Eglė Mirončikienė
Vilniaus miesto savivaldybė šeškiniečiams siūlo švirkštų keitimo autobusiuką. Šiandien siaurame ratelyje beveik paslapčia susirinkę miesto valdžios ir suinteresuotų įstaigų atstovai su vicemere Simona Bieliūne priešaky bandė įtikinti negausią publiką apie švirkštų keitimo punktų naudą visuomenei.
Nors tokios „žemo slenksčio“ programos Lietuvoje veikia jau kelis dešimtmečius, nei vicemerė, nei Respublikinio priklausomybės ligų centro atstovai negalėjo pateikti jokių konkrečių skaičių, patvirtinančių jų efektyvumą ir naudą bendruomenei.
Gerų palaikymo žodžių susilaukė tik naujasis 5-ojo policijos komisariato vadovas Povilas Revuckas – tokių aktyvių veiksmų, narkotikų platintojų kratų ir sulaikymų Šeškinėje dar nėra buvę.
—-
Pirmieji „žalos mažinimo“ ir „pakaitinio gydymo“ taškai įvairiose šalyse pradėjo veikti nuo 1996 m. Beveik visi jie buvo finansuojami iš išorės šaltinių – Atviros visuomenės instituto tarptautinės žalos mažinimo plėtros programos (IHRDP) ir įvairių JT agentūrų lėšomis.
2003 m. adatų keitimo programos jau vykdė veiklą visose 27 Europos šalyse, iš viso veikė 219 tokių taškų. Nuo 2003 m. beveik pusė jų jau dalinai ar visiškai finansuojamos iš šalių biudžeto. Lietuvoje tai apmokama savivaldybių ir Sveikatos priežiūros fondo lėšomis.
Nepaisant to, vis dar nėra išplėstinių patikimų klinikinių tyrimų, įrodančių „žemo slenksčio paslaugų“ poveikį narkomanų sveikatai ir visuomenės gerovei.
Išskirtinis dėmesys vienai marginaliai grupei pagrįstai piktina daugumą kitų gyventojų ir siunčia blogą žinią visuomenei – pagalbos vertas ne tas, kuris atsakingai rūpinasi savo sveikata ar stengiasi pasveikti, o tas, kuris laisva valia pasirinko ydingą gyvenimo kelią.
—-
Priklausomiems žmonėms padėti reikia, bet ne taip. Tai neturi trikdyti visuomenės gyvenimo ir nekelti grėsmės. Kur kas svarbiau apsaugoti sveikuosius, vaikus, jaunimą, padėti tiems, kas savo ligos nepasirinko pats.
