Kęstutis Daukšys
Valdantieji užsimojo iš esmės pertvarkyti valstybės turto valdymą. Skambiai propaguojamas „Visuomio” projektas, kurio esmė sujungti visą valstybės nuosavybę į vieną holdingą ir patikėti jo administravimą „profesionaliems vadybininkams”. Geriausia – net ne lietuviškai kalbantiems, kiekviena proga pabrėžia „Visuomio” sumanytojai. Nepaisant visos valdančiųjų ir jiems atstovaujančių „nepriklausomų konsultantų” visuomenei pučiamos miglos, abejonių ir klausimų dėl tokio projekto tik daugėja. Kaip sakoma, kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių.
Idėjos sumanytojai – konservatorių partijos deleguoti ministrai, viceministrai ir Seimo nariai lyg ir sutinka, jog valstybės tikslas, skirtingai nei UAB’o, nėra vien tik uždirbti pelno. Valstybė privalo teikti viešąsias paslaugas, būtinas jos piliečių visuotinai gerovei. Jeigu dėl to nesiginčija net patys „Visuomio” autoriai, kyla natūralus klausimas, kaip jie gali reikalauti pelno, pavyzdžiui, iš mokomosios girininkijos? Arba iš kelių priežiūros įmonės? Arba iš nepelningą, tačiau gyvybiškai svarbią vaistų gamybą vykdančios vaistinės? Ar galime reikalauti, kad „Lietuvos paštas” uždirbtų iš atokiam kaime gyvenančiam senukui pristatomo laikraščio?
Ne, sako valdantieji, iš tokios veiklos uždirbti neįmanoma! Ir čia pat siūlo „genialų” sprendimą. Pasirodo, „Visuomiui” atitektų tik valstybės turto grietinėlė – mišką kirstų ir jį pardavinėtų samdomi vadybininkai, o miško sodinimas, priežiūra, kelių tvarkymas ir toliau liktų girininkijų atsakomybėje. Arba „Lietuvos geležinkeliai” – pelnus nešantis krovinių gabenimas – „Visuomiui”, nuostolingi keleivių pervežimai – valstybei. Tas pats su paštu, energetika, vaistinėmis ir t.t.
Sutikite, tokiu atveju nereikia „Visuomiui” pasaulinio lygio vadybininkų – kirsti ir parceliuoti mišką, nesirūpinant jo priežiūra, užtenka ir vidutinio lygio gabumų.
Projekto esmė, švelniai tariant, šokiruojanti ir neturinti nieko bendro su logika – pelnus nešantį valstybės turtą atiduodame „Visuomio” globon, nuostolingą pasiliekame sau. Natūralus klausimas – iš ko finansuosime keleivių vežimą, miškų sodinimą, pašto paslaugas kaime ir pan.? Perkelsime naštą ant mokesčių mokėtojų pečių? Ar užteks „Visuomio” pelno padengti viešųjų paslaugų kaštus? Ar apskritai atlikti tokie skaičiavimai ir galiausiai, kas sumastė tokias turto dalybas?
Esu iš tų žmonių, kurie tvirtai teigia, jog valstybės nuosavybė gali būti tvarkoma efektyviau ir duoti daugiau naudos. Tačiau siūloma koncepcija neatlaiko jokios kritikos. Esu įsitikinęs, jog ir šiandien pakanka svertų priversti valstybės įmones dirbti geriau. Valdybų nariams niekas netrukdo formuluoti užduotis, reikalauti rezultatų, esant reikalui keisti įmonių vadovus, atlikti auditus, kontroliuoti ir pan. Galimybių užtenka – tereikia politinės valios. Svarbiausia nepamiršti, kad valstybės įmonių efektyvumas tai ne tik pelnas, pirmiausia, tai kokybiškos paslaugos visuomenei.
Vis dar tikiuosi, kad sveikas protas nugalės ir valstybė savo žinioje pasiliks ne tik pelus, bet ir grūdus.
2010-09-09
