Tirpstantis Arkties vandenyno ledas ir tobulėjančios technologijos pagaliau leidžia pasiekti Arkties vandenyne slypinčius naftos lobynus. Rusija pirmauja šiose lenktynėse, tačiau labiausiai baiminasi, jog šalis nesugebės laikytis gamtosauginių reikalavimų ir tai atneš milžinišką ekologinę katastrofą.
Fizikas Alfredas Wagneris teigia, jog esame istorinių įvykių liudininkai, kuomet atsiveria naujos vandenyno teritorijos. Pagal Jungtinių valstijų geologinių instituto tyrimų duomenis Antarktis slepia 22 procentus dar nepasiektų žemės naftos atsargų ir godumas aptemdo protą.
Severodvinsko miestas anksčiau gyvenęs atominių povandeninių laivų statyba ir kartu bijojęs jų kaip galimo prakeiksmo, dabar gyvas lūkesčiais dėl naujųjų naftos gręžimo platformų. Šios taip pat neša viltį ir baimę.
Deja, šalis niekada nepasižymėjo dideliu dėmesiu aplinkosaugai ir gebėjimu išvengti katastrofų, todėl baimintis tikrai yra ko. Greenpeace nariai Rusijoje paskelbė gana šokiruojančią prognozę. Po atliktų tyrimų buvo paskelbta, jog nelaimės atveju naftos išsiliejimas galėtų užteršti teritoriją dvigubai didesnę už Airiją.
Be to, darbai vyktų tokioje gamtiškai itin jautrioje teritorijoje. Už 50 kilometrų nuo platformų yra saugoma zona, kurioje veisiasi tokios nykstančios rūšys kaip baltieji banginiai ir jūrų vėpliai. Įspėjama, jog dėl nepatogios gręžinių padėties tokiomis sąlygomis pavyktų surinkti tik labai mažą išsiliejusios naftos dalį.
Kremlius niekada pernelyg dėmesio neskyrė aplinkosaugai. Naujasis naftos šaltinis yra matomas kaip dar viena galimybė sutvirtinti savo pozicijas pasaulinėje arenoje ir tai yra pagrindinis šalies prioritetas. Iki 2020 m. planuojama pastatyti 60 gręžimo platformų, kurios kainuos 60 milijardų dolerių.
Tiesa, Vladimiras Putinas pažadėjo, jog gręžimo metu bus laikomasi visų gamtosauginių reikalavimų. Tačiau kiek vertos šitos kalbos, rodo absurdiški faktai. Iškalbinga vien tai, jog artimiausia gelbėjimo stotis nuo Prirazlomnoe naftos telkinio yra už 1000 kilometrų, Murmanske. Telkinį gręžiančio Gazprom Neft Shelf filialo veiksmų planas nelaimės atvejui tiesiog tragikomiškas. Saugumo priemonių inventorių sudaro 25 kibirai, 15 semtuvų, 15 grėblių, 3 kirvių ir 2 visaeigių transporto priemonių. Platformos draudimas gamtosauginės nelaimės atveju – 180 tūkstančių eurų, juokinga suma tokio masto padariniams kompensuoti.
Maža Rusijos korporacijų patirtis jau sukėlė kelias avarijas. Praeitą gruodį Ochotsko jūroje nuskendo gręžimo platforma pavadinta Kolskaja. 53 iš 67 komandos narių žuvo arba buvo paskelbti dingusiais. Tai didžiausia nelaimė Rusijos naftos gręžimo istorijoje.
Rusijos naftos verslas nuo sovietinių laikų garsėja katastrofomis. Greenpeace atliktais tyrimais, šalyje, kurioje yra apie 25000 gręžimo vietų, yra nutekėję 5 milijonai naftos. Rusų aktyvistas Romanas Dolgovas leidosi į kelionę po taigą aplink Komių jūrą, kad galėtų įrodyti šiuos kraupius faktus. Tirpstant sniegui dalis šių nuotekų patenka į upes, o vėliau ir į Arkties vandenyną.
Deja, net ir atskleista realybė neleidžia užkirsti kelio tolesniam gamtos teršimui. Štai kuomet Greenpeace įrodė, jog Lukoil kompanija per metus 14 kartų nutekino naftą į Komių jūrą, įmonė buvo nubausta 27,5 tūkstančių eurų bauda. Ir visa tai turint galvoje, jog įmonės metiniai pardavimai siekia apie 80 milijardų eurų. Įmonėms labiau apsimoka mokėti baudas, nei gerinti savo infrastruktūrą ir griežtinti taisykles.
Nuo šių avarijų pirmiausiai kenčia vietiniai, mažų kaimelių gyventojai. Vieną iš žiaurių pavyzdžių galima laikyti Ust-Usa kaimelį, kuriame vėžio susirgimų per dešimtmetį padaugėjo 50 procentų, o vaikų sergamumas kvėpavimo takų ligomis padvigubėjo. Vidutinė gyvenimo trukmė tesiekia 58 metus, kuomet šalies vidurkis – 70 metų.
Viena iš miestelio aktyvisčių Jaketerina Diakova kreipėsi į šalies prezidentą prašydama įkurti nepriklausomą institutą, kuris prižiūrėtų gręžimo tvarką, nustatytų vandens kokybę ir oro užterštumą. Atsakymo ji negauna jau du metus. „Visiems kitiems nafta yra juodasis auksas“, – sako miestelio gyventoja, – „ Mums tai – juodasis maras“.
Pagal užsienio spaudą parengė Vaida Paciūnaitė
