Pigių oro linijų bendrovės visada keldavo nerimą dėl to, kokia kaina yra pasiekiamos tokios mažos skrydžių kainos, nors oficialiai laikomasi visų saugumo reikalavimų. Po to, kai avariniu būdu dėl nepakankamų kuro atsargų turėjo trys Raynair lėktuvai, leistis būgštavimai įgijo realų pagrindą. Kalbama, jog skrydis pustuščiais bakais ne atsitiktinumas, o nauja „mada“ skrydžių industrijoje.
Avariniai nusileidimai buvo atlikti Ispanijoje, Valensijoje. Šios šalies vyriausybė rugpjūčio 15 dieną paskelbė, jog pradėjo tyrimą dėl piktybiškų saugumo reikalavimų pažeidimų. Šio tyrimo pasekmėmis gali tapti Raynair oro bendrovės veiklos sustabdymas arba jo generalinio direktoriaus Michael O‘Leary atleidimas.
Dieną prieš paskelbiant apie pradėtą tyrimą, savo žodį tarė ir Vokietijos pilotų sąjunga. Sąjunga apkaltino airių bendrovę darant spaudimą savo personalui pilti į bakus minimalius kuro kiekius. Oro linijų logika paprasta, kuo mažiau kuro bake, tuo lėktuvas yra lengvesnis, kuo lengvesnis lėktuvas, tuo mažiau degalų reikia jam skraidinti. Tačiau šis skaičiavimo kaina daug kam atrodo pernelyg didelė.
Raynair visai nesigina to, jog pila į bakus mažiausią leistiną kiekį kuro, tačiau tikina, jog jis vis tiek atitinka Europos saugumo standartus. Taip pat pabrėžia, jog pilonas turi lemiamą žodį dėl kuro kiekio bake.
Pilotai to nekomentuoja viešai, tačiau anonimiškai atskleidžia tamsiąsias Raynair politikos paslaptis. Vienas pilotas anonimiškai pripažino, jog pilotai, kurie būna keliskart pastebėti skraidantys su dideliais kuro kiekiais yra iškviečiami griežtam pokalbiui su valdžia.
Europos lakūnų asociacija gavo skundų ir iš kitų bendrovių darbuotojų, jog jie yra verčiami laikytis tos pačios bakų pildymo praktikos. Taigi Raynair tikrai ne vienintelė kompanija kelianti susirūpinimą dėl drastiško išlaidų mažinimo. Generalinis asociacijos sekretorius Philip Von Schöppenthau taip pat paskelbė, jog ne visos iš šių kompanijų yra pigių skrydžių oro linijos. Taigi ir šis avialinijų sektorius turi veržtis diržus, arba tiesiog kyla jų godumas atradus neblogą nišą taupymui.
Deja, pustuščiai kuro bakai yra tik aisbergo viršūnė. Dar didesnį susirūpinimą kelia bandymai taupyti kitose srityse. Vienas iš jų, jog oro linijų bendrovės leidžia lėktuvams kilti prastu oru, taupydamos darbuotojų darbo laiką, už kurį tektų mokėti papildomai.
Philip Von Schöppenthau teigia, jog yra daugybė skrydžių niuansų, kurių keleiviai nepastebi tol, kol skrydžių bendrovės pagrindinis prioritetas yra saugumas. Deja, kartais saugumas nustumiamas į šali, jei atsiranda nepalankios ekonominės sąlygos. Pasak jo, dabartinėmis ekonominės sąlygomis Europoje skraidyti vis pavojingiau.
Taigi šioje temoje taip pat neapsieinama be krizės pėdsako oro linijų politikoje. Oro bendrovės ir toliau bandys ieškoti nišų, kuriose dar galim sutaupyti, taip artindamos savo saugumo standartus prie minimalių. Gali būti, jog niekas nepasikeis, kol nebus sulaukta skaudžių pasekmių, o ne vien avarinių nusileidimų tuščiais bakais.
Pagal užsienio spaudą parengė Vaida Paciūnaitė
