Visuotinai bandant paskleisti gandą, jog rinkimus neva laimėjo „darbiečiai“ (nors neįvykus antrajam rinkimų turui, matuotis Premjero kėdę ir net perskaičiuoti biudžetą tai tėra juodoji technologija ir nieko daugiau), nutylimi „naujųjų“ prokuratūros vadovų „patvarkymo“ planai.
Daug kalbama apie šalies ekonomiką, taip pat giriamasi, jog nebus paisoma patariamojo referendumo rezultatų – tačiau spengianti tyla prokuratūros pusėn.
O kas gi kitas bus daugiau suinteresuotas „patvarkyti“ prokuratūros ir jos padalinių vadovus, jeigu ne garsusis labai jau „talentingai“ juodosios buhalterijos bylą vilkinantis „premjeras“ (jau beveik tokiu prisistatantis), visuose laikraščiuose parodytas su šampano taure, nors antrajam ture, pavyzdžiui, ženklų parlamento narių skaičių laimėjus konservatoriams (o jie turi didelių šansų prieš visokius ten išsišokėlius „drąsiečius“, neturinčius jokios politikos patirties ir jokių valstybės valdymo gairių), Vyriausybę formuotų visiškai ne „darbiečiai“.
Nors konservatorių ir jų koalicijos partnerių valdymo laikotarpiu buvo padaryta klaidų ir priimta nepopuliarių sprendimų, tačiau kritika valdantiesiems yra perdėta ir perpūsta. Konservatoriai „išvairavo“ Lietuvą iš baisios krizės. Sutvarkė tiek vidaus, tiek išorės politiką, sustiprino kariuomenę.
Konservatorių valdymo metais buvo sustiprinta prokuratūra.
Tai yra faktas. Buvo pašalinti bylas marinavę prokurorai, buvo pradėta esminė prokuratūros pertvarka. Ženkliai sutrumpinti ikiteisminio tyrimo terminai, sugriežtinta ikiteisminių tyrimų kontrolė. Nors ir šiandien visokio lygio policijos įstaigose klesti betvarkė, tačiau visiškai kitaip reaguojama, kai yra dėl pažeidimų kreipiamasi į Generalinę prokuratūrą. Pažeidėjai yra identifikuojami, nustatomos klaidos, nurodomi terminai, per kuriuos būtina šalinti trūkumus ir pažeidimus.
Efektyvi prokuratūra ir jos kontrolės sistema – o generalinis prokuroras jau beveik pribrendo ir vidinės prokurorų kontrolės institucijos – Imuniteto tarnybos – įsteigimui (visos demokratinės šalys turi tokias institucijas, ir netgi po kelias, kurios tarpusavyje netgi nesąveikauja, bet viena kitą kontroliuoja, seka ir šitaip užtikrina šalyje stabilumą) garantuos dar didesnį piliečių pasitikėjimą šalimi ir jos teisėtvarka.
Nors bandoma įteigti, jog teisėsauga korumpuota ir vykdo tik susidorojimo bylas – o šitas mitologemas nuolat kartoja tiek „darbiečių“ vadai, tiek ir „drąsiečiai“ (nors tiek vieni, tiek kiti tikrai nėra šventieji ir pačių tarpe yra „sistemiškų“), šitas daugiau mitologinis, o ne realus naratyvas naudojamas nuo teisėsaugos nukentėjusiems žmonėms paveikti.
„Užsakomosioms“ byloms „sprogdinti“ piliečiai pirmiausia turėtų išbandyti GP ikiteisminio tyrimo kontrolės skyrių – ir tik tada burbėti, jog „nieko šioje valstybėje negalima pasiekti“. Ne vieną bylą tarpininkaudamas ir atlikdamas GP vadovų parlamentinės kontrolės funkciją yra pastūmėjęs į priekį ir Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, konservatorių frakcijos narys Stasys Šedbaras.
Dažnai skundžiasi tie, kurie iš tiesų neišbando visų teisinių galimybių – o prokuratūra savo iniciatyva negali ginti piliečio, jeigu jie nesikreipia.
Jeigu atsitiktų taip, kad konservatoriams nepavyktų laimėti (tačiau aš tuo netikiu, nes bent jau Kaune susikaus labai stiprūs kandidatai – R. Juknevičienė, M. Čigriejienė, Vilniuje – I.Degutienė ir kiti) – todėl kai dar jokios mandatų persvaros neturintys (o kelių balsų persvara tikrai nėra laikytina laimėjimu) dėlioja Lietuvos užsienio ir vidaus politiką, kuri, akivaizdu, jau ženkliai pastumta „Rytų“ link – nejučia ir kyla klausimas – o kur link jie stums prokuratūrą?
Akivaizdu, jog „naujųjų žvaigždžių“ sąmonėje jokios vietos nelieka generaliniam prokurorui Dariui Valiui. Nors nepavyko nė viena provokacija prieš jį – ar tai būtų tariamas „akcijų skandalas“ (nors ne vienas prokuroras valdo įmones, ir spekuliuoja akcijų biržoje, ir jokios problemos nemato), ar tai būtų „boba po ratais“, tariamieji „valdantieji“ (nors jokių rinkimų jie dar nelaimėjo), strateguoja kuo greičiau po rinkimų „nuimti“ D.Valį.
