Artėjant liepos 31-ajai Konstantinas Nikulinas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę ir Lietuvos Apeliacinio Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką Aloyzą Kruopį, prašydamas nustatyti tikruosius Medininkų žudynių kaltininkus.
„Jūsų Ekscelencija, Gerbiamieji, Ponia Lietuvos Seimo Pirmininke ir Teisėjų Kolegijos Pirmininke,
kreipiuosi į Jus artėjant 1991 07 31 tragedijos Medininkuose 24-osioms metinėms, kviesdamas teisėtumui ir teisingumui kaip teisine, taip ir istorine prasmėmis.
Jokio nusikaltimo prieš Lietuvos Respublikos valstybę ir jos žmones nedariau ir nesu padaręs. Dėl šios priežasties 2011 05 11 Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, kaip ir 8-us metus trunkantis mano laikymas Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime, yra nepagrįsti ir neteisėti.
Apgailestaudamas privalau pažymėti ir atkreipti Jūsų dėmesį, kad, artėjant 24-osioms tragedijos metinėms, Lietuvos policijos ir muitinės pareigūnų nužudymas pasienio ir muitinės KPP „Medininkai-1“ – iki šiol neištirtas ir neatskleistas, o jo kaltininkai nenustatyti.
Tuo pačiu leiskite išreikšti Viltį, kad Lietuvos Respublikos Valstybei, jos Vadovams ir Teisingumui tikrosios šio tragedijos aplinkybės, jos organizatoriai, vykdytojai ir bendrininkai nėra tuščiomis reikšmėmis, o kvietimai teisingumui šioje byloje turi ne vien politinę reikšmę“, – rašoma Prezidentei, Seimo pirmininkei ir Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui adresuotame Konstantino Nikulino laiške.
Kaip žinia, liepos 31-ąją sueis 24 metai nuo žiauraus Medininkų muitinės posto pareigūnų užpuolimo, kuomet poste buvo nužudyti šeši, o sužeisti du Lietuvos pareigūnai. Ričardo Rabavičiaus mirtį ligoninėje iki šiol gaubia įtarimų šešėlis, vienintelis likęs gyvas – Tomas Šernas.
Nors Generalinė prokuratūra teigia neva ištyrusi Medininkų žudynių bylą, tačiau bylos medžiaga ir dingę įkalčiai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog nusikaltimas iki šiol taip ir neatskleistas.
Pagrindinis įrodymas, kuriuo remiantis ir „pagrįsta“ oficialioji šios bylos versija, – dviejų operatyvininkų pažyma, kurioje parašyta, jog šie operatyvininkai Rygoje susitiko su Rygos omonininku A.Kuzminu ir šis jiems išsakęs nuomonę, jog Medininkuose galėjo žudyti Rygos OMON „Delta-1“ grupė.
Tačiau, „Karšto komentaro“ duomenimis, A.Kuzminas Rygoje niekada nebuvo susitikęs su jokiais operatyvininkais iš Lietuvos. Galimai dėl to jis Lietuvos Generalinės prokuratūros dėl Lietuvos operatyvininkų surašytos pažymos turinio niekada nebuvo apklaustas.
Nepaisant to, kad operatyvinėje pažymoje tariamai cituojamas A.Kuzminas, Vilniaus apygardos teismas kategoriškai atsisakė patikrinti pažymoje surašytą turinį ir apklausti A.Kuzminą, nors pačią operatyvinę pažymą Vilniaus apygardos teismas savo nuosprendyje K.Nikulinui įvardijo kaip „A.Kuzmino parodymai“.
Neatmetama galimybė, kad ši operatyvinė pažyma iš tiesų galėjo atsirasti tuomet, kai ją surašę operatyvininkai buvo nuteisti už įgaliojimų viršijimą (betardydami užmušė žmogų) ir 1993 metais buvo siekiama juos ištraukti iš kalėjimo – E.Bičkauskas ir B.Genzelis kreipėsi į tuometinį Prezidentą A.Brazauską, kad šiems operatyvininkams būtų suteikta Malonė. Motyvą pateikė VRM (ant dokumento – V.Račkausko parašas): šie du operatyvininkai „tyrė Medininkų bylą”, „išaiškino” nusikaltimą įvykdžiusius „teroristus”.
Gali būti, kad Prezidentas A.Brazauskas buvo apgautas, pateikiant Malonės komisijai melagingą informaciją apie „Medininkų nusikaltimą atskleidusius pareigūnus”: pagal pateiktą VRM medžiagą, šiems dviems operatyvininkams buvo suteikta malonė.
