Skandalas: elektros gamintojai nori parduoti elektrą po 10 centų, valdžios atstovai purtosi

Trečiadienį Seime vykusiame Seimo Energetikos ir darnios plėtros komiteto posėdyje paaiškėjo šokiruojantis dalykas: elektra buitiniams vartotojams galėtų būti pigesnė. Tačiau kodėl tuo keliu neinama, atsakingi valdžios institucijų asmenys negalėjo atsakyti.

„Kodėl valstybė nesudaro ilgalaikių fiksuotos elektros kainos supirkimo kontraktų su saulės ir vėjo jėgainių parkais, nors tie parkai yra pasirengę tai daryti?“ – Seimo narys Jonas Pinskus kreipėsi į Energetikos viceministrę ir VERT vadovą Renatą Pocių.

Pasak J. Pinskaus, kuris kalbėjosi su didžiaisiais saulės ir jėgainių parkų elektros gamintojais, beveik visi sutiktų pasirašyti ilgalaikius kontraktus, pvz., penkeriems metams, ir tokiu būdu elektros kWh kainuotų 10 centų. Šiuo momentu nustatyta kaina yra 40 ct/kWh.

„Ta energija eitų į biržą ir tą skirtumą tarp pasirašyto kontrakto ir biržos kainos gamintojas galėtų atiduoti valstybei. Bet kada biržoje kaina nukristų po kiek tai metų žemiau, tada valstybė įsipareigotų kompensuoti šitą kainą“, – didžiųjų elektros energijos gamintojų siūlomą schemą, kaip jau dabar žmonėms galėtų būti parduodama pigesnė elektros energija, pristatė J. Pinskus.

„Ar tuo klausimu Energetikos ministerijoje arba VERT buvo diskutuojama? Nes klausimas yra: dabar ir čia. Mes suprantam, kad 2030-ais metais mes jau pardavinėsim tą elektros energiją. Bet kaip dabar išgyventi verslui, išgyventi žmonėms?“ – klausė Jonas Pinskus.

Tačiau VERT vadovas Renatas Pocius tiesiogiai į Seimo nario klausimą neatsakė.

„Kalbant apie daugiau buitinius vartotojus, tas principas yra taikomas kai kurių tiekėjų, pvz., „Enefit“. Jeigu vartotojas pasirinks „Enefit“ kaip tiekėją, ir jeigu jis pasirašo kontraktą 5 metams, jis šiandien gali gauti gerokai mažesne kaina. Buvo kalbėta apie liberalizavimo procesą ir visi gali rinktis nepriklausomą tiekėją“, – toks buvo VERT vadovo R. Pociaus atsakymas į klausimą, kodėl valstybė nesudaro ilgalaikių fiksuotos elektros kainos supirkimo kontraktų su saulės ir vėjo jėgainių parkais, nors tie parkai yra pasirengę tai daryti.

Energetikos viceministrė taip pat nesugebėjo atsakyti į klausimą, kodėl atsisako sudaryti ilgalaikes sutartis su vėjo ir saulės parkais, pagal kurias elektra vartotojams būtų pigesnė.

„Aš visiškai pritarčiau, kad tokios galimybės dabar yra. Vis tiek kalbėdami apie tokius kontraktus mes nepabėgam nuo to fakto, kad vystyti reikia generaciją ir vystyti ją greičiau. Tas yra vienintelis būdas, kad tokius kontraktus būtų galima apskritai sudaryti.

Jeigu supratau teisingai mintį, kad dar valstybei prisiimti tam tikrą riziką sudarinėti tokius kontraktus valstybės vardu, tai čia reikėtų įsivertinti riziką, kokie būtų nuostoliai ir kaip jie galėtų būti dengiami. Tai man atrodo, tie mechanizmai dabar egzistuoja, jais reikia naudotis“, – kalbėjo viceministrė.

„Valstybė dabar iš tokio kontrakto uždirbtų, o ne praradimus turėtų“, – pažymėjo Seimo narys Jonas Pinskus.