ, ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ, KURIOSE VYKSTA PAMOKOS, PASKAITOS, IR KITŲ OBJEKTŲ, KURIUOSE VIENU METU GALI LANKYTIS DAUG ŽMONIŲ, DARBUOTOJAMS
Lietuvos psichikos sveikatos specialistai ir policijos pareigūnai kasdieniniame darbe glaudžiai bendradarbiauja siekdami apsaugoti asmenis, sergančius sunkiomis ligomis. Ši patirtis iš esmės pozityvi, o tarpusavio supratimą padeda kurti ir daugumos policijos darbuotojų profesionalumas, kultūringas bendravimas ir nuoširdi pagalba.
Todėl neseniai išplatintas leidinys „Viešojo saugumo stiprinimui policijos rekomendacijos arenų, stadionų, koncertų salių, didelių prekybos ir pramogų centrų, švietimo įstaigų, kuriose vyksta pamokos, paskaitos, ir kitų objektų, kuriuose vienu metu gali lankytis daug žmonių, darbuotojams” (https://acrobat.adobe.com/id/urn:aaid:sc:EU:eaf7b31d-f661-43db-b41d-0b0484af6084 ), o tiksliau – leidinio dalis „Rekomendacijos įvykus smurtiniam išpuoliui, I skyrius „Smurtinis išpuolis”” – šokiravo psichikos sveikatos specialistų bendruomenę.
Skyriuje nurodoma, kad : „Smurtinius išpuolius vykdo:
– asmenys teroristiniais tikslais (…);
– asmenys, apsėsti radikalių religinių įsitikinimų (…);
– depresyvūs asmenys (…)
– psichozės ištikti asmenys (…)
– asmenys, turintys asmenybės sutrikimų (…).”
Iš penkių nurodytų smurtinius išpuolius vykdančių žmonių grupių net trys apima psichikos sutrikimų turinčius asmenis. Taip yra kuriamas neteisingas pavojingai smurtaujančio psichikos sutrikimų turinčio asmens vaizdas.
Liūdna, kad praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams Lietuvos nepriklausomybės, Europos sąjungos šalyje viešai valstybinių institucijų švietimo ir kitoms įstaigoms yra platinama informacija, kurios nepasitaikydavo net gūdžiu sovietmečiu.
Paskaičius tokius tekstus formuojamas įspūdis, kad ne nusikaltėliai, netgi ne nuo alkoholio ir psichoaktyvių medžiagų apsvaigę žmonės (jie kažkodėl išvis neminimi), o būtent kenčiantys pacientai yra patys pavojingiausi mūsų visuomenei.
Peršasi išvada, kad kitas policijos žingsnis galėtų būti visų psichikos sutrikimais sergančiųjų uždarymas į priverstinio gydymo psichiatrijos ligonines ir areštines, kad „nekeltų grėsmės visuomenei”.
2022 m. metais Lietuvoje 340 562 asmenims buvo diagnozuotas bent vienas Psichikos ir elgesio sutrikimas (tiek turinčių sutrikimų buvo užfiksuota PSDF IS), t. y. 1-am iš 8-ių Lietuvos gyventojų, tačiau tikėtina, kad tikrasis šių sutrikimų mastas yra didesnis. Psichikos ir elgesio sutrikimai dažnai stigmatizuojami, todėl gali būti vengiama kreiptis į specialistus.
Kai kurie gydytojai nenurodo Psichikos ir elgesio sutrikimo diagnozės, jei jis yra nežymus, vien tam, kad šį diagnozė neturėtų neigiamos įtakos asmens visuomeniniam gyvenimui ateityje. Ligotumas Psichikos ir elgesio sutrikimais kasmet didėjo (nuo 93,9 asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų, tenkančių 1 000 Lietuvos gyventojų 2016 m. iki 120,3 asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų, tenkančių 1 000 gyventojų 2022 m.).*
Beje, tarp visų Lietuvos gyventojams nustatytų psichikos ir elgesio sutrikimų, dažniausiai yra nustatoma depresija, kuri policijos rekomendacijose minima kaip viena iš trijų dažniausiai išpuolius vykdančių pacientų diagnozių. 2022 m. Lietuvoje tokių potencialių „smurtautojų” buvo daugiau nei 67 000.* Pažymėtina ir tai, kad depresija labiausiai paplitusi tarp moterų ir vyresnio nei 65 m. amžiaus žmonių – taip kad išvydę pagyvenusią moterį būtinai atkreipkite dėmesį, kaip į galimą „smurtautoją”.
Psichikos sutrikimais sergantys ir dėl to pripažinti nepakaltinamais asmenys tarp padariusių smurtinius nusikaltimus sudaro mažiau nei 1 % visų nusikaltusių. Ir šis procentas pastaraisiais metais tik mažėja. Manome, kad bent jau ši statistika policijai turėtų būti žinoma.
Pasaulio sveikatos organizacijos ir mokslinių tyrimų duomenimis daugiau nei pusė psichikos sutrikimais sergančiųjų nesikreipia pagalbos į specialistus. Dėl ko kenčia ne tik jie, bet ir artimieji, negydomi psichikos sutrikimai dažnai lydimi alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų priklausomybių ar baigiasi savižudybe.
Dažniausia vengimo kreiptis pagalbos priežastis yra vadinamoji „stigma”, t. y. žmonių ir visuomenės nepagrįsta psichikos sutrikimų ir psichikos sveikatos priežiūros specialistų baimė. Todėl tokių policijos „rekomendacijų”, kuriose dažniausiais psichikos sutrikimais sergantys asmenys visuomenei yra pristatomi kaip potencialūs smurtautojai, padaryta žala yra milžiniška.
Atsižvelgiant į tai, mes, psichikos sveikatos specialistus vienijančios asociacijos ir draugijos, raginame:
1. Nedelsiant paneigti šias psichikos sutrikimais sergančiuosius žeminančias ir psichikos sutrikimų stigmą didinančias „rekomendacijas” apie psichikos sutrikimų turinčių žmonių „pavojingumą”.
2. Visus, kam šios rekomendacijos buvo išsiųstos, nedelsiant informuoti, kad jos nėra teisingos ir paprašyti pašalinti jas iš savo tinklapių ir kitos viešosios erdvės.
3. Ateityje rengiant panašius dokumentus nediskriminuoti ir nežeminti psichikos sveikatos sutrikimų turinčių asmenų, bei neskleisti apie juos tikrovės neatitinkančios informacijos. Esant poreikiui, mes kaip psichikos sveikatos specialistus vienijančios asociacijos ir draugijos, esame pasirengę bendradarbiauti rengiant įvairią informacinę medžiagą, susijusią su psichikos sutrikimais ir pacientais.
* Higienos instituto duomenys
Dokumentą sertifikuotais el. parašais tvirtina:
• Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentė Ramunė Mazaliauskienė
• Psichikos sveikatos vadybos asociacijos direktorius Martynas Marcinkevičius
• Ambulatorinių psichikos sveikatos centrų asociacijos pirmininkė Vida Matulionienė
• Lietuvos biologinės psichiatrijos draugijos prezidentė Vesta Steiblienė
• Jaunųjų psichiatrų asociacijos prezidentė Greta Murauskienė