Beje, tik 2013 metais Lietuvos Apeliacinis Teismas pagaliau nusprendė patenkinti advokatų prašymą – apklausti A.Kuzminą, su kuriuo tariamai buvo susitikę tie du operatyvininkai, kurie „ištyrė Medininkų bylą” (pasak Malonės komisijai pateiktos VRM medžiagos), tačiau klausimus A.Kuzminui nusiuntė į Latviją, kur jis jau apie 20 metų negyvena, nors K.Nikulinas iš anksto informavo teismą, kad A.Kuzminas Latvijoje negyvena, o gyvena Rusijoje.
Tik po metus trukusio susirašinėjimo su Latvija Lietuvos Apeliacinis teismas galiausiai nusprendė nusiųsti užklausimą dėl A.Kuzmino į Rusiją, tačiau šį kartą Lietuvos teisėsaugai nesugriauti tariamai ištirtos Medininkų bylos nusprendė padėti pati Rusijos Teisingumo ministerija: Lietuvos Apeliacinis teismas paprašė Rusijos Teisingumo ministerijos apklausti Medininkų byloje du buvusius omonininkus – V.Pužajų ir A.Kuzminą. V.Pužajų Rusija apklausė Tombovo srities teisme ir V.Pužajaus atsakymus atsiuntė Lietuvos Apeliaciniam teismui, tuo tarpu dėl A.Kuzmino atrašė, kad jį apklausti atsisako.
Tai rodo, kad toks tariamas Medininkų bylos ištyrimas tenkina ne tik Lietuvos, tačiau ir Rusijos teisėsaugą: kadangi Konstantino Nikulino ir dar trijų buvusių Rygos omonininkų – Ryžovo, Laktionovo ir Mlyniko nuteisimas (pastarųjų trijų – už akių) pagal, redakcijos šaltinių duomenimis, fiktyvią operatyvinę pažymą, oficialiai uždaro Medininkų bylą.
Tačiau Medininkų nusikaltimas iš tiesų nėra ištirtas – tai rodo ir pačios prokuratūros alogizmas kaltinimuose: patys prokurorai teisme tvirtino, kad Konstantinas Nikulinas patvirtino I.Gorbanio alibi 1991-ųjų liepos 31-ąją, jog tą naktį jie iš OMON bazės nebuvo išvykę. Tačiau tuo pačiu prokurorai teigė, kad K.Nikulinas buvo pirmas, kuris esą ir pradėjo Medininkuose šaudyti. Pasak prokurorų, K.Nikulinas pats pirmas automobilyje VAZ nušovė J.Janonį, o paskui (jau nušautą!), kartu su likusiais septyniais pareigūnais suvarė į namelį ir nušovė.
Tiesa, kuo remiantis prokurorai taip teigia, jie nesako: įrodymų – nei įvykio liudininkų, nei pėdsakų, DNR ir pan. – jokių neturi. Tiesiog teismui siūloma pasikliauti „prokurorų žodžiu“.
Tuo tarpu advokato A.Marcinkevičiaus teigimu, ne tik nusikaltimas, tačiau ir pati nusikaltimo vieta nėra ištirta.
Pasak advokato A.Marcinkevičiaus atliktos nusikaltimo vietos rekonstrukcijos, tik du pareigūnai buvo nušauti namelyje, visi kiti – sunešti į vidų. Pvz., Antanas Musteikis buvo suvarpytas kulkų iš visų pusių, tačiau namelyje kulkų nerasta. „Kur kulkos?“ – klausia advokatas.
Tačiau į visus klausimus, į kuriuos negali atsakyti, prokurorai turi vieną atsakymą: „Advokato teiginiai vertintini kritiškai“.
Taigi, liepos 31-ąją sueis 24 metai nuo Medininkų žudynių, o Lietuvos teisėsauga ne tik, kad žudikų nenustatė, tačiau iki šiol visuomenei meluoja ir apie pačią nusikaltimo vietą: seka pasakas apie „suvarytus į namelį visus aštuonis ir sušaudytus“.
Tai – nepagarba ir pasityčiojimas iš žuvusiųjų, jų artimųjų, galiausiai – iš pačios valstybės.
P.S. Vytautas Landsbergis ne kartą viešai teigė, kad reikia tirti Medininkų bylos tyrėjus. Aš pridurčiau: ir pradėti – nuo malonės suteikimo dviem operatyvininkams bylos (1993 m.).