Aišku, įkandin išsiųstų jie „šėko pjauti“ ir pavaduotoją Darių Raulušaitį.
Į šias vietas „naujosios žvaigždės“ jau turi savo „politinius prokurorus“ – seniai viskas sustrateguota iki aukščiausių ir žemiausių vietų. Juk tam, kad galima būtų „sklandžiai“ valdyti valstybę, būtina neįgali prokuratūra. Ji ir dabar dažnai buksuoja kaip garvežys, tačiau iš lėto stumiamasi į priekį – paskutiniu metu netgi prasiveržiant kai kurių prokurorų isterijai, neva per daug sutrumpinti ikiteisminių tyrimų terminai.
Tačiau būtinybė juos sutrumpinti atsirado ne tik dėl po 20 metų marinamų rezonansinių bylų – ir dėl to, jog vien dėl politikos prokurorai, būna, užveda bylą, marinuoja ją pusę metų, o, pavyzdžiui, prieš rinkimus ją „ištraukia“ – staiga „prisimena“, jog neatlikta nei apklausa, nei apžiūra, nei iš viso išsiaiškinta, ar koks nors nusikaltimas iš viso buvo, ar tai nėra kieno nors kliedesingas sapnas.
Sugrąžinus senąją ikiteisminių tyrimų marinimo „tvarką“, kurią baigia išgrūsti Darius Valys su savo suburta komanda, valstybė vėl panirtų į snaudulį.
Žvelgiant į laimėjusiais apsiskelbusių sąrašą, akivaizdu, jog atėjus į valdžią vienam „buvusiajam“, kuri aplinkoje yra buvęs ir KGB šešėlis, visokios partizanų žūties, Medininkų, Sausio 13-osios ir panašios bylos užmigtų milžinų miegu. Niekada šiose bylose nebebūtų priimti nuosprendžiai, arba, atvirkščiai – būtų priimti tokie, kurių teisingumas keltų abejones.
Dar kartą priminsiu, jog tik atėjus vadovauti Dariui Valiui, ir postą pragėrus A.Kliunkai, iš tamsių GP pelėsinių pakampių buvo ištraukta Medininkų byla, taip pat buvo baigta marinti Sausio 13-osios byla, jos buvo perkvalifikuotos. Abiejose bylose tebėra mažai teisybės ir teisingumo paieškų , tačiau „nuėmus“ D.Valį tiesa taip niekada ir nepaaiškėtų.
Nepaaiškėtų tiesa ir visose kitose „užpuvusiose“ rezonansinėse bylose, kuriose tačiau, „susėmus“ įvairias grupuotes, aktyviai kovojant su organizuotu nusikalstamumu, pamažu atsiranda ir liudytojai, ir įrodymai, ir nustatomos bylai reikšmingos aplinkybės.
„Naujiesiems“ uzurpavus valdžią, ir nuėmus GP vadovus bei aukščiausius žemesniųjų prokuratūrų vadovus, tolimesnė prokuratūros ateitis yra neaiški.
Ne veltui konservatoriai ir iškėlė šūkį, kuriame akcentavo pradėtų darbų tęstinumą.
Jeigu jie dar nustotų paskui „darbiečius“ kartoti, jog atominė elektrinė, nepaisant tautos valios, išreikštos per referendumą, yra būtina, jie susišluotų didelį skaičių mandatų antrajame ture, ir tada formuotų koaliciją, bei toliau valdytų valstybę.
Gal kam ir nepatinka konservatoriai, tačiau jie bent jau yra išbandyti, daugelis jų yra ne vienerius metus politikoje, žino tiek vidinius, tiek išorinius politikos vandenynus, susipažinę ir su užsienio grėsmėmis. Todėl tauta antrajame rinkimų ture turi kruopščiai pasirinkti, nes neatsakingai išsirinkus valdžią, gali būti sugriauta tai, kas buvo kruopščiai statoma pastaruosius 3 metus: būtent, iš pamatų, atsikratant senųjų kadrų, kuriama nauja, patikima, efektyvi prokuratūra, kurioje greitai nebebus kada žiūrėti pro langą ir skaičiuoti muses, kurioje greitai neefektyviai dirbančius pakeis jauni teisės absolventai. Nes D.Valys, nesimokęs su „teisės vaikų elitu“, nėra emociškai nuo VU teisės absolventų priklausomas, turi savo nuomonę, gal kartais jos garsiai ir nepasako, bet jis yra toks, o ne kitoks – ir jis netinka „naujiesiems“, kurie, dar nesurinkę daugumos mandatų, jau „keičia užsienio politikos kryptį“. Aišku, ir vidaus politikos – ir svarbiausia – prokuratūros vadovų savo „politikoje“ jie nemato: ten sėdės „savi“.
